Prekybininkai perspėja, kad vagys tapo nebevaldomi
Prekybos centrai nebegali toliau toleruoti nevaldomų ilgapirščių ir siūlo priemones, kuriomis tikimasi apriboti ženkliai išaugusius vagystės mastus.
Prekybos centrų atstovai teigia, kad pastaruoju metu skaičiuoja vis didesnius nuostolius, kuriuos patiria, kai pirkėjai savitarnos kasose suveda klaidingą prekę. Teigiama, kad vienas tok sukčius vos per keletą pirkimų padaro net iki kelių tūkstančių eurų nuostolį[1].
Kaip teigia didžiųjų šalies prekybos centrų atstovai, dalis tokių gudraujančių apsipirkinėtojų tokia veikla užsiima pastoviai, sukčiauja net po keliasdešimt kartų, žala tampa tūkstantinė.
Tokiu atveju, asmenims jau gresia baudžiamoji atsakomybė. Kitiems, apsivogusiems už 150 eurų ir mažiau, gresia administracinė atsakomybė – viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Prekybininkai teigia, kad kai kuriais atvejais – pirkėjai, atsiskaitydami savitarnos kasose nuoširdžiai suklysta: netyčia pasirenka ne tą duonos arba obuolių rūšį, mokėdami kortele palieka apsipirkimo vietą, nepastebėję, kad buvo prašoma PIN kodo.
Tokių klaidų bandoma išvengti plačiau naudojant prekių atpažinimo sistemas ir stebėjimo kameras. Vis dėlto, tokie atvejai gana reti. Dažnesniu scenarijumi, gyventojai sąmoningai sukčiauja ir vietoje gerokai brangesnės prekės nurodo perkantys pigiausią, pavyzdžiui, vietoje avokadų pažymi agurkus.
Vagims gali būti uždrausta lankytis parduotuvėse
Neapsikentę tokios situacijos, prekybos tinklų atstovai siūlo pakartotinai parduotuvėse vis vagiantiems pirkėjams kurį laiką būtų uždrausti jose lankytis[2].
Tokį pasiūlymą pristatė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė. Jos teigimu, tai būtų žingsnis vagysčių prevencijos link: nuolat vagiliaujantiems asmenims teismas galėtų neleisti parduotuvėse lankytis keletą mėnesių, metus ar pan. Į prekybos centrus tada būtų neįleidžiami tie asmenys, kurie yra pakartotinai bausti administracine tvarka už smulkias vagystes. R. Vainienės teigimu, tokio siūlomo draudimo detalės dar nėra aptartos iki galo.
Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas palaiko šį prekybininkų siūlymą. Jo teigimu, belieka išsiaiškinti, kaip draudimas veiktų praktikoje, ar apie vartotojus nebūtų renkama pernelyg daug informacijos.
Lietuvos prekybos įmonių asociacija jau kreipėsi į Teisingumo ministeriją su pasiūlymu apsvarstyti galimybę Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtinti draudimą lankytis parduotuvėse už jose padarytas pakartotines smulkias vagystes. Ministerija siūlymą įvertinti turėtų per šį mėnesį.
O precedentas tokiems pokyčiams jau yra. Lietuvoje yra galimybė žmonių už chuliganišką elgesį neįleisti į renginius, pavyzdžiui – sporto varžybas.
Savitarnos kasų problema nėra tik vagystės
Nors plačiai pradėjus diegti savitarnos kasas tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje išaugo vagysčių skaičius, tai nėra vienintelė problema siejama su šia technologija.
Bent jau Lietuvoje neretai piliečiai piktinasi, kad patys yra įdarbinami kasose, o prireikus kasininko pagalbos arba kilus neaiškumams – pagalbos sulaukti tampa beveik neįmanoma[3].
Pastebima ir tai, kad vis daugiau pirkėjų renkantis savitarnos kasas, jų skaičius auga beveik visose parduotuvėse. Tuo pat metu, įprastinių kasų mažėja, o ir tos pačios neretai tiesiog neveikia. Dėl to kyla spūstis, formuojasi ilgos eilės.
Kaip teigia patys prekybininkai, „Iki“ turi daugiau nei 800 savitarnos kasos ir skaičių planuoja didinti iki 940. „Norfos“ prekybos tinkle veikia virš 580 savitarnos kasų, „Maxima“ skelbia, kad turi 1100 savitarnos kasų, „Rimi“ taip pat teigia, kad plečia savitarnos kasų tinklą.
Daugėja dvejonių dėl savitarnos kasų ateities
Pastaruoju metu, vis dažniau pasigirsta dvejonių dėl to, ar savitarnos kasos iš tiesų yra apsipirkinėjimo ateitis. Kai kuriose Vakarų šalyse veikiantys prekybos tinklai jau ima atsisakyti savarankiškų atsiskaitymo už prekes priemonių.
