JAV – milžiniškas vagysčių bumas, signalizuojantis rimtą problemą
Augančios prekių ir paslaugų kainos, sunkiai įperkamas nekilnojamas turtas, ne vieno pečius slegianti paskolų našta – su tuo susiduria nemenka dalis Amerikos piliečių. Kai kurie jų yra sparčiai stumiami nepritekliaus link ir siekdami išgyventi, imasi vagysčių. Tik taip galima paaiškinti šiuo metu JAV fiksuojamą vagysčių bumą.
Problemos mastas toks didelis, kad vienas JAV prekybos centrų tinklas ėmėsi naujos vidaus politikos, kuria siekiama pažaboti vagystes. Pagal ją, parduotuvėse draudžiama po 18 val. vakaro lankytis nepilnamečiams be juos lydinčių suaugusių asmenų. Vašingtono ir Merilando valstijose taip pat draudžiama į prekybos centrus neštis didelius krepšius[1].
JAV veikiantis prekybos tinklas „Giant Food“ patvirtino, kad peržiūrėta tinklo politika palies pasirinktas parduotuves, „siekiant sumažinti precedento neturinčias produktų vagystes, dėl kurių verslas tapo „netvarus“.
„Mažmeninės prekybos vagystės mūsų rinkos zonoje turi įtakos visiems. Tai riboja produktų prieinamumą, mažina apsipirkimo patogumą ir, kas svarbiausia, kelia pavojų mūsų darbuotojams ir klientams“, – sakoma „Giant Foods“ pareiškime.
Naujoji tinklo politika palies visas septynias parduotuves Vašingtone, dvi Baltimorėje ir tris Princo Džordžo apygardoje, Merilando valstijoje.
18 metų neturintiems asmenims bus draudžiama įeiti į parduotuves be suaugusiųjų palydos po 18 val. vakaro, o daugumoje parduotuvių bus draudžiami didesni nei 14x14x6 colių krepšiai. Parduotuvėse, kuriose bus leidžiami dideli krepšiai, pirkėjai turės sutikti, kad prieš įeinant į parduotuvę krepšys būtų paženklintas, o prieš išeinant jis būtų apieškotas.
Po pandemijos – stulbinantis vagysčių šuolis
JAV ir kitų valstybių prekybininkai pastebi, kad vagysčių skaičius ypatingai išaugo po COVID-19 pandemijos. Žmonių srautai prekybos centruose vėl tapo neribojami, tad vagystes pastebėti tapo sunkiau. Be to, dalis vagysčių yra siejamos su sudėtinga finansine situacija, dėl kurios taip pat gali būti kaltinama ilgai užsitęsusi pandemija.
Visos Amerikos miestuose atlikto tyrimo duomenys rodo, kad 2022 m. Vašingtone mažmenininkai dėl vagysčių prarado 120 mln. dolerių pajamų, miestas neteko 7,21 mln. dolerių mažmeninės prekybos mokesčio.
Remiantis policijos departamento interneto svetainėje viešai skelbiamais duomenimis, bendras nusikalstamumas Vašingtone sumažėjo 19 %, palyginti su praėjusiais metais. Smurtinių nusikaltimų skaičius sumažėjo 35 %, tad vagystės nėra siejamos su pakitusia kriminaline padėtimi[2].
Tačiau susirūpinimą keliantys vagysčių iš parduotuvių atvejai patraukė visuomenės dėmesį visose Jungtinėse Amerikos Valstijose. Į problemą dėmesį atkreipė ir prekybininkai, dabar tokias prekes kaip dantų pasta ar dezodorantas laikantys po užraktu. Tai ne visada padeda: socialiniuose tinkluose apstu vaizdo įrašų, kaip vagys išlaužia net patikimiausius užraktus.
Abiejų šalies politinių partijų lyderiai ir teisėsaugos pareigūnai pasisako už griežtesnes bausmes, o mažmenininkai taip pat teigia, kad plinta organizuotas prekybos nusikalstamumas – plataus masto prekių vagystės, siekiant pavogtas prekes perparduoti.
Vis dėlto, didžioji dauguma vagysčių iš parduotuvių yra susijusios su vienu ar dviem asmenimis, o ne grupuotėmis. Daugiau nei 95 % vagysčių iš parduotuvių 2019, 2020 ir 2021 m. buvo susiję su vienu arba dviem asmenimis, o tik 0,1 % su daugiau nei šešiais asmenimis.
