<h2>Pritarė VRM siūlymui dar pratęsti nepaprastąją padėtį</h2>
<p>Šiandien Seimas pratęsė šalyje nepaprastąją padėtį nuo 2022 m. birželio 30 d. 00 valandų iki 2022 m. rugsėjo 15 d. 24 valandos. Toks sprendimas priimtas, nes grėsmė visuomenės rimčiai ir saugumui vis dar išlieka, o po pastarųjų įvykių dėl Kaliningrado tranzito blokados, realiai dar ir didėja. Be to, pasigirsta net nuogąstavimų, kad NATO tiesiog gali leisti Rusijai užpulti Baltijos šalis. </p>
<p>Argumentuojama, kad siūlymas pratęsti Lietuvoje nepaprastąją padėtį buvo pateiktas baiminantis dėl galimų Rusijos Federacijos veiksmų, kurie kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. </p>
<p>Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad prasidėjęs karas Ukrainoje vis dar kelia grėsmę visuomenės rimčiai ir saugumui, o sunerimti esą verčia ir atvira Rusijos grasinimų retorika.</p>
<blockquote>
<p>„Rusijos sukeltam karui Ukrainoje pabaigos kol kas nematyti – ir toliau daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, nuolatiniai tarptautinės teisės pažeidimai. Be to, nesaugi ir nestabili geopolitinė situacija sudaro sąlygas Rusijos ir Baltarusijos valdžios institucijoms vykdyti hibridines atakas ir įvairiausio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvą. Reaguodami į tai, turime taikyti būtinas saugumo priemones galimoms grėsmėms atremti“, – argumentavo ministrė[1].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/padetis.jpg" alt="" /></p>
<h2>Patys prisikalbėjome, o dabar bėgame?</h2>
<p>Sprendimas pratęsti nepaprastąją padėtį pasirodė po to, kai Lietuva birželio 18 d. nusprendė sustabdyti subsankcionuotų prekių tiekimą tarp Kaliningrado srities ir pagrindinės Rusijos teritorijos[3].</p>
<p>Toks sprendimas buvo argumentuotas „Vakarų taikomomis sankcijomis“, tačiau galiausiai paaiškėjo, kad <a title="Lietuvos vardas neigiamai skamba visame pasaulyje: nebepavyksta prisidengti Vakarų ar Europos šydu" href="/lietuvos-vardas-neigiamai-skamba-visame-pasaulyje-nebepavyksta-prisidengti-vakaru-ar-europos-sydu">Lietuvos ir Europos Komisijos pozicijos šiuo klausimu išsiskyrė</a>.</p>
<p>Tuo tarpu Rusija į tokius Lietuvos veiksmus sureagavo kaip į rimtą teisės į laisvą tranzitą į Kaliningrado sritį ir iš jos pažeidimą ir pažadėjo, kad už tai bus atsilyginta[3].</p>
<p>Ir nors <a title="Kaliningrado krizė įsisiūbuoja: vieni jau ragina imti karo „šakes“, kiti – atsitraukti" href="/kaliningrado-krize-isisiubuoja-vieni-jau-ragina-imti-karo-sakes-kiti-atsitraukti">EK sekmadienį pateikė gaires</a>, kuriomis ketina atblokuoti sankcionuojamų prekių tranzitą į Kaliningradą, Lietuva, nors tokiu atveju ir liktų viena mūšio lauke, panašu, atsitraukti nuo savo sprendimo neketina. </p>
<p>Nepaisant to, kad <a title="Lietuvos vardas neigiamai skamba visame pasaulyje: nebepavyksta prisidengti Vakarų ar Europos šydu" href="/lietuvos-vardas-neigiamai-skamba-visame-pasaulyje-nebepavyksta-prisidengti-vakaru-ar-europos-sydu">praėjusią savaitę užsienio žiniasklaidoje nuskambėjo pranešimas</a>, kuriuo EK atstovas spaudai patikino, jog Lietuva tik turi atlikti „proporcingus“ patikrinimus ir „toliau leisdama laisvą tranzitą“, o ne blokuoti visą tranzitą, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis laikėsi kiek kitokios pozicijos.</p>
<p>G. Landsbergis tikino, jog draudimas tranzitu per Lietuvą gabenti plieno ir juodųjų metalų gaminius tarp Karaliaučiaus ir Rusijos yra ne Lietuvos, bet ES sprendimas[4]. O štai Rusiją ministras apkaltino „melagingos informacijos skleidimu“.</p>
<p>Replikų iš opozicijos skriejančioms kritikos strėlėms nevengė ir Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. Pasak jos, šiomis dienomis aidi kaltinimai, jog valdantieji esą nepadarė visko, kad įtampos dėl Kaliningrado išvengtų[6], tačiau jos įsitikinimu, Lietuva tik laikosi ES įvestų sankcijų ir niekuo nauju esą neužsiima.</p>
