Lietuvos partijas ištiko krizė
Šią savaitę prasideda savivaldos rinkimų maratonas. Nuo antradienio iki ketvirtadienio vyks išankstiniai savivaldybių tarybų ir mero rinkimai, o pagrindinė rinkimų diena išauš jau šį sekmadienį.
Tačiau prasidedant rinkimams, į dienos šviesą iškelta aktuali problema: politinių partijų, jėgų ir asmenybių krizė. Rinkimuose dalyvauja teisti asmenys, jų reputacija nėra kvestionuojama, regis, nei pačių partijų, nei rinkėjų.
Negana to, gausu partijų, kurių sąrašuose daugelis kandidatų yra nepartiniai. Tai rodo savų žmonių trūkumą, partijų nepopuliarumą, galimai net ir negebėjimą pasiekti tiek rinkėjo, tiek potencialaus bendrapartiečio.
Nerimą kelia ir sunaikinta galimybė dalyvauti rinkimuose savęs nesiejant su politine partija: rinkimų komitetų veiklą suvaržius, jų skaičius ženkliai sumažėjo, o taip kartu mažėja ir konkurencija didžiosioms šalies partijoms.
Teisti asmenys be problemų suka į savivaldą
Įprasta manyti, kad dalis darbų yra tokie svarbūs, jog jiems turėtų būti taikomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Atrodo, kad neturėtų būti per drąsu manyti, kad toks reikalavimas būtų taikomas ir Lietuvos piliečių renkamiems asmenims: nesvarbu ar tai būtų Seimas, ar vietos savivaldos institucijos.
Vis dėlto, regis, kad to reikalauti Lietuvoje negalime. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, šių metų savivaldos rinkimuose dalyvauja virš 500 teistų kandidatų. Įdomu, kad toks skaičius teistų asmenų su kiekvienais rinkimais auga. Palyginti, per 2019 m. vykusius savivaldos rinkimus, tokių buvo perpus mažiau – 250.
Pagal teistus kandidatus sąrašuose pirmauja Darbo partija – čia tokių kandidatų net 80. Toliau rikiuojasi Regionų partija su 64 teistais kandidatais, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) sąraše tokių yra 62, LVŽS – 54. Teistų asmenų nestinga ir Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“, kuri turi 54 anksčiau teistus kandidatus.
Tėvynės sąjunga turi 42, Tautos ir teisingumo sąjunga – 35, „Laisvės ir teisingumas“ – 34, Liberalų sąjūdis 32, o Laisvės partija – 6 teistus kandidatus į savivaldybių tarybas[1].
Vieni kandidatai yra teisti už sukčiavimą, smurtą ar prekybą vogtais daiktais, o kiti – už narkotinių medžiagų turėjimą ar platinimą. Partijų atstovai, o kai kuriais atvejais net patys kandidatai, kritiškai vertina situaciją, kad siekiant posto savivaldoje yra nusispjaunama į nepriekaištingos reputacijos taisyklę.
Pavyzdžiui, Kelmės valstiečių sąraše į tarybą įtrauktas yra net 6 kartus teistas Raimondas Jankauskas. Jis teisiamas buvo ne tik Lietuvoje, bet nusikalstama veika pasižymėti spėjo ir Jungtinėje Karalystėje. Pats kandidatas, kurio teistumai šiuo metu bent jau yra išnykę, sako, kad įvertinęs tokią informaciją apie kitą kandidatą, natūraliai pagalvotų „nu ką jis čia veikia“?
Tačiau Kelmės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Juozas Rimkus sako, kad teistumas yra ir „jaunystės klaidos, savotiška patirtis, kurios kiti tarybos nariai nesupranta, nežino“.
Tiesa, komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas teigia, kad kandidatai, kuriuos išvystame savivaldų rinkimuose, yra ne kas kitas, bet mūsų pačių atspindys.
„Mes daug šnekame apie tai, kokie yra kandidatai. Bet, žinokite, mes turėtume kamerą atsukti ir į save, rinkėjus. Ką mes padarėme per 33 metus, kad save išugdytume taip, jog per mūsų filtrą nepereitų asilai? Prieš šį gyvūną nieko neturiu ir jis yra geras, bet į Seimą jis niekuomet nesiverš. Rinkėjas taip pat turi atidirbti. Rinkimai mums, kaip piliečiams, yra karščiausia darbo valanda[2]“, – sako ekspertas.
Partijos praranda populiarumą, gausėja nepartinių kandidatų
Parlamentarė Agnė Širinskienė teigia pastebinti daug indikatorių, kurie liudija apie Lietuvos politinių partijų krizę. Politikė išskiria ne tik dešimtis rinkimuose dalyvaujančių teistų asmenų, kas signalizuoja, jog partijoms nesvarbi nepriekaištinga reputacija, bet ir tai, kad yra partijų, kur kone pusė kandidatų yra nepartiniai.
