<h2>Ženklus skirtumas tarp pensijos ir gauto darbo užmokesčio</h2>
<p>Išėjimas į pensiją vis dar išlieka opia problema, kai senjorai, palikę darbo rinką, tampa situacijos įkaitais ir dažnai atsiduria ties skurdo riba. Nustatyta, kad Lietuvos senjorai negali pasigirti oriu gyvenimu išėjus į pensiją, mat jie negauna net trečdalio iki tol gautų pajamų, kas reiškia ženklų gyvenimo būdo ir įpročių pasikeitimą. O štai Valstybės kontrolė nustatė, kad papildomai kaupti pensijai II ir III pakopose nėra jokio intereso, nes gaunama grąža nėra pakankama, bet absurdiškiausia tai, kad pasirinkę kaupti II-oje pensijų kaupimo pakopoje iš jos ištrūkti nebegali.</p>
<blockquote>
<p>Santykis tarp mokamos pensijos ir iki jos gauto atlyginimo Lietuvoje išlieka vienas mažiausių tarp išsivysčiusių šalių ir siekia tik 31 proc. prieš pensiją gautų pajamų[2].</p>
</blockquote>
<p>„Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė apskaičiavo, kad jei žmogus iki pensijos uždirbo 1 tūkst. eurų, o Lietuvoje mokamos vidutinės pensijos dydis siekia vos 31 proc., tai tokiam žmogui nusimato vos 310 eurų siekianti senatvės pensija.</p>
<h2>Lietuvai iki socialinės gerovės valstybės dar labai toli</h2>
<p>Kitaip tariant – prasti reikalai, Lietuva dar tikrai negali būti laikoma socialinės gerovės valstybe, mat iš 49 statistikos duomenyse paminėtų valstybių ji lenkia tik Pietų Afriką, Jungtinę Karalystę ir Meksiką[2].</p>
<p>Kad situacija dėl pensijų Lietuvoje nėra palanki, konstatavo ir Valstybės kontrolė. Pasak jos, Lietuvos pensijų sistemos pokyčiai yra labiau orientuoti į skurdo mažinimą, o ne į didesnių buvusių pajamų pakeitimą senatvėje, kad asmeniui būtų užtikrintos pajamos, artimos iki tol gautoms[5].</p>
<blockquote>
<p>Konstatuota, kad maždaug kas ketvirtas senjoras Lietuvoje susiduria su skurdo rizika, o Lietuva, kurios pensijos ir prieš tai buvusio atlyginimo santykio rodiklis yra vienas mažiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių, yra tarp pažeidžiamiausių ES valstybių (žemiau jos – tik Estija, Latvija ir Bulgarija)[5].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pensija-5.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kaupiama tik dėl to, kad privaloma?</h2>
<p>Tačiau atlikę pensijų sistemos vertinimą auditoriai pastebėjo, kad realiai žmonėms nėra jokios motyvacijos kaupti pensijai papildomai, mat socialiniame draudime nėra stipresnio įmokų ir išmokų ryšio, o jame dalyvaujama pagrinde tik dėl privalomumo[5].</p>
<p>Skelbiama, kad 2021 m. nuo sumokėtų įmokų nepriklausanti pensijos dalis vidutiniškai sudarė 63 proc. pensijos, o individualioji – tik 37 proc., nors pastaroji ir turėtų sudaryti didesnę dalį pensijos struktūroje (siekiama ne mažiau nei 50 proc.), kadangi kuo daugiau asmuo sumoka įmokų, tuo turėtų būti didesnė ir jo pensija.</p>
<blockquote>
<p>Auditoriai pastebėjo ir tai, kad nėra informacijos apie realią kaupimo naudą asmenims išėjus į pensiją ir priežastis, turėjusias įtakos sukaupto pensijų turto dydžiui.</p>
</blockquote>
<p>Pavyzdžiui, 2021 m. kone pusė II pakopos dalyvių buvo sustabdę įmokų mokėjimą pensijų fonduose, o beveik 60 proc. III pakopos dalyvių nutraukė kaupimą nesulaukę pensinio amžiaus.</p>
<blockquote>
<p>O štai įdomiausia dalis yra ta, jog asmuo, kaupiantis antroje pensijų pakopoje, iš jos pasitraukti nebegalės. Kitaip tariant, žmonės, pasirinkę kaupti antrojoje pakopoje, sukauptomis lėšomis galės pasinaudoti tik išėję į pensiją. Netekus darbo, fondo nebepasieks ir naujos įmokos, o jau pervestos lėšos bus ir toliau investuojamos[8].</p>
</blockquote>
<p>Teigiama, kad kaupti antroje pensijų pakopoje skatina ir valstybė – ši kiekvienam kaupiančiajam prideda lėšų ir iš valstybės biudžeto.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pensijaa.jpg" alt="" /></p>
<h2>Susidomėjimo vis dar sulaukia</h2>
<p>Tačiau nepaisant pensijų kaupimo antroje pakopoje trūkumų, gyventojai vis dar ją renkasi kaupimui. Skelbiama, kad beveik 61 tūkst. gyventojų pareiškė apie savo sprendimą kaupti pensijai šioje pakopoje: prie kaupimo prisijungti nusprendė 28,8 tūkst. žmonių, o dar 31,7 tūkst. nusprendė atnaujinti anksčiau sustabdytų įmokų mokėjimą[8].</p>
<blockquote>
