<h2>Įstatymo pataisos dėl nuolatinės apsaugos jau įveikė pusę kelio</h2>
<p>Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės ir Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen užgaida, kad privačiame gyvenime jų nuolat nestebėtų apsaugos darbuotojai, pamažu jau įveikė pusę kelio. Po svarstymo Seimas pritarė Vadovybės įstatymo pataisoms, kuriomis būtų lanksčiau reguliuojamas apsaugos taikymas šioms valstybės pareigūnėms. Tuo tarpu opozicija tokiam politikių įgeidžiui nepritaria ir svarsto, kad tokiu būdu premjerė su parlamento vadove galės užsiimti saviveikla. O tuo tarpu tarp buvusių saugomų valstybės pareigūnų pasigirsta įvairiausių nuomonių: vieni piktinasi, kad patys, kai buvo saugomi, su šeima turėdavo net vykti skirtingais automobiliais, o kiti politikai džiaugėsi prisiminę, kad su apsaugos darbuotojais gerai leisdavo laiką.</p>
<p>Svarstomame projekte, kurį inicijavo I. Šimonytė ir V. Čmilytė-Nielsen, nurodoma, kad vadovybei priskiriami asmenys išskyrus Prezidentą, būtų saugomi tik užsienio vizitų, oficialių susitikimų metu ir tada, kai vykdo funkcijas, dėl kurių jiems skirta apsauga. Šie asmenys galėtų būti saugomi ir kitu laiku, jei būtų fiksuojamas pavojus jų saugumui. Vadovybės gyvenamoji vieta ir toliau būtų saugoma 24 valandas per parą[1].</p>
<p>Šalies premjerę ir parlamento vadovę ne juokais išvargino nuolatinis apsauginių dėmesys. Aiškinamajame įstatymo pataisų rašte jos nurodė, jog esamas teisinis reguliavimas yra perteklinis ir, viena vertus, nustato saugomo asmens teisę į neliečiamumą, o kita vertus, vadovybei priklausantis asmuo šiomis teisėmis negali pasinaudoti, nes yra saugomas 24 valandas per parą. O tai galimai prieštarauja Konstitucinio Teismo suformuotai doktrinai.</p>
<p>Po svarstymo už šiuos teisės akto pakeitimus balsavo 66 Seimo nariai, prieš – 20 ir susilaikė 39 parlamentarai. Tam, kad šie pakeitimai būtų priimti, parlamentas turės balsuoti dar kartą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ekrano-kopija-73.png" alt="" /></p>
<h2>Palydos reikia net einant į mišką</h2>
<p>I. Šimonytė tokį sprendimą keisti Vadovybės įstatymą argumentavo tuo, jog valstybės tarnyba yra vykdoma griežtai pagal įstatymą, o tai reiškia, kad lankstumui čia vietos nėra. Tuo pačiu tos taisyklės kartais ir nelogiškos. Pavyzdžiui, premjerei trukdo tai, jog norėdama išeiti pavedžioti šunį į mišką, esantį už Turniškių teritorijos, ji jau turėtų tą daryti su palyda, nors patys apsaugos darbuotojai esą ją galėtų matyti „per tvorą“[2].</p>
<p>Tokie pokyčiai, anot premjerės, reikštų ir racionalų resursų panaudojimą. Pati I. Šimonytė teigė įvairių rizikų einant šias pareigas neišvengianti, tačiau galinti pasigirti profesionaliu apsaugos darbuotojų darbu. Tiesa, einant į parduotuvę, o ne vykstant renginiams, su nepageidaujamu dėmesiu ji teigė nesusidurianti, išskyrus tai, kad žmonės ją „smalsiai apžiūrinėja“.</p>
<p>O štai Seimo Pirmininkė teigė, kad Lietuva turėtų lygiuotis į kitas Vakarų šalis, mat būtent pas mus Seimo Pirmininkas (-ė) ir premjeras (-ė) yra vieni iš labiausiai saugomų pareigūnų visoje Europoje, todėl jų pateikti siūlymai esą nėra drastiški, veikiau – racionalūs, leisiantys užtikrinti vakarietišką požiūrį į vadovybės apsaugą[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vaiksciojimas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Opozicija tokius vadovių įgeidžius vertino griežtai</h2>
<p>Tuo tarpu opozicijos atstovai tokio šalies ir parlamento vadovių žingsnio teigė nesuprantantys ir svarstė, kam tai gali būti naudinga.</p>