„Parlamentinės partijos neranda kandidatų į merus – toks kadrų badas. Vien ko verta laisvės partijos situacija, kuri merus sugebėjo surasti vos 8 apygardose. Kur kas didesnį nerimą kelia praktiškai sunaikinta galimybė dalyvauti rinkimuose savęs nesiejat su politine partija – rinkimų komitetų veiklą suvaržius iki neįmanomumo ribos rinkimų komitetų (pervadintų politiniais komitetais) dramatiškai sumažėjo. Žinoma, partijoms sumažėjo konkurencijos, kurios jos paniškai bijojo. Tą savo akimis mačiau rinkimų kodeksą rengusioje darbo grupėje. Bet ar taip priartėjome prie vakarų? Nes kažkodėl politinių konkurentų kiekio mažinimas yra labiau rytų tradicija“, – sako A. Širinskienė[3].
Tuo tarpu politikos apžvalgininkas Romas Sadauskas-Kvietkevičius pažymi, kad 2015 ir 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose nugalėjo visuomeniniai rinkimų komitetai, kurie turėjo turėję gerokai palankesnes finansavimo sąlygas bei mažiau atsakomybės už politines partijas. Pasak eksperto, dėl šios priežasties partinė sistema susilpnėjo, į sąrašus tenka burti bet ką, kas tik sutinka.
„Teisti ar šiaip buki kandidatai partijų sąrašuose yra tiesioginė ne pirmą dešimtmetį besitęsiančio partinės sistemos naikinimo pasekmė“, – sako jis ir klausia, kiek partijų lyderiai dar apsimes, jog mūsų demokratija veikia tobulai[4].
Savivalda – ne mažiau svarbi nei centrinė valdžia
Tikriausiai daugelis Lietuvos piliečių ne kartą yra kalbėję apie tai, kad savivaldos rinkimai yra ne tokie jau ir svarbūs, todėl net neketina juose balsuoti. Vis dėlto, teisininkas Dominykas Vanhara teigia, kad savivaldos rinkimai yra vieni iš svarbiausių rinkimų, nes būtent savivalda yra valdžios dalis, kuri yra arčiausiai žmonių.
„Seime ar Vyriausybėje priimti sprendimai dažniausiai su konkrečiu žmogumi nėra labai susiję, o va sprendimas, ar asfaltuoti gatvę, remontuoti/nutiesti šaligatvį, ar gal tuos pinigus panaudoti „harmonizuojant“, t. y. susiaurinant gerą ir puikiai veikiančią gatvę, žmones liečia tiesiogiai. Savivalda yra ypač svarbi ir nacionalinei valdžiai, kadangi nesąžiningos partijos, turinčios konkrečioje savivaldoje valdžią, panaudoja ją kaip administracinį resursą Seimo ar Europos parlamento rinkimuose“, – teigia teisininkas[5].
Tuo tarpu teisininkas Ignas Vėgėlė taip pat pabrėžia, kad rinkėjams svarbiausia pasirodyti prie balsadėžių. Jis primena ir tai, kad savo balsą atiduodant valdančiosios koalicijos partijos sąrašui ar nariui neveikia argumentai, jog „savivaldoje balsuojama už žmogų“, „savivaldoje jie kitokie, nei centrinėje valdžioje“, „jis geras, nes sutvarkė gatvę“ ar panašiai[6].
„Kiekvienas partijos narys dalyvauja partijos susirinkimuose, jie vieni kitiems padeda, renka partijos vadovybę, sudaro rinkimų sąrašus, rūpinasi partijos įvaizdžiu, siekia, kad partija laimėtų visus rinkimus. Beje, nuo savivaldos rezultatų tiesiogiai priklauso pačios partijos finansavimas“, – sako ir kitas teisininkas Ignas Vėgėlė, pats galimai žengsiantis į politiką ir potencialiai dalyvausiantis prezidento rinkimuose.
Savivaldybių rinkimuose balsuos daugiau nei 2 mln. Lietuvos piliečių
Vakar, likus vienai dienai iki išankstinio balsavimo pradžios, VRK patvirtino ir galutinį 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose turinčių teisę balsuoti rinkėjų sąrašą: šiuose rinkimuose balsavimo teisę turės 2 385 262 rinkėjai.
Daugiausiai rinkėjų yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste – 452 276; Kauno mieste balsuoti teisę turi 247 655 rinkėjai; Klaipėdos mieste – 124 638. Mažiausiai rinkėjų turi šios savivaldybės: Birštono (3 669), Neringos (4 695) ir Rietavo (6 348)[7].
Lyginant su 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimais, rinkėjų skaičius sumažėjo 75 794 rinkėjais arba 3 proc. – maždaug tiek, kiek šiuo metu žmonių gyvena Panevėžyje.
Primename, kad vasario 28 – kovo 2 dienomis visose Lietuvos savivaldybėse vyks išankstinis balsavimas. Kovo 1-3 dienomis bus organizuojamas balsavimas ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, kariuomenės vienetuose, bausmių atlikimo vietose.
Kovo 3-4 dienomis rinkimų komisijų nariai organizuos balsavimą rinkėjų namuose, kur savo pilietinę poziciją pareikšti galės neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys asmenys, sulaukę 70 ir daugiau metų Lietuvos piliečiai. Pagrindinė rinkimų diena yra kovo 5-oji, sekmadienis.