<p>Parlamento vadovė pabrėžė neįsivaizduojanti kaip žudynių Ukrainoje kontekste Lietuva imtų tarptautinėje arenoje kalbėti apie tai, kaip turėtume apginti Rusijos interesus.</p>
<blockquote>
<p>„<…>. Siūlyčiau tiek kolegoms, tiek oponentams nepasiduoti Rusijos primestai propagandai“, – rėžė V. Čmilytė-Nielsen[6].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ek-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Baltijos šalys gali būti ištrintos iš NATO žemėlapio?</h2>
<p>Lietuvai jaučiantis nebaudžiamai ir galinčiai sau leisti vykdyti agresyvią užsienio politiką prisidengiant NATO, Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas pasidalino nerimastingomis įžvalgomis dėl Baltijos valstybių ateities ir net realiais scenarijais, kad šios valstybės tiesiog galėtų būti ištrinamos iš žemėlapio[9].</p>
<p>Jos teigimu, remiantis dabartiniais aljanso planais, puolimo prieš Estiją metu ši tiesiog būtų ištrinta iš žemėlapio, o jos sostinė Talinas būtų tiesiog „sulygintas su žeme“.</p>
<blockquote>
<p>K. Kallas prasitarė, jog pagal dabartinius aljanso gynybos planus numatoma, kad puolimo atveju būtų leista pulti visas tris Baltijos valstybes ir tuomet praėjus 180 dienų terminui jas išvaduoti.</p>
</blockquote>
<p>Anot jos, tokios įžvalgos jai kilo analizuojant žiaurumus, kuriuos Rusijos kariai įvykdė Bučos mieste – jie įvyko praėjus maždaug 80 dienų nuo invazijos pradžios.</p>
<blockquote>
<p>„Dabar visi mato, kad ši trišakė koncepcija iš tikrųjų neveikia“, – sakė K. Kallas[9].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nato-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Darys daugiau, kad apgintų kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą</h2>
<p>Estijos premjerė priminė, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą jau praėjo 100 dienų, o štai jei lygintume Ukrainos ir Estijos teritorijų dydžius, pasak jos, tai reikštų, kad „būtų sunaikintos visos šios šalys ir mūsų kultūra“[9].</p>
<p>Reaguodamas į Estijos premjerės išsakytus nuogąstavimus, NATO pareigūnas patikino, jog aljansas turintis planų kaip nuo grėsmių atgrasyti ir apginti visus savo sąjungininkus, tačiau jie esą niekada nesileidžiantys į „operatyvines detales“. Jis patikino, jog generalinis sekretorius aiškiai pasakė, jog atgrasymo ir gynybos stiprinimas yra „vienas svarbiausių sprendimų kitą savaitę vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime“ ir patikino, kad aljansas darysiąs daugiau siekiant apginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą.</p>
<blockquote>
<p>K. Kallas prašo, jog po vieną karių diviziją (nuo 20 tūkst. iki 25 tūkst. NATO karių) būtų skirta Estijai, Latvijai ir Lietuvai.</p>
</blockquote>
<h2>Lietuvos politikai: nerimauti nėra ko</h2>
<p>Tuo tarpu Estijos premjerės nuogąstavimus išgirdę Lietuvos politikai teigia, jog baimintis nėra ko, o ministrės pirmininkės pasisakymai esą tėra „temperatūros kaitinimas“. </p>
<blockquote>
<p>„Nemanau, kad 180 dienų yra tas terminas, apie kurį mes čia kalbame – tikrai ne, aš ne tik nemanau, bet ir žinau – ne, mes dabar darom viską, kad pastiprinimo strategijos būtų kuo greitesnės ir efektyvesnės, kad reakcijos laikas būtų kuo trumpesnis“, – teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas[11].</p>
</blockquote>
<p>Gesinti situacijos suskubo ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, tvirtinantis, kad jokių prielaidų apie išankstinį teritorijos užleidimą nėra ir negali būti, o minimos 180 dienų esą yra numatytos itin didelių pajėgų generavimui[11].</p>
<p>Tačiau ministras sakė sutinkantis su K. Kallas pozicija dėl NATO pajėgumų stiprinimo regionuose ir Lietuva pritarianti tam, kad būtų atsiųstos divizijos – apie tai esą kalbama ir su Vokietija.</p>
