<h2>Internetu pirkti skatina eilių nebuvimas ir patogus atsiėmimas</h2>
<p>Gyventojų kasdieniai įpročiai pamažu keičiasi. Dar prieš kelerius metus internetu didžioji dalis žmonių pirkdavo pagrinde drabužius, avalynę, kosmetikos priemones. Populiarus taipogi apsipirkinėjimas internetu užsienio elektroninėse parduotuvėse. Tačiau vartotojų įpročiai pasikeitė ir pirkti internetu gėrimus ir maistą tampa kasdienybe.</p>
<p>Štai „Swedbank“ užsakymu buvo atlikta šalies gyventojų apklausa, kuri parodė, jog maistą ir gėrimus internetu perka trečdalis vartotojų. Šiuo metu šias prekes internetu perka 33 proc. šalies gyventojų, kai tuo tarpu prieš tris metus tokių buvo kone dvigubai mažiau – 17 proc.[3]</p>
<p>„Swedbank“ eksperto Deimanto Trumpicko teigimu, nors kai kurių produktų prekyba internetu ir gerokai paaugo, tačiau pandemija kiek pakoregavo, pavyzdžiui, bilietų į renginius pirkimą internetu. Bilietus internetu perka vis mažiau žmonių – iš pastaruosius keletą metų buvusių 60 proc. teliko 37 proc.</p>
<p>Galimybė internetu įsigyti mėgstamus maisto produktus itin palengvina ilgai dirbančiųjų, vienišų mamų, senolių kasdienybę. Internete veikia tokios platformos kaip „Barbora“, „Rimi“, „Wolt“ ir kt., per kurias galite užsisakyti kasdienių produktų ir pasirinkti pristatymo laiką bei būdą.</p>
<p>Taip sutaupysite laiko nestovėdami didžiulėse eilėse ir atsiimdami pirkinius ten, kur patogu. Pavyzdžiui, atsiėmimo punktuose, paštomatuose ar kurjeriui pristatant į namus.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/delivery-2.jpg" alt="Prekių atsiėmimas" /></p>
<h2>Pirkėjai renkasi patogiausią pristatymo būdą – paštomatus</h2>
<p>Paštomatai šiuo metu išgyvena tikrą aukso amžių. Tai – bene pats patogiausias būdas atsiimti siuntas. Kai kurios internetinės parduotuvės taiko ir tokius atsiskaitymo už prekes metodus, kuomet klientas gali atsiskaityti už prekę tiesiogiai paštomate. Principas veikia panašiai kaip ir siunčiant išperkamuoju paštu, tačiau išvengiate bereikalingo laiko gaišimo eilėse ir kitų nepatogumų.</p>
<p>D. Trumpickas paminėjo, kad per pastaruosius keletą metų pasikeitė ir prekių atsiėmimo įpročiai. Štai dar prieš trejus metus populiariausias prekių pristatymo būdas buvo kurjerio paslauga į namus ar darbovietę. Tuo metu tokį siuntos gavimo būdą esą rinkosi net 51 proc. apklaustųjų. Šiuo metu tokių vartotojų liko 44 proc.</p>
<p>Tačiau joks pristatymo būdas nenurungė „karaliaus“ paštomato – jį besirenkančių tik daugėja. Iš buvusių 34 proc. vartotojų dabar paštomatą renkasi jau 78 proc. vartotojų, pažymėjo D. Trumpickas.[3]</p>
<p>Paštomatai puikiai pasitarnauja ir nenorintiems turėti kontakto su kitais žmonėmis ar derintis prie kurjerio darbo laiko – siuntos laikomos kelias dienas, todėl atsiimti galima bet kuriuo paros metu. Šiuo metu pamažu plečiasi paštomatų gretos. Populiariausi – „LPexpress“, „Omniva“ bei DPD. </p>
<p>Taip pat tarp didžiųjų internetinių parduotuvių pandemijos metu paplito praktika įrengti ir savo atsiėmimo punktus, kuriuose paliekamos prekės, o klientas atvyksta jų atsiimti neturėdamas jokio kontakto su kitu žmogumi.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kurjeris.jpg" alt="Kurjeriai" /></p>
<h2>Pirkimas internetu tampa paprastesnis žinant kelias taisykles</h2>
<p>Nustatyta, kad reguliariai internetu apsiperka 26-45 m. amžiaus žmonės.[3] Ypatingai tarp vyresnių žmonių dažnai paplitusi nuomonė, jog pirkimas internetu tolygus katės pirkimui maiše. Vis dėlto ir ši nuostata pamažu keičiasi žmonėms suvokiant, kad netinkamas ne maisto prekes galima grąžinti. </p>
<p>Pandemija kiek pakoregavo vyresnių žmonių požiūrį ir į maisto pirkimą internetu. Karantino metu negalintiems savimi pasirūpinti senoliams puikiai pasitarnavo „Barbora“, o kurjeriai prekes dar ir užnešdavo iki durų. </p>
<p>Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) praneša, kad kiekvienas internetu perkantis vartotojas turi žinoti keletą taisyklių, gerokai palengvinančių apsipirkimą. Taigi, ar žinojote, jog perkant tiek internetu, tiek fizinėje parduotuvėje turite prekės patikrinimo teisę?</p>
<p>Klientas, gavęs prekę į namus turi pilną teisę ją patikrinti – ar prekė neturi pastebimų mechaninių pažeidimų ar pristatytos visos komplektuojamos detalės ir pan. Prekę turi būti leidžiama apžiūrėti dar prieš pasirašant prekės gavimo dokumentus. Šiuos pasirašius per anksti, kyla rizika prisiimti galimas pasekmes, jei prekėje pastebėsite trūkumų ar neatitikimų.[4]</p>
<blockquote>Jei gauta prekė yra nekokybiška, savo pasirinkimu turite teisę reikalauti pardavėjo ją pakeisti, sutaisyti, sumažinti prekės kainą arba grąžinti sumokėtus pinigus, jei trūkumai nėra mažareikšmiai, – pažymi VVTAT.</blockquote>
<p>Svarbu atminti, kad internete taip pat pasitaiko ir sukčių, ypatingai perkant iš neaiškių platformų ar „Facebook“ prekiaujančių parduotuvėlių. Tokiu atveju svarbu kaip įmanoma labiau apsidrausti ir išnagrinėti visą pardavėjo pateikiamą informaciją. </p>
<p>VVTAT duomenimis, apsišaukėlį pardavėją galima atpažinti pagal kelis požymius. Toks pardavėjas gali vengti nurodyti savo kontaktinius duomenis, jo internetiniame puslapyje pateikiami tik teigiami atsiliepimai apie produktus. Ypatingai sudėtinga vartotojų teises apginti, jei pardavėjas yra ne iš Lietuvos ar ES priklausančios šalies.[5]</p>
<p>Įtarimas turėtų kilti ir jei pardavėjas nenurodo informacijos apie prekės savybes, naudojimą ir kitus norimus žinoti aspektus. Sandorio taip pat derėtų vengti ir jei iš kliento yra prašoma pateikti asmens duomenis arba atverti nežinomas nuorodas.</p>
<p>Pandemijos metu taip pat padaugėjo apsišaukėlių, reklamuojančių produktus esą gydančius nuo COVID-19. Apsišaukėliai gali skelbtis esantys gydytojais arba savo reklamoms naudoti žinomų asmenų vardus ar net atvaizdus, įspėja VVTAT.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/prekiu-pristatymas.jpg" alt="Maisto pristatymas" /></p>
