Prezidento pasiūlymui dėl griežtesnio PVM pažeidimų vertinimo G. Paluckas nežino, ar pritartų?
Prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė keisti Lietuvos banko (LB) pelno įmokos į biudžetą modelį, siekiant padidinti gynybos finansavimą. Jis taip pat siūlo griežčiau vertinti PVM pažeidimus, kad būtų sumažintas grobstymas ir užtikrintas papildomas biudžeto finansavimas. Premjeras Gintautas Paluckas šiuos siūlymus iš esmės palaiko ir pabrėžia, kad tiek Vyriausybė, tiek socialdemokratai sutinka su LB pelno įmokos keitimu. Tačiau, kalbėdamas apie PVM įstatymo pakeitimus, Vyriausybės vadovas neskuba iškart ištarti „taip“.
G. Paluckas išreiškė tam tikrą atsargumą dėl galimo baudžiamosios atsakomybės taikymo juridiniams asmenims, kurie užsiima PVM grobstymu.
„Prezidento pasiūlymas yra įdomus, nes jis taikomas kitose Europos Sąjungos šalyse, todėl jį nagrinėsime“, – teigė G. Paluckas[1].
Premjeras taip pat nurodė, kad reikės daugiau diskutuoti apie alternatyvius metodus, kurie galėtų užkirsti kelią PVM pažeidimams, nes, pasak jo, teisinės sistemos principai, tokie kaip nekaltumo prezumpcija, turėtų būti gerbiami. Vyriausybės vadovas taip pat pabrėžė, kad kitos priemonės taip pat gali būti naudojamos užtikrinant, kad būtų užkirstas kelias grobstymui, nes PVM yra esminė valstybės pajamų dalis.
Vis dėlto, anot G. Palucko, šis klausimas reikalauja išsamesnės analizės ir tarpusavio konsultacijų su ekspertais, mat ir pats turintis abejonių, kaip veiktų baudžiamosios atsakomybės taikymas juridiniams aspektams, kurie galimai užsiima PVM grobstymu.
Nausėda siūlo didinti Lietuvos banko įmokas ir griežtinti sankcijas už PVM grobstymą
Tuo tarpu, po susitikimo su parlamentinėmis partijomis, prezidentas pranešė apie ketinimus pavasarį teikti įstatymo pakeitimus, susijusius su nacionalinės kariuomenės divizijos steigimu ir finansavimu. Lietuvos vadovas pabrėžė, kad, siekiant užtikrinti šiuolaikinės kariuomenės vystymą, papildomas finansavimas yra būtinas.
G. Nausėda jau pavasarį žada teikti įstatymų pakeitimus, siekdamas didinti Lietuvos banko (LB) pelno įmoką į valstybės biudžetą ir sugriežtinti atsakomybę už PVM grobstymą. Prezidentas paaiškino, kad dabartinis LB pelno įmokos skaičiavimo modelis kai kuriais metais iškreipia banko indėlį į biudžetą, todėl siūloma jį pakeisti. Be to, G. Nausėda siūlo, kad griežtesnė sankcija už PVM grobstymą būtų taikoma juridiniams asmenims, tačiau šis pasiūlymas dar reikalauja diskusijų[2].
Jo Ekscelencija taip pat pabrėžė, kad papildomas finansavimas gynybai bus pasiektas naudojant įvairias priemones, įskaitant skolinimosi galimybes, ir didinant šešėlio mažinimo priemonių efektyvumą. Lietuvos banko pelno įmoka buvo svarstoma ir praeityje, tačiau šiais metais, po mažo pelno 2022-aisiais, pirmą kartą nuo 1993 metų nebuvo pervesta įmokų į valstybės biudžetą.
Pagal 2026–2030 metų nacionalinį gynybos planą, Lietuva numato kasmet skirti 5–6 proc. nuo BVP gynybos sektoriui. Tai yra svarbus žingsnis siekiant suformuoti kariuomenės diviziją iki 2030 metų, užtikrinant šalies saugumą ir pasirengimą galimoms grėsmėms.
Lietuvoje tapo populiaru nuslėpti mokesčius?
Tuo tarpu Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovė Edita Janušienė Seime atskleidė, kad PVM nemokėjimo ir slėpimo pažeidimai Lietuvoje tik auga. 2023 m. išieškota net 45,3 mln. eurų nesumokėto PVM, o šešėlyje veikia ištisi sektoriai – didmeninė ir mažmeninė prekyba, statybos bei pramonė[3].
Šalies ekonomistai, kaip antai „Swedbank“ analitikas Nerijus Mačiulis, mato galimybę vien per dvejus metus surinkti papildomus 500 mln. eurų, tačiau ekspertai įspėja – didesnės bausmės gali kelti nepasitikėjimą valstybe. Tuo tarpu VMI žada atidžiau tikrinti įmonių nuostolių perkėlimą į kitus metus, kuris pernai pasiekė rekordinę 2,9 mlrd. eurų sumą.
G. Paluckas ramina visuomenę – didinant finansavimą gynybai bus svarstomi nedrastiški mokestiniai pokyčiai
Premjeras teigia, kad siekiant papildomai finansuoti krašto apsaugą, pavasario sesijoje bus svarstomi „nedrastiški“ esamų mokesčių pakeitimai. Vienas iš galimų variantų – cukraus mokestis, kuris būtų taikomas saldintiems ir energetiniams gėrimams. Anot premjero, toks modelis jau pasiteisino daugelyje Europos šalių, tačiau galutiniai sprendimai bus priimti vėliau[4].
Be naujų mokesčių, svarstoma ir skolinimosi strategija – gynybos finansavimui gali būti išleisti specialūs obligacijos ar net įveiklintos gyventojų sąskaitose laikomos santaupos, mokant už jas palūkanas. Pasak G. Palucko, toks mechanizmas užtikrintų, kad pinigai išliktų Lietuvos ekonomikoje, o ne nutekėtų į užsienio rinkas.
Prezidentūrai nepatiko R. Žemaitaičio gestas nedalyvauti partijų lyderių pasitarime dėl gynybos finansavimo
O štai Lietuvos politinėje padangėje, įskaitant ir Prezidentūrą – tiesiog verda aistros dėl „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio elgesio, kuomet politikas, apskritai teigiantis, kad jau nuo kitų metų Lietuvos krašto gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP finansavimą yra nerealu, ėmė ir nepasirodė prezidento inicijuotame partijų lyderių susitikime, kuriame buvo aptarti šalies gynybos klausimai.
Reaguodamas į tokį R. Žemaitaičio išsišokimą nesusitvardė ir Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas, duodamas interviu žurnalistams šių dar ir paprašęs, kad „aušriečių“ lyderio pavardė būtų parašyta dar ir iš mažosios raidės.
