NSO egzistavimą liudija beveik penktadalis akademikų
Harvardo profesorius Avi Loebas, pradėjęs projektą „Galileo“, nevengia pasakoti apie tarpžvaigždines anomalijas ir dalijimosi informacija tarp vyriausybės bei mokslo bendruomenės svarbą. Prie to smarkiai prisidėjo ir 2022 m. gegužės 17 d. Pentagono posėdis, liudijęs NSO egzistavimą, kurį užfiksavo du techniniai jutikliai ir „žmogaus akis“[1].
Galiausiai, kad išvilkti šias paslaptis į dienos šviesą, buvo pasitelktas tyrimas, parodęs „šviesiausių protų“ susidomėjimą.
Iš 1460 apklaustų akademikų iš 133 JAV universitetų, atstovaujančių 14 akademinių disciplinų, 19 % respondentų teigė, jog jie arba jų pažįstamas asmuo buvo neatpažinto oro reiškinio (NSO), t. y. stebėto dangaus fenomeno, kurio neįmanoma paaiškinti, liudininkai. (Apklausa buvo išsiųsta šiek tiek mažiau nei 40 000 akademikų, kurių daugumą sudarė politikos, fizikos, psichologijos bei inžinerijos specialistai; atsakymų dažnis siekė viso labo 4 %.)
Dalyvių, tarp kurių buvo 62 % vyrų ir 80 % baltaodžių, buvo klausiama apie jų suvokimą ir nuomonę apie NSO, taip pat apie asmeninę patirtį su nepažintais objektais.
Prieita prie išvados, jog ketvirtadalis respondentų arba jų pažįstami iš tikrųjų buvo įsitikinę NSO reiškiniu, kol tuo tarpu 9 % teigė, kad jie arba jų pažįstami galimai galėjo matyti NSO, – akivaizdu, jog tai glumina net ir pačius protingiausius.
Visgi 39 % mokslininkų teigė nežinantys, kuo galima paaiškinti šiuos stebėjimus, nors 21 % apklaustųjų pastaruosius priskyrė tam tikriems gamtos reiškiniams, o 13 % – nežinomiems techniniams prietaisams.
Pirmasis susidūrimas su NSO užfiksuotas dar 1639 m.
Puritonų lyderis John Winthrop 1639 m. užfiksavo pirmąjį žinomą susidūrimą su NSO Amerikoje[2].
Sensacingą pastarojo pasakojimą apie „milžinišką šviesą nakties metu“ neva liudijo ir grupė blaivių, santūrių ir patikimų asmenų šalia Muddy upės Bostone – upelio čiurkšlės, šiandien juosiančios Amerikos sporto įžymybę Fenvėjaus parką. Vis dėlto, nors 36 % respondentų teigė, jog juos domina galimybė atlikti tyrimus šioje vietovėje, tik 4 % ryžosi tai padaryti – daugelį sulaikė faktas, kad šioje srityje trūksta mokslinių tyrimų.
Tikslų įgyvendinimo efektyvumą, be kita ko, apribojo ir iniciatyvos trūkumas.
Šiuo atveju iš visų apklausos dalyvių 43 % teigė, kad jie būtų labiau linkę atlikti tyrimus, jei visų pirma juos atliktų autoritetingas tos pačios srities specialistas, o 55 % teigė, jog būtų labiau linkę atlikti tyrimus, jeigu galėtų gauti finansavimą.
„Tyrimo rezultatai rodo, kad daugelis JAV įvairių sričių akademikų mano, jog akademinės bendruomenės dalyvavimas neatpažintų skraidančių objektų tyrimuose yra labai svarbus, ypač jei tai daro kiti, jų nuomone, geros reputacijos tos pačios srities atstovai“, – teigė tyrimo autorė Dr. Marissa Yingling iš Luisvilio universiteto Kentukyje.
Akivaizdu, kad atviros akademikų diskusijos apie NSO iš tiesų galėtų sudaryti sąlygas akademikams aktyviau dalyvauti su NSO susijusiuose tyrimuose.
Tai liudija ir 37 % apklausos dalyvių, tvirtinančių, jog būtina atlikti tolesnius mokslinius tyrimus šioje srityje. Panašiai mano ir likusi 64 % dalis, teigianti, kad akademinės bendruomenės dalyvavimas yra labai svarbus.
„Reikia atlikti tolesnes didesnių ir įvairesnių grupių apklausas, kad būtų galima plačiau ištirti JAV akademikų požiūrį į NSO“, – pridūrė M. Yingling.
Grėsmė nacionaliniam saugumui toliau sparčiai auga
Pagrindiniai Senato žvalgybos komiteto įstatymų leidėjai sustiprino vis didėjantį Kongreso susirūpinimą, kad naujausias Pentagono biuras, tiriantis pranešimus apie neatpažintus anomalius reiškinius (AARO), vis dar nevykdo savo teisiškai nustatytų įsipareigojimų – net ir tuo metu, kai su tuo susijusios grėsmės nacionaliniam saugumui ir toliau smarkiai auga.
Pastariesiems nerimą kelia tai, jog nebuvo sulaukta apčiuopiamesnių įrodymų, kad vyriausybės pareigūnai efektyviai įgyvendina nurodymus, kruopščiai tikrindami federalinius pranešimus apie NSO[3]. Šiaip ar taip, atsargiai ir optimistiškai vertinamas AARO stengiasi daryti pažangą, jog įgyvendintų Kongreso ketinimus.
AARO, kaip žinia, yra naujausias Pentagono ir žvalgybos bendruomenės pastangų tirti ir spręsti pranešimus, kuriuose kariškiai ir vyriausybiniai jutikliai aptinka painius dalykus įvairiose srityse, kurių negalima iš karto paaiškinti ar identifikuoti, pavyzdys. Nuo tada, kai buvo įsteigtas naujasis biuras, Gynybos departamentas numušė kelis paslaptingus objektus Šiaurės Amerikos oro erdvėje, kurie iki šiol nėra viešai paaiškinti.
Vis dėlto siekiama šiuos tyrimus paspartinti, tobulinant komunikacijos strategiją ir užmezgant glaudesnį ryšį su socialine žiniasklaida bei visuomene.
Viena iš iniciatyvų – 2023 m. fiskalinio įstatymo nuoroda, kurioje AARO nurodyta sukurti saugią viešai prieinamą interneto svetainę / komunikacijos mechanizmą, kuriame būtų aprašytas saugus procesas, skirtas liudytojams pateikti svarbią informaciją – pirmoji versija pasiūlyta dar prieš Kalėdas.
AARO 2022 m. liepos mėn. taip pat sukūrė savo „Twitter“ paskyrą, tačiau dar nieko nepaskelbė, nors pritraukė daugiau nei 31 000 sekėjų. Tai rodo, jog trūksta bendravimo su visuomene, taip pat ir elementaraus skaidrumo.