<p>Pasirinkus kaupti palaipsniui, šiais metais įmokos dydis sudarys 2,7 proc. nuo kaupiančiojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos ir 1,2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU), kuriuos į pensijų fondą perveda pati valstybė.</p>
</blockquote>
<p>Kitaip tariant, jei žmogus uždirba 1 000 eurų „ant popieriaus“ ir pasirenka kintamąjį tarifą, kas mėnesį kaupimui bus pervedami 27 eurai nuo jo atlyginimo ir 17,28 eurai valstybės paskatos[8].</p>
<p>Kaupiama suma didėtų asmeniui pasirinkus 3 proc. tarifą – tokiu atveju uždirbant tą patį 1 000 eurų atlyginimą „ant popieriaus“, kas mėnesį į pensijų fondą keliautų 30 eurų nuo jo atlyginimo ir 21,59 eurų dydžio valstybės įmoka.</p>
<h2>Didmiesčiuose pensijos viršija ir 500 eurų</h2>
<p>Pensijų skirtumus nagrinėjusi „Sodra“, analizuodama, kuriuose Lietuvos regionuose gyvena „turtingiausieji“ pensininkai, pastebėjo ryšį tarp didesnių darbo užmokesčių ir didesnių senatvės pensijų. Pasak „Sodros“ komunikacijos skyriaus patarėjos Malgožatos Kozič, pastebima tendencija, jog didesnes pensijas senjorai dažniausiai gauna tuose regionuose, kur ir vyrauja didesnės darbo pajamos[10].</p>
<p>M. Kozič tvirtinimu, didžiausias pensijas šiuo metu gauna penkių Lietuvos savivaldybių: Neringos (507 eurai), Vilniaus miesto (466 eurai), Visagino (454 eurai), Kauno miesto (443 eurai) ir Klaipėdos miesto (439 eurai) gyventojai.</p>
<blockquote>
<p>O štai mažiausios pensijos fiksuojamos Pagėgių (341 eurai), Šilalės rajono (345 eurai), Skuodo rajono (351 eurai), Kelmės rajono (354 eurai) ir Kalvarijos (360 eurų) savivaldybėse[10].</p>
</blockquote>
<p>Visgi, M. Kozič teigimu, ne visi gyventojai žino apie galimybes gauti didesnę pensiją ją atidėjus. Šiuo metu maksimalus pensijos atidėjimo laikotarpis yra 5 metai, o atidėta pensija kasmet padidinama 8 proc. už kiekvienus atidėjimo metus.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pensininke.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kai senatvė tampa kalėjimu</h2>
<p>Ir, kai ateina laikas, kuomet visą savo gyvenimą atidirbęs žmogus turėtų išeiti į užsitarnautą poilsį, kurio metu galėtų skirti laiką savo hobiams, kuriems laiko dirbant, galbūt pritrūkdavo, dažnas apie tai gali tik pasvajoti. Vienintelė didžiosios dalies Lietuvos pensininkų galvoje įkyriai besisukanti mintis – kaip pragyventi už kelis šimtus eurų per mėnesį sumokant vis didėjančius komunalinius mokesčius, nusiperkant maisto, reikiamus vaistus ir dar bent dešimtį eurų atsidedant „juodai dienai“.</p>
<p>Todėl senjorai, kurių darbo specifika leidžia, renkasi dirbti ir gaudami pensiją.</p>
<p>Liūdna „Sodros“ statistika rodo, kad mažesnę nei 200 eurų senatvės pensiją Lietuvoje gavo 52 tūkst. šalies gyventojų[13]. Tačiau net ir vos didesnes pensijas, su kuriomis išgyventi, rodos, net neįmanoma, gauna gausus gyventojų būrys.</p>
<blockquote>
<p>Skelbiama, kad 200–300 eurų siekiančią senatvės pensiją gauna maždaug 230 tūkst. šalies pensininkų, 300–400 eurų dydžio pensijas – 190 tūkst. Lietuvos pensininkų, o 400–500 eurų gauna beveik 60 tūkst. pensinio amžiaus sulaukusių asmenų. Didesnėmis, nuo 500 iki 600 eurų dydžio pensijomis gali džiaugtis tik 14 tūkst. gyventojų, 600–700 eurų – 5 tūkst. ir vos 2,5 tūkst. senjorų Lietuvoje gauna pensijas, patenkančias į 700–800 eurų kategoriją[13].</p>
</blockquote>
<p>Tačiau neramina ir kiti rodikliai. Pavyzdžiui tai, kad lyginant skurdo lygį tarp 65 m. ir vyresnių gyventojų visoje ES, Lietuvoje jis siekia 33,4 proc., kai tuo tarpu bendras ES vidurkis yra 14,6 proc.</p>
<p>Vis dėlto, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktoriaus Gedimino Šimkaus teigimu, senstant Lietuvos gyventojams, ateityje situacija su pensijomis gali būti ir dar liūdnesnė ir santykis tarp pensijos ir gautų pajamų gali sumažėti net iki 30 proc. </p>
<blockquote>
<p>O štai, pasak jo, dabar pasirinkę kaupti antrojoje pensijų kaupimo pakopoje, išėję į pensiją gali tikėtis panašaus pensijų lygio, kokį turi dabartiniai pensininkai[13].</p>
</blockquote>
<p>Visgi, lietuviai taupumu ES kontekste neblizga, todėl, anot G. Šimkaus, savo gyvenimu išėjus į pensiją derėtų susirūpinti kuo anksčiau ir pradėti tam kaupti.</p>
