Prancūzijoje kalbama apie galimą Lenkijos įsitraukimą į karą
Neseniai Prancūzijos televizijos kanalo LCI laidoje žurnalistai bei laidos svečiai ekspertai diskutavo apie situaciją karo draskomoje Ukrainoje. Įvertinus menką Ukrainos postūmį link prisijungimo prie NATO ir ne tokiu kaip anksčiau tikėtasi greičiu šiuo metu vykstantį kontrpuolimą, Prancūzijoje imta diskutuoti apie tai, kad Lenkija neva rengiasi siųsti savo karius ir taip padėti Ukrainai[1].
LCI kanalo laidoje diskutavę politikos apžvalgininkai ir ekspertai teigė, kad dauguma lenkų pasisako už tai, kad Lenkija įsitrauktų į karą. Laidoje taip pat akcentuojama, kad apie Lenkijos įsitraukimą į karą kalbama jau seniai, o Prancūzijos ekspertų teigimu, aukščiausi lenkų pareigūnai rimtai svarsto tokius veiksmus.
Laidoje tikinama, kad dauguma lenkų esą taip pat pasisako už Lenkijos įsitraukimą į karą. Tiesa, vienas diskusijų dalyvis teigė, kad lenkų karių siuntimas tikrai neįvyktų su NATO įsitraukimu. Manoma, kad Lenkija karius į Ukrainą siųstų slaptai, pavyzdžiui, pagal Rusijos veiksmų Donbase pavyzdį. Taip pat svarstyta idėja suformuoti tarptautinę karių brigadą.
Tačiau pačios Lenkijos pareigūnai viešai reiškia nuostabą, teigia nieko nežinantys apie tai, kad jų valstybė ims ir netrukus įsitrauks į karą ir tokias diskusijas Prancūzijos televizijoje vadina aukščiausio lygio rusų propaganda. Šia tema prakalbo pats lenkų vyriausybės įgaliotas atstovas Lenkijos informacinės erdvės saugumui Stanislawas Žarynas.
„Pagrindiniame Prancūzijos naujienų kanale – šokiruojantis Rusijos propagandos skverbimosi į Vakarų žiniasklaidą ir ekspertų sluoksnius pavyzdys. Iki šiol Rusija labai lengvai sugeba manipuliuoti Vakarų viešąja nuomone. Melagingoms tezėms patikimumo suteikė suklastota citata iš neseniai Lenkijos prezidento duoto interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“ ir pastarosiomis dienomis Lenkijos žiniasklaidoje paskelbta iškraipyta apklausa, neva rodanti, kad lenkai pritaria karių siuntimui į Ukrainą“, – pridūrė jis[2].
Lenkijos pareigūnai pripažįsta, kad karių siuntimas į Ukrainą yra reali galimybė
Liepos pradžioje, dar prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, su žiniasklaida bendravęs Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sakė, kad jo šalis neatmeta galimybės, kad Lenkija iš tiesų galėtų siųsti savo karius į Ukrainą. Vis dėlto, jis pažymėjo, kad tai padarytų tik nutraukus ugnį ir tik dalyvaujant oficialioje NATO misijoje.
„Viskas priklausys nuo to, kokie bus susitarimai. Jei Ukraina nuspręstų vesti taikos derybas su Rusija ir būtų priimtas sprendimas dėl taikos operacijos, kurioje sudalyvautų Vakarų kariai, remiantys paliaubas, Lenkija joje tikrai dalyvautų“, – sakė A. Duda[3].
Kiek anksčiau, kovo mėnesį, Lenkijos ambasadorius Prancūzijoje Janas Emerykas Rosciszewskis sakė, kad ateityje iš tiesų gali susidaryti situacija, kai Lenkijai teks tiesiogiai įsitraukti į Rusijos ir Ukrainos karą.