Problemai toliau liekant aktualia, prekybos atstovai ragina vietos ir valstijų valdžios institucijas aktyviau persekioti nusikaltėlius, sumažinti dolerio ribą, nuo kurios vagystė laikoma nusikaltimu, ir pakeisti užstato grynaisiais pinigais panaikinimo politiką. Deja, praktika rodo, kad griežtesnė baudžiamoji politika neatbaido vagių.
Teisingumo departamento duomenimis, įstatymai ir politika, kuriais siekiama atgrasyti nuo nusikaltimų, daugiausia dėmesio skiriant bausmių griežtinimui, yra neveiksmingi, o tyrimai aiškiai rodo, kad tikimybė būti pagautam yra daug veiksmingesnė atgrasymo priemonė nei pačios griežčiausios bausmės. Tačiau dabar net ir baimė būti sučiuptiems vagių neatbaido.
Ketvirtadalis amerikiečių pripažįsta, kad vagia iš parduotuvių
O šios problemos mastą gali būti sudėtinga suvokti: asmeninių finansų svetainės „LendingTree“ apklausos duomenimis, beveik ketvirtadalis suaugusių amerikiečių yra vogę iš parduotuvių[3]. Maždaug 1 iš 20 vartotojų per pastaruosius metus yra vogęs iš parduotuvės. Motyvas gali būti įvairus: nuo jaunatviško maišto iki kleptomanijos ar tiesiog skurdo.
„Sužinojome, kad daug žmonių pabandė vogti iš parduotuvių dėl daugybės priežasčių. Kai kurie žmonės tai darė dėl banalių priežasčių, apie kurias tik galima pagalvoti: jie buvo jauni ir tiesiog žiūrėjo, ar jiems gali pavykti. Ir neabejotinai buvo grupė žmonių, kurie tai daro, nes jiems to reikia išgyventi. Tai nėra žmonės, kurie vagia tūkstančio dolerių vertės rankines ar panašius daiktus. Dažniausiai kalbame apie daiktų, kurie yra pagrindiniai išgyvenimo produktai, vagystes“, – sakė Matt Schulz, vyriausiasis „LendingTree“ analitikas.
Beveik visi neseniai iš parduotuvių vogę asmenys teigė, kad vagia dėl infliacijos ir ekonominių sunkumų. Pastebėta, kad vagys dažniau vagia iš didžiųjų tinklų parduotuvių nei iš šeimos verslo tipo parduotuvių. Pastaruoju metu daugiausia vagiama maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų. Beveik pusė vagių iš parduotuvių buvo pagauti nusikaltimo vietoje.
Vagysčių daugėja ir Europoje, ne išimtis ir Lietuva
O ši problema pastebima ne tik JAV. Skelbiama, kad pastaruoju metu Anglijos ir Velso policijos užregistruotų vagysčių iš parduotuvių skaičius išaugo iki didžiausio per 20 metų[4].
Nacionalinio statistikos biuro (ONS) duomenimis, praėjusiais metais buvo užregistruota daugiau kaip 430 000 šių nusikaltimų, o tai yra daugiau nei trečdaliu daugiau nei per ankstesnius 12 mėnesių. Tai didžiausias skaičius nuo 2003 m., kai pradėta pildyti dabartinė policijos apskaita.
Mažmenininkams atstovaujančios organizacijos teigia, kad šie skaičiai yra tik nedidelė dalis tikrojo incidentų skaičiaus. Naujausiame ONS nusikalstamumo tyrime teigiama, kad policija taip pat susiduria su precedento neturinčiais vagysčių iš pavienių žmonių atvejais, o užregistruotų asmeninių vagysčių lygis yra didžiausias nuo 2004 m.
Lietuvos prekybos centrų atstovai taip pat teigia, kad pastaruoju metu skaičiuoja vis didesnius nuostolius.
Tiesa, Lietuvoje nuostoliai siejami su pirkėjais, kurie savitarnos kasose apgaudinėja prekybininkus ir suveda klaidingą, pigesnės prekės kodą. Teigiama, kad vienas toks sukčius vos per keletą pirkimų padaro net iki kelių tūkstančių eurų nuostolį.
Neapsikentę tokios situacijos, Lietuvos prekybos tinklų atstovai siūlo pakartotinai parduotuvėse vis vagiantiems pirkėjams kurį laiką būtų uždrausti jose lankytis. Tokį pasiūlymą pristatė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.
Jos teigimu, tai būtų žingsnis vagysčių prevencijos link: nuolat vagiliaujantiems asmenims teismas galėtų neleisti parduotuvėse lankytis keletą mėnesių, metus ar pan. Į prekybos centrus tada būtų neįleidžiami tie asmenys, kurie yra pakartotinai bausti administracine tvarka už smulkias vagystes.
