<h2>Prašo stabdyti buldozeriu prastumtą sveikatos reformą</h2>
<p>Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai teks apsispręsti dėl kelių svarbių įstatymų, kurie sulaukė nemažo aršių diskusijų ir kritikos pliūpsnio. Tiek medikai, tiek kiti visuomenės atstovai, tiek ir kai kurie politikai jau kreipėsi į prezidentą prašydami, kad šis vetuotų net kelis svarbius įstatymus, kuriais bus ženkliai pabloginama Lietuvos gyventojų situacija ir kurie tiesiog šalį galimai nublokš keliais dešimtmečiais atgal. </p>
<p>Seimo valdantieji paskutiniame Seimo Pavasario sesijos posėdyje <a href="/mediku-balsas-i-dangu-nenuejo-prastumta-sveikatos-reforma-nubloks-30-metu-atgal">prastūmė sveikatos sistemos reformą</a>, apie kurią neigiamai pasisako gydytojai profesionalai ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) suformuota šešėlinė Vyriausybė. Pasak medikų, ši reforma sugrąžins Lietuvą 30 metų atgal ir smarkiai pablogins sveikatos sistemos būklę. Tad šešėlinės Vyriausybės vadovas Ramūnas Karbauskis sako, kad viliamasi, jog išgirdęs medikų ir pacientų bendruomenių nuomonę Prezidentas Gitanas Nausėda vetuos tokią reformą vos tik grįš iš JAV.</p>
<p>R. Karbauskis teigia[1]:</p>
<blockquote>
<p>„Mums nesuprantama, kodėl valdantieji griauna tai, kas buvo kurta 30 metų. Ar tai kompetencijų trūkumas, ar tai daroma specialiai. Bet kuriuo atveju dėl šios reformos nuketės paprasti žmonės, iš jų regionuose bus atimta galimybė pasiekti šeimos gydytoją, keliama reali grėsmė šeimos medicinai, ypač regionuose. Mažės jos patrauklumas, o laikui bėgant bus sunkiau šeimos medikus pritraukti į regionus. Turėsime dar daugiau žmonių su sunkiomis lėtinėmis ligomis, dar daugiau perteklinių mirčių.“</p>
</blockquote>
<p>Buvęs sveikatos ministras Aurelijus Veryga taip pat negaili kritikos naujai reformai ir sako, jog gali būti, kad dėl tokios reformos klaidinama ir Europos komisija. Su medikų, pacientų, medicinos akademikų bei vadybininkų bendruomenėmis glaudžiai bendraujantis politikas sako:</p>
<blockquote>
<p>„Kadangi įstatymai jau priimti ir yra mikroskopinė viltis, kad reformą vetuos Prezidentas, mes į jį kreipsimės. Jeigu reforma nebus vetuota, tuomet išgirstas rizikas iš medikų ir pacientų bendruomenių bandysime įveikti poįstatyminiais aktais, kurie padėtų užtikrinti sistemos funkcionavimą ir kad pacientai gautų reikiamą gydymą. Tačiau, panašu, kad ir vėl neturėsime valdančiųjų palaikymo ir iš gydytojų bei pacientų valdantieji eilinį kartą pasityčios, vedini neaiškių interesų ar dėl kompetencijų trūkumo.“</p>
</blockquote>
<h2>Reformos rengime nebuvo pakviesti dalyvauti nei šeimos gydytojai, nei ekspertai</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/health_care_problems.jpg" alt="" /></p>
<p>Dėl susiklosčiusios padėties veikiausiai galima kaltinti ir tą faktą, kad valdantieji sugalvojo reformą neįtraukdami į ją jokios šeimos gydytojus atstovaujančios organizacijos. O toks žingsnis turėtų būti savaime suprantamas, kadangi tai labiausiai ir liečia medikus. Gydytojų kreipimesi į Seimo narius teigiama:</p>
<blockquote>
<p>„Nei šeimos medicinos bendruomenės, nei ekspertų pozicija rengiant tokio masto pertvarką negalėtų būti ignoruojama, jei sprendimų priėmimo procesas vyktų demokratiniu būdu ir būtų grįstas įrodymais bei atliktomis analizėmis – kaip atliekama civilizuotose vakarų pasaulio šalyse prieš įgyvendinant stambaus masto struktūrinius pokyčius.“</p>
</blockquote>
