- Prezidentūra nesako „ne“ galimybei siųsti Lietuvos karius į Ukrainą
- Esminė tema yra ne karių siuntimas, bet parama ginkluote
- L. Kasčiūnas: reikėtų Prancūzijos lyderystės
Prezidentūra nesako „ne“ galimybei siųsti Lietuvos karius į Ukrainą
Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui raginant grįžti prie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono idėjos siųsti karius instruktorius į Ukrainą, šalies vadovo vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys tikina – Lietuva neatmeta tokios galimybės.
Visgi, jis akcentuoja, kad Vakarų šalys gali remti Ukrainos kovą prieš agresorę ir kitais būdais, ne tik siunčiant mokomąsias karių misijas.
„Po Paryžiaus konferencijos, kai sąjungininkės ir kitos šalys partnerės tarėsi, kaip galėtume naujai prisidėti prie paramos Ukrainoje arba pakeisti šiek tiek patį strateginį paveikslą, įnešant strateginio neapibrėžtumo dėl Vakarų įsitraukimo, mūsų pozicija rėmėsi keliais principais. Pirmas dalykas – turime daryti tai, ko Ukrainai tuo metu labiausiai reikia, ir tai, ko Ukraina prašo. Antras – tai turi būti vis tiek daroma vienminčių šalių grupėje tam, kad pats efektas būtų ryškesnis. Trečia – nė vienos opcijos, kuri yra svarstoma, neturėtume iš principo atmesti“, – antradienį žurnalistams sakė K. Budrys.
„Tuose pačiuose rėmuose esame ir šiuo metu“, – pastebėjo jis.
„Kai bus poreikis apie tai (karių siuntimą – ELTA) kalbėti, ir bus diskutuojama. Lietuva nieko neatmeta“, – pridūrė prezidento patarėjas.
Esminė tema yra ne karių siuntimas, bet parama ginkluote
K. Budrio teigimu, nors prezidento Volodymyro Zelenskio Pergalės plane nėra įvardijamas Vakarų sąjungininkių karių siuntimas į Ukrainą, šis klausimas neturėtų nukreipti dėmesio nuo esminės temos – šalių paramos ukrainiečiams ginkluote, taip pat suteikiant pagalbą prižiūrint ir remontuojant karinę įrangą.
„Galimo karių instruktorių siuntimo (...) į Ukrainą tema neturėtų tapti būdu išvengti temos, kuri yra daug svarbesnė – tai saugumo garantijos Ukrainai ir visa būtina ginkluotė ir galimybės ją tinkamai naudoti prieš taikinius Rusijoje. Antras dalykas – vis tiek turime kalbėti platesnėje grupėje, ar yra tai norinčių, gebančių padaryti ir kuriose srityse tai reikėtų labiausiai daryti“, – dėstė patarėjas.
„Nieko neturime patraukti nuo stalo ir taip laikomės toliau“, – patikino K. Budrys.
L. Kasčiūnas: reikėtų Prancūzijos lyderystės
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas taip pat palankiai vertina idėją grįžti prie E. Macrono iniciatyvos. Tiesa, anot politiko, lyderystės šiuo klausimu turėtų imtis pats Paryžius.
„Vertinu šią iniciatyvą teigiamai. Bet, vėlgi, reikėtų Prancūzijos lyderystės. Jeigu ji vėl iškels tokią vėliavą, mes esame pasiruošę įvertinti visas galimybes ir prisidėti“, – sakė jis, akcentuodamas, kad tokiu atveju būtų įvertintos visos saugumo aplinkybės.
Ukrainos gynybos žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas yra pranešęs, jog Rusijoje yra apmokoma maždaug 11 tūkst. karių iš Šiaurės Korėjos, kurie bus parengti stoti į kovą prieš Ukrainą.
Reaguodamas į Šiaurės Korėjos įsitraukimą į karą, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino Vakarus grįžti prie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono idėjos siųsti karius instruktorius į Ukrainą.
Metų pradžioje Prancūzijos vadovas pareiškė, jog neatmestų sausumos pajėgų dislokavimo Ukrainoje. Politikas pažymėjo, kad jo inicijuotame susitikime Paryžiuje jokie sprendimai dėl sausumos pajėgumų perkėlimo nebuvo priimti, tačiau tvirtino, kad kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo.
Po šių pareiškimų Aljanso šalių gretose kilo debatas dėl galimo karių siuntimo į Ukrainą. Lietuvos politikai sveikino tokią Prancūzijos vadovo iniciatyvą, tačiau kelissyk patvirtino, jog kalbama tik apie mokomąsias karių misijas.
Elta pranešimas.