„Vis didesnį spaudimą daro ne NATO, Lenkija ar Slovakija, o Rusija, kuri įsiveržė į Ukrainą. Rusija, kuri uzurpuoja jos teritorijas. Rusija, kuri žudo jos žmones. Ir Rusija, kuri grobia ukrainiečių vaikus. Taigi arba Ukraina šiandien gina savo nepriklausomybę, arba mes turime įsitraukti į šį konfliktą. Nes iškils grėsmė mūsų pagrindinėms vertybėms, kurios buvo mūsų civilizacijos ir kultūros pagrindas. Todėl mes neturėsime kito pasirinkimo, kaip tik įsitraukti į konfliktą“, – sakė ambasadorius[4].
Toks ambasadoriaus pasisakymas privertė jo paties ambasadą paskelbti komentarų paneigimą. Paskelbtame pareiškime Lenkijos ambasada Prancūzijoje rašė:
„Atidžiai išklausius visą pokalbį, tampa aišku, kad apie jokį tiesioginį Lenkijos dalyvavimą konflikte nebuvo paskelbta, o tik perspėta apie pasekmes, kurias gali sukelti Ukrainos pralaimėjimas: Rusijos puolimo galimybę arba kitų Vidurio Europos šalių – Baltijos šalių ir Lenkijos – įsitraukimą“, – sakoma ambasados pranešime.
Buvęs NATO vadovas apie potencialų Lenkijos įsitraukimą perspėjo dar prieš NATO susitikimą
Tuo tarpu buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Rasmussenas dar birželio mėnesį Vakarų žiniasklaidai teigė, kad Rytų Europos Aljanso narės ilgainiui gali pradėti vis aktyviau dislokuoti savo pajėgas Ukrainoje.
„Jei NATO nepavyks susitarti dėl aiškaus tolesnio kelio Ukrainai, yra aiški tikimybė, kad kai kurios šalys gali imtis individualių veiksmų. Žinome, kad Lenkija labai aktyviai dalyvauja teikiant konkrečią pagalbą Ukrainai. Ir neatmesčiau galimybės, kad Lenkija šiame kontekste įsitrauks dar stipriau nacionaliniu pagrindu, o paskui ją paseks Baltijos šalys, įskaitant galimybę dislokuoti karius. Manau, kad lenkai rimtai svarstytų galimybę eiti į pagalbą Ukrainai ir suburti norinčiųjų koaliciją, jei Ukraina nieko negautų Vilniuje“, – sakė A. Rasmussenas[5].
Kartu su Baltijos šalimis ir kai kuriomis kitomis Rytų Europos valstybėmis Lenkija užima bene griežčiausią poziciją dėl Ukrainos konflikto, paramos šaliai ir požiūrio į agresorę Rusiją. Tačiau tik karinės paramos ar diplomatinio palaikymo nepakanka.
Kaip teigia buvęs JAV gynybos sekretoriaus vyresnysis patarėjas, JAV kariuomenės pulkininkas Douglasas McGregoras, iš viso maždaug 20 000 karių rangovų iš Lenkijos jau atliko pagrindinius mokymus Ukrainoje, net tokiose įtemptose karo fronto pozicijose kaip Bachmutas.
Tai įrodo ir pačių rusų teiginiai. Dar balandžio mėnesio pabaigoje privačios karių grupuotės „Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pranešė apie didelio skaičiaus lenkų pajėgų dislokavimą Bachmute.
„Į Bachmutą dabar metami gerai apmokyti priešo daliniai. Lenkų kalba visą dieną. Jei anksčiau sakydavau, kad samdinių mažai, tai dabar jų daug“, – kalbėjo J. Prigožinas.
Lenkija iš tiesų yra viena pagrindinių ginkluotės tiekėjų Kijevui. Pavyzdžiui, šalis Ukrainai tiekia vokiškus tankus „Leopard 2“, netgi grasino juos perduoti nelegaliai, jei Vokietija būtų neleidusi to padaryti.
