Prastėja regėjimas? Priežastis nustebins

Dėl nuolat patiriamos įtampos gali nukentėti žmogaus regėjimas

Mokslininkai išsiaiškino, kad chroniškai patiriamas stresas žmogaus organizmui gali sukelti nepataisomų padarinių – pradedant suprastėjusia rega, laikinai atsiradusiu aklumu ir baigiant daug sunkesniais, vėžiniais susirgimais.

Nors neabejojama, kad sveikas kiekis streso žmogui yra būtinas – tiek, kiek jis gali stimuliuoti ir motyvuoti kūną, per dideli jo kiekiai gali kaip reikiant apriboti žmogaus fizines galimybes. Dažnai patiriamos stresinės situacijos darbe, asmeniniame gyvenime ar tiesiog spaudžiant laikui skubant atlikti pavestas užduotis, gali lemti ir suprastėjusį regėjimą^[1].

Dėl nuolat patiriamų stresinių akimirkų organizmas „išsiderina“, žmogų aplanko depresijos epizodai, miego ir dėmesio koncentracijos sutrikimai, nervingumas. Stresas puikiai pastebimas ir iš elementariausių fizinių reiškinių kaip antai įsitempusių raumenų ir paviršutiniško kvėpavimo. Tačiau deja, tik ties tuo streso sukeliamas neigiamas poveikis nesibaigia.

Lėtinis stresas taip pat turi įtakos regėjimui. Vienas iš simptomų – pablogėjęs jo „aštrumas“. Neryškus regėjimas gali būti susijęs su daugeliu su stresu susijusių negalavimų, praneša „Healthline“.

Stresas taip pat gali sukelti sausų akių ligą. Kanados mokslininkų iš Vakarų universiteto atlikti tyrimai šios ligos atsiradimą susiejo su depresijos ir nerimo sutrikimais, kuriuos gali sukelti didelis patiriamo streso kiekis.

Marijos ligoninės Seule specialistai įrodė, kad depresija ir nerimas taip pat gali pagreitinti glaukomos – labai pavojingos akims ligos – vystymąsi.

Pasak mokslininkų, stresas taip pat gali sukelti centrinę serozinę chorioretinopatiją (CSR) – būklę, kai akies tinklainėje pradeda kauptis skystis ir dėl to regėjimas tampa miglotas ir iškreiptas.

Pasitaiko atvejų, kai žmogus dėl patiriamo streso net trumpam apanka

Tačiau stresas neabejotinai gali sukelti ir dar baisesnes pasekmes, kurios kartais gali būti ir neatitaisomos. Tarp jų – ir galintis atsirasti funkcinis aklumas – laikinas, visiškas ar dalinis regėjimo praradimas dėl traumuojančios, stresą keliančios patirties.

Streso metu išsiskiriantys hormonai – kortizolis ir adrenalinas – gali kaipmat pakenkti akims. Dėl adrenalino išsiplečia akių vyzdžiai, kas ilgainiui nuvargina akis ir gali turėti įtakos regėjimo kokybei, o išsiskiriantis kortizolis gali susilpninti akies kraujagysles.

Nevaldomas stresas gali sukelti pačias įvairiausias fizinio kūno komplikacijas

Visgi, stresas kenkia ne tik regai, bet ir visam organizmui, ir gali iššaukti net pačias keisčiausias jo reakcijas^[2].

Pasirodo, dėl patiriamo streso gali paūmėti ir tokios ligos kaip artritas, pablogėti širdies ir plaučių būklė, atsirasti ūmios odos problemos sukeliant įvairias egzemas ir net plaukų slinkimą, jis taip pat gali tapti skrandžio problemų, susikaupusių dujų bei viduriavimo priežastimi, sukelti galvos, kaklo ir žandikaulio įtampą.

Dėl streso neabejotinai silpnėja ir žmogaus imuninė sistema, ko pasekoje, dažniau organizmą aplanko infekcijos ir autoimuninės ligos.

Reprodukcinė sistema taip pat neabejotinai koreliuoja su patiriamu streso lygiu: gali sutrikti menstruacijų ciklas, organizme sutrikti hormonų pusiausvyra bei įprastas miego režimas.

Taip pat vertėtų paminėti ir tiesiogines streso sąsajas su gerokai sulėtėjusia medžiagų apykaita, dėl ko žmogui nevalingai pradeda augti svoris bei psichine sveikata.

Būdai, kaip sumažinti patiriamą stresą

Nors streso kasdieniame gyvenime ir neišvengsime, galime imtis darbų, kad šį sumažinti iki „minimumo“. Visi šie būdai – visiems puikiai žinomi ir prieinami kiekvienam.

Bene svarbiausias faktorius, padedantis mažinti įtampą kūne yra reguliarus fizinis aktyvumas. Pavyzdžiui, leidinys „Healthline“ publikavo, jog atlikus 6 savaičių tyrimą, kuriame dalyvavo 185 universiteto studentai, buvo nustatyta, kad 2 dienas per savaitę dalyvaujant aerobikos pratybose reikšmingai sumažėjo bendras jaučiamas stresas ir jaučiamas stresas dėl netikrumo. Be to, mankštos rutina reikšmingai pagerino pačių vertinamą depresiją^[3].

Kitas svarbus žingsnis – subalansuota mityba. 2022 metais atlikta apžvalga parodė, kad žmonės, kurie maitinasi itin daug apdorotų maisto produktų ir pridėtinio cukraus, dažniau patiria didesnį jaučiamo streso lygį.

Taip pat ne ką mažiau svarbu sumažinti laiką prie išmaniųjų telefonų, planšečių bei kompiuterių, mat atliktuose tyrimuose minima, jog pernelyg dažnas išmaniųjų telefonų naudojimas siejamas su padidėjusiu streso lygiu ir psichikos sveikatos sutrikimais.

Žmogus – sociali būtybė, todėl labai svarbu dirbti ir gyventi jį kiek įmanoma labiau palaikančioje aplinkoje, o šių sąlygų nesant – nebijoti kreiptis į specialistą.