<p>Pirmadienį Lietuvoje vieši JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. JAV diplomatijos vadovo vizito metu numatyti susitikimai su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda bei užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu ir premjere Ingrida Šimonyte.</p>
<p>Pirmasis su A. Blinkenu susitiko prezidentas G. Nausėda. Politikai aptarė Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir dėl to kylančias grėsmes. Paliesta buvo ir Baltijos šalių bei visos euroatlantinės erdvės saugumo tema. Lietuvos vadovas akcentavo, kad nepateisinami ir neišprovokuoti šiandieniniai Rusijos kariniai veiksmai griauna taiką Europoje ir privalo būti sustabdyti kolektyvinėmis Vakarų pastangomis:</p>
<blockquote>
<p>„Privalome padėti Ukrainai visomis įmanomomis priemonėmis, įskaitant karinėmis. Jei norime išvengti trečiojo pasaulinio karo, tą turime padaryti dabar. Rusija yra ilgalaikė grėsmė NATO sąjungininkams ir visos Europos saugumui. Ši grėsmė išliks nepriklausomai nuo to, kaip baigsis Rusijos karinė invazija Ukrainoje. Turime rimtai ruoštis gynybai“, – teigia šalies vadovas[1]. </p>
</blockquote>
<p>Prezidentas ir JAV valstybės sekretorius taip pat aptarė būtinybę didinti gynybinius pajėgumus visame Baltijos regione, tarp jų ir oro gynybą. Atsižvelgta ir į JAV karinio buvimo stiprinimo Lietuvoje ir Baltijos šalyse svarbą: Lietuvos vadovas akcentavo, kad realios Rusijos karinės grėsmės akivaizdoje nebeužtenka efektyvaus atgrasymo strategijos, ją turi keisti pilno pasirengimo gynybai strategija.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2022-03-07-at-1-56-48-pm.png" alt="" /></p>
<p>G. Nausėda patikino A. Blinkeną, kad Lietuva yra pasirengusi priimti JAV rotacines pajėgas nuolatinio buvimo pagrindais ir papildomus JAV karius užtikrinant visą būtinąją priimančiosios šalies paramą. Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad Lietuvai itin svarbu toliau plėtoti strateginę partnerystę su JAV saugumo ir gynybos srityje bei užtikrinti spartų nacionalinių įsipareigojimų krašto gynybai vykdymą[2].</p>
<p>Po susitikimo su prezidentu, A. Blinkenas paskutinių savaičių situaciją Europoje bei Baltijos šalių saugumo ypatybes aptarė ir su Lietuvos užsienio reikalų ministru G. Landsbergiu. Vėliau vykusioje spaudos konferencijoje JAV valstybės sekretorius paskelbė, kad amerikiečiai Lietuvoje dislokuos papildomus 400 karių:</p>
<blockquote>
<p>„Papildomi 400 karių iš Pirmosios šarvuotos brigados kovinės grupės artimiausiomis dienomis atvyks į Lietuvą“, – teigia A. Blinkenas.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/artur-voznenko-kgxoqaiohx0-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<p>Politikas pabrėžia, kad šiuo metu JAV administracija peržiūri karių buvimą visame pasaulyje, įskaitant ir nuotolinį dislokavimą. Į Lietuvą atvykus papildomiems 400 karių, šalyje iš viso bus dislokuota beveik tūkstantis karių: šiuo metu Švenčionių rajone, Pabradės poligone yra apie 500 karių iš JAV batalionas, taip pat ir keturi naikintuvai F-35. Šis batalionas greitu metu bus sustiprintas artimojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemomis ir savaeigėmis artilerijos sistemomis.</p>
<p>Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis po susitikimo akcentavo pagalbos Ukrainai svarbą:</p>
<blockquote>
<p>„Mes negalime leisti, kad Ukrainos miestai taptų dar viena Srebrenica, Groznu ar Alepu. Pagalbos teikimas Ukrainai turi tęstis. Rusijos ekonominė blokada dar nėra pasiekusi visiškos izoliacijos lygio. Turime uždaryti visas spragas. Energijos šaltiniai, kuriuos importuojame, leidžia Rusijai finansuoti karinę operaciją. Negalime Ukrainos krauju mokėti už naftą ar dujas", – kalbėjo ministras[3].</p>
</blockquote>
<p>G. Landsbergis pabrėžė ir ilgalaikes Rusijos karinės agresijos pasekmes euroatlantiniam saugumui, išskyrė būtinybę nedelsiant ir iš esmės stiprinti gynybą Baltijos jūros regione. Bendrame susitikime su premjere Ingrida Šimonyte, G. Landsbergiu ir A. Blinkenu buvo paliestos ir santykių su Kinija bei Baltarusija temos, taip pat dvišalis politinis bei ekonominis Lietuvos ir JAV bendradarbiavimas.</p>