<p>Valdančiųjų veiksmus kritikuoja ir Lietuvos savivaldybių asociacija, kuri taip pat kreipėsi į politikus, akcentuodama, kad sveikatos sistemos reforma turi vykti užtikrinant dialogą tarp vietos ir centrinės valdžių. Be to, būtina apgalvoti aiškų ir pasiteisinsiantį jaunų medicinos specialistų bei personalo pritraukimo į regionus planą. Deja, šiuo metu panašu, jog gydymo paslaugos ir toliau vis labiau koncentruosis tik didžiuosiuose miestuose, taip paliekant regionų gyventojus be kokybiškų paslaugų ten, kur jie gyvena.</p>
<h2>Ilgės eilės pas specialistus, prastės paslaugų prieinamumas</h2>
<blockquote>
<p>Jei prezidentas Gitanas Nausėda nevetuos šios buldozeriu vykdomos reformos, prognozuojama, jog suprastės sveikatos paslaugų teikimas pacientams, o šeimos gydytojai patirs visišką demotyvaciją dėl jų kompetencijos nuvertinimo.</p>
</blockquote>
<p>Pasak šeimos gydytojų, didžiausia politikų daroma klaida – noras sujungti pirminę sveikatos grandį (šeimos gydytojo ir jo komandos paslaugas) su antriniu sveikatos priežiūros paslaugų (gydytojų specialistų) lygiu ir ligoninėmis.</p>
<p>Tai reikštų, jog šeimos gydytojams iš aktyvaus visokeriopą pagalbą pacientui teikiančio personalo vaidmens tektų persikvalifikuoti ir susitaikyti su tiesiog technines funkcijas atliekančio sveikatos apsaugos sistemos darbuotojo vaidmeniu.</p>
<p>Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Alma Astafjeva sako[2]:</p>
<blockquote>
<p>„Liūdniausia, kad norėdami gelbėti rajonų ligonines ir gerai atrodyti prieš rinkėjus, politikai lengva ranka paaukojo ilgus metus nuosekliai kurtą ir stiprintą nepriklausomą šeimos gydytojo institutą, neįsiklausė, ką sakome mes, šeimos gydytojai, esantys arčiausiai savo pacientų ir suprantančių, kaip reforma atrodys ne popieriuje, o praktikoje. Priešingai – dabar esame laikomi vos ne priešais, ne kartą sulaukėme aštrių replikų, kieno interesus atstovaujame, kad neva esame opozicijos įrankis, todėl racionalios diskusijos visame reformos procese, deja, nebuvo. Jaučiamės traktuojami kaip trukdis įsisavinti ES lėšas, nes, sprendžiant iš reformos autorių retorikos, pagrindinė reformos prasmė yra lėšų įsisavinimas, o ne kaip pagerinti pačią sveikatos sistemą.“</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/health_care_problems_in_lithuania.jpg" alt="" /></p>
<p>Pasak šeimos gydytojų atstovės, jie ne sykį siūlė tiek Seimo Sveikatos reikalų komitetui, tiek Sveikatos apsaugos ministerijai neskubėti priimti sprendimų ir pirmiausia ieškoti dialogo. Tačiau politikai nesiklausė konstruktyvios kritikos ir šeimos gydytojų organizacijos jautėsi lyg atsimuštų į sieną.</p>
<p>A. Astafjeva pasakoja:</p>
<blockquote>
<p>„Subūrėme visų šeimos gydytojus vienijančių organizacijų atstovus ir net ir nekviesti atvykome į Sveikatos reikalų komitetą išreikšti savo nuomonę ir pasiūlymus. Matėme, kad mūsų nuomonės nebuvo norima girdėti, nors anksčiau šeimos gydytojų organizacijų atstovai prieš priimant svarbius mūsų bendruomenei sprendimus dalyvaudavo sprendimų priėmime kaip ekspertai.</p>
<p>Patys pasiūlėme net įstatymo pakeitimo formuluotę, leidžiančią mums patiems rinktis bendradarbystę su kitomis gydymo įstaigomis, o ne priverstinai, bet į mūsų pasiūlymus nebuvo niekaip atsižvelgta – jaučiamės neišgirsti, pakišti po traukiniu ir demotyvuoti.</p>
<p>Nuolatos kartojami politikų ir ministro žodžiai, kad nebijokite, viskas bus gerai, mūsų neguodžia – įvykus reformai šeimos gydytojas lieka nublokštas į pačias paraštes.“</p>
</blockquote>