Pernai Jungtinės Karalystės prekybos centrų tinklas „Booths“ pranešė, kad visose 28 savo parduotuvėse, išskyrus dvi, panaikina savitarnos kasas. Jungtinėse Valstijose „Walmart“, „Costco“, „Wegmans“ ir kiti tinklai taip pat keičia savo savitarnos strategijas.
Tai vyksta dėl kelių veiksnių, tačiau vienas svarbiausių, yra susijęs su vagystėmis. Kaip ir Lietuvoje, taip ir užsienyje pastebėta, kad savitarnos kasose dėl pirkėjų klaidų ir tyčinių vagysčių, prarandama daugiau prekių.
Lesterio universiteto atliktas tyrimas parodė, kad vagysčių lygis savitarnos kasose gali būti iki penkių kartų didesnis nei prie kasų, kuriose dirba žmonės. Maždaug 20 proc. visų savitarnos kasų operacijų yra susijusios su tam tikrais nuostoliais, nesvarbu, ar tai būtų vagystė, ar klaida. Mažmeninės prekybos ekspertai apskaičiavo, kad kasmet 10 proc. vagysčių savitarnos kasose taip ir lieka nepastebėtos, o tyrėjai apie 60 proc. savitarnos kasų vagysčių laiko „oportunistinėmis“.
Pirmą kartą savitarnos aparatai buvo pradėti naudoti devintajame dešimtmetyje siekiant sumažinti darbo sąnaudas. Taip savitarnos kasos tarsi dalį darbo perkėlė ant paties pirkėjo pečių: kasininkai nebeskenuoja prekių, nesudeda jų į maišelius; tai pasidaro patys pirkėjai.
Jau gerokai plačiau, savitarnos kasos prekybos centruose pradėtos naudoti 2000-ųjų pradžioje. Verslininkai norėjo sumažinti ant jų pečių gulančias išlaidas, o per COVID-19 pandemiją daugelis pirkėjų pirmą kartą pasinaudojo savitarnos kasomis, norėdami sumažinti socialinį bendravimą su darbuotojais ir kitais pirkėjais.
Tačiau dabar pastebima vis daugiau šio koncepto trūkumų. Vienas jų yra vagystės. Viename mažmenininkų tyrime nustatyta, kad bendrovėse, kuriose įrengtos savitarnos kasos, nuostolių lygis siekė apie 4 proc., t. y. daugiau nei du kartus viršijo vidurkį.
Kai kurie produktai turi kelis brūkšninius kodus arba brūkšniniai kodai nėra tinkamai nuskaitomi naudojant savitarnos technologiją. Be to, daugelį produktų paprastai reikia pasverti ir rankiniu būdu įvesti į sistemą naudojant kodą. Klientai gali netyčia arba tyčia įvesti neteisingą kodą. Kitais atvejais, pirkėjai neišgirsta „pyptelėjimo“, patvirtinančio, kad prekė nuskaityta tinkamai. Kiti pirkėjai net nuskenuoja padirbtus brūkšninius kodus, pritvirtintus prie riešo.
Parduotuvės bando sumažinti nuostolius, griežtindamos savitarnos kasų apsaugos priemones, pavyzdžiui, pridėdamos svorio jutiklius. Tačiau papildomos apsaugos nuo vagysčių priemonės taip pat lemia ir tai, kad pirkėjams reikia daugiau pagalbos iš kasininkų: tuomet ir kyla klausimas, ar savitarnos kasos iš tiesų yra naudingos.
Be to, 2019 m. ataskaitoje nustatyta, kad dėl savitarnos kasų ir kitų automatizavimo priemonių buvo prarasta 75 000 mažmeninės prekybos darbo vietų: daugumą jų anksčiau užėmė moterys.
Vietoj vieno darbuotojo prie kiekvienos kasos parduotuvėje, dabar gali dirbti vienas darbuotojas, prižiūrintis kelias savitarnos kasas ir prireikus padedantis pirkėjams. Vienas darbuotojas gali valdyti nuo šešių iki dešimties savitarnos kasų, palyginti su vienu ar dviem darbuotojais, kurie dirba prie vienos kasos tradicinėje parduotuvėje.
Darbo vietų praradimas kenkia žmonėms ir ekonomikai ir galiausiai visiems, o naudą gauna nebent prekybos tinklų akcininkai ir įmonių vadovai. Jie sutaupo darbo sąnaudų, nes dabar klientai atlieka šį darbą nemokamai.
Kita vertus, yra apskaičiuota, kad, nepaisant susirūpinimą keliančių vagysčių ir kitų veiksnių, savitarnos kasos aparatai sutrumpina bendrą atsiskaitymo už prekes laiką maždaug 25 proc.