<p>Buvęs premjeras, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis <a title="Ponių svajonė gali ir išsipildyti – atsirado tikimybė likti be nuolatinės apsaugos" href="/poniu-svajone-gali-ir-issipildyti-atsirado-tikimybe-likti-be-nuolatines-apsaugos">neslėpė</a>, jog įstatymai neturi būti taikomi pagal kiekvieno įgeidžius, o pataisų pareikalavusios ponios esą „nesupranta, kokias pareigas užima“.</p>
<blockquote>
<p>Tačiau Seimo narys Dainius Gaižauskas suabejojo, ar tokių pokyčių imamasi tik dėl asmeninės erdvės trūkumo. Anot jo, dabartinis įstatymas saugo vadovybę ir nuo neteisėtų veiksmų. Parlamentaras taip pat nenulaikė liežuvio už dantų ir, kreipdamasis į premjerę ir Seimo vadovę pabrėžė, kad apsaugai neįdomūs tie pokalbiai „tik tarp mūsų mergaičių“, apsauga esą suinteresuota jas ginti nuo įvairių „nedorėlių“.</p>
</blockquote>
<p>Tiesa, toks įstatymas saugo ne tik nuo nedorų veiksmų, bet, pasak „darbiečio“ Artūro Skardžiaus, ir nuo „pasukimo į kairę“. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/seimas0104-venteviteikaite-9.jpg" alt="" /></p>
<h2>Baigi pareigas ir kitą dieną jau laisvas</h2>
<p>Apie kiaurą parą lydinčių apsauginių šešėlį prabilo ir buvęs Seimo Pirmininkas bei laikinai Prezidento pareigas ėjęs Artūras Paulauskas, kurio nuomone, dabartinė Vadovybės saugojimo sistema turi nemažai trūkumų. Politikas teigė, kad apsauginiai jį lydėdavę visur, nepriklausomai nuo to, ar jis vykdavo į oficialų susitikimą, ar tiesiog pas draugus[7].</p>
<p>Visgi, kadencijos metu neišvengta ir nepatogumų, ypač tada, kai reikėdavo kur nors vykti su žmona ir mažais vaikais – visiems netilpus į vieną automobilį, žmonai su vaikais tekdavo vykti atskiru iš paskos. O štai pasibaigus pareigoms, jau kitą dieną apsauga išvyksta ir tampi laisvas, nors pavojus dar gali tykoti kurį laiką, jei toks apskritai buvo.</p>
<p>O štai buvęs premjeras Gediminas Kirkilas teigė neturėjęs problemų dėl nuolatinės apsaugos, o su darbuotojais taip susibičiuliavęs, jog net kartu žaisdavęs tenisą ir žvejodavęs. Visgi, anot G. Kirkilo, toks įstatymas neturėtų būti kaitaliojamas, mat gal sekančioje kadencijoje dirbsiantys svarbūs valstybės pareigūnai tokios apsaugos norės.</p>
<p>Parlamentaras ir buvusio prezidento Algirdo Brazausko apsauginiu dirbęs Virgilijus Alekna teigė, jog nuolatinę apsaugą įstatymai numato ne šiaip sau, juk jei valstybė yra numačiusi šimtaprocentinio saugumo garantą, ji turi į tai ir atitinkamai investuoti. O geopolitinė situacija esą diktuoja tai, kad negalime taip imti ir atsisakyti saugumo[7].</p>
<h2>Persikraustyti sutinka ne visi</h2>
<p>Visgi, svarbūs valstybės pareigūnai, gyvendami Turniškėse jiems paskirtose gyvenamosiose vietose, išvengia nuolatinio apsaugos darbuotojų dėmesio jų privačiuose namuose, tačiau ne visi sutinka pakeisti savo gyvenamąją vietą. </p>
<p>Pasak Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesoriaus Audriaus Vaišnio, nors valstybės pareigūnui ir yra palikta galimybė nuspręsti, ar keisti savo gyvenamąją vietą, ar pasilikti savojoje ir į darbo vietą važinėti, visgi toks asmuo tuo pačiu prisiima ir atsakomybę nešvaistyti valstybės lėšų ir naudotis tomis sąlygomis, kokios jam yra siūlomos[7].</p>
<blockquote>
<p>„<…>. Viena sistemos dalis visada yra informacinis aprūpinimas politikų valstybėje, visų analitikų, visų patarėjų, visos struktūros, o kita dalis yra materiali ir dėl jos reikia sutarimo, bet vargu, ar reikalingas įstatymas. Politikai tikrai turi turėti sąlygas tada, kai jie yra išrinkti, bet sveiku protu įvertinant finansinius išteklius“, – teigė A. Vaišnys[7]. </p>
</blockquote>