<p>Tiesa, specialistai vis dar tikisi, jog situaciją įmanoma sustabdyti ir priimti logiškus, sveikatos sistemos nenuskriausiančius sprendimus. Tačiau reformai sėkmingai prasistūmus per Seimą, dabar gali padėti tik Prezidento veto teisė.</p>
<h2>Trečdalis seimo narių prašo vetuoti motinystės išmokų įstatymo pataisas</h2>
<p>Panašiai kaip ir <a href="/mediku-balsas-i-dangu-nenuejo-prastumta-sveikatos-reforma-nubloks-30-metu-atgal">sveikatos reforma</a>, nepaisant didelės kritikos ir prašymų nepriimti skubotų, padėtį bloginančių sprendimų, kelią pirmyn prasiskynė ir motinystės išmokų įstatymo pataisos. Tačiau Seimo narys Mindaugas Puidokas surinko 41 Seimo nario iš skirtingų opozicijos frakcijų parašus, kreipdamasis į Lietuvos Respublikos Prezidentą, kad nepasirašytų pataisų ir grąžintų jas Seimui.</p>
<p>Politikai prašo, kad Seimui būtų pasiūlyta atsisakyti išmokų mažinimo arba atidėtų tokį sprendimą bent iki 2023 metų birželio 1 dienos.</p>
<p>Skubotai priimant išmokų skaičiavimo pakeitimus, šeimos praranda galimybę tinkamai pasirengti šeimos pagausėjimui ir iš anksto žinoti, kokių pajamų laukti beplanuojant susilaukti vaikų. Panašu, jog toks greitas išmokų tvarkos pakeitimas netgi gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes keičiant įstatymus būtina palikti protingą laiką tarp jo įsigaliojimo.</p>
<blockquote>
<p>Tačiau dabar išmokų mažinimas įsigalios vos po 6 mėnesių. Tai yra per menkas laiko tarpas, kad šeimos galėtų tinkamai susiplanuoti savo finansus ir tvirtai žinotų, jog net ir sumažėjus išmokoms nepatirs didelių sunkumų. Tad greitai įsigaliojančios įstatymo pataisos veikiausiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 ir 29 straipsnius, teisinės valstybės, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/young_families_and_money_problems.jpg" alt="" /></p>
<h2>Įgyvendindama ES direktyvą Seimo dauguma stumia šeimas į kampą</h2>
<p>Birželio 28 dieną, kai vyko balsavimas dėl įstatymo pakeitimų, Seimo dauguma taip ir neišgirdo „Basos mamos“ prašymų, jog neblogintų jaunų šeimų finansinės padėties. Jos buvo susirinkusios Seimo balkone ir viską stebėjo, būdamos lyg gyvu priekaištu, jog didesnė dalis politikų liko abejingi masiniams šeimų laiškams ir sąžinės balsui.</p>
<blockquote>
<p>Motinystės ir tėvystės atostogų suteikimo sąlygos, tvarka ir išmokų dydžiai buvo skubotai pakeisti prisidengiant Europos Sąjungos direktyva. Tačiau iš tiesų pati direktyva to visiškai nereikalauja, o Seimo nariai be jokio rimtesnio svarstymo palieka šeimas blogesnėje padėtyje[3]:</p>
</blockquote>
<p>„Esant sudėtingai ekonominei situacijai, dramatiškai augančiai infliacijai, turėtume rūpintis šeimomis, o ne bloginti jų finansines gyvenimo sąlygas. Pataisos palies šiuo metu vaikų jau besilaukiančias šeimas, kurios planavo vaikų gimimą esant šiuo metu galiojančiai motinystės išmokų tvarkai. Itin kruopščiai teisėkūros procesų ir procedūrų nesekančios šeimos yra pastatomos prieš netikėtai ir neprognozuotai įvyksiantį faktą, nors vaikus ir šeimos biudžetą atsakingai planuoja iš anksto. Vien moters nėštumo periodas trunka apie 9 mėnesius, tačiau valdančiajai daugumai nei šeimų planai, nei atsakingos tėvystės siekiai nerūpi – išmokas besilaukiančioms šeimoms, neatsižvelgdami į jokias aplinkybes, jie nutarė sumažinti jau po 6 mėnesių."</p>
<p>Tikėtina, jog išmokų mažinimas, skubotas tokių pakeitimų priėmimas tik dar labiau pablogins Lietuvos geografinę padėtį. Tad Prezidento Gitano Nausėdos vetavimo prašantys politikai klausia, ar Lietuvai tikrai nereikia jaunų šeimų ir gimstančių vaikų, ir ar taip turėtų atrodyti gerovės valstybė?</p>
