Energijos perteklių fiksuojanti Prancūzija Europai padėti negali
Dėl Rusijos karo Ukrainoje Europoje kilo didžiulė energetikos krizė, į aukštumas iškėlusi elektros energijos bei dujų kainas. Tačiau pastarosiomis savaitėmis Prancūzijos branduolinio laivyno vienas iš pagrindinių reaktorių buvo uždarytas dėl mažesnio nei tikėtasi energijos suvartojimo ir ypač mažos oro temperatūros.
Reaktorių vėl eksploatuoti planuojama tik nuo šiandien, sausio 9 dienos. Toks net ir laikinas jo uždarymas esant giliai energetikos krizei, stebina, tačiau pasak Prancūzijos energetikos institucijų, dėl visko kalta švelnesnė nei manyta oro temperatūra.
„Mažesnės sąnaudos šiuo laikotarpiu lemia, kad tinklui nereikia visų turimų reaktorių. Be šios švelnios temperatūros per šventes buvo fiksuotas mažesnis energijos suvartojimas, todėl išjungėme kelis reaktorius, nes elektros tinklui to nereikėjo“, – nurodoma pranešime spaudai[1].
Iš tiesų, paskutinę praėjusių metų savaitę Prancūzijos elektros suvartojimas mažėjo 8,5 proc. palyginti su 2014–2019 m. vidurkiu.
Tačiau net ir turėdama energijos perteklių, Prancūzija negali išspręsti nei savų, nei visos Europos energetikos problemų. Tai tik parodo situacijos, kurioje šiuo metu yra visa Europos Sąjunga (ES), keblumą.
Branduolinės energijos perteklius elektros kainų nemažina
Prancūzijoje pastaraisiais mėnesiais buvo atnaujinta maždaug 73 proc. iš 56 šalyje esančių branduolinių reaktorių. Nors tai padėjo sumažinti susirūpinimą dėl elektros energijos tiekimo prancūzams ir europiečiams, didesnis branduolinės energijos prieinamumas esamos problemos neišsprendė[2].
Šiuo metu dėl ypač didelių elektros kainų Prancūzijoje nerimauja tiek nedidelės kepyklos, tiek ir milžiniški, įprastai finansais nesiskundžiantys universitetai.
Aibė Prancūzijos kepėjų skundžiasi, kad jiems gresia bankrotas. Į šią situaciją sureaguoti jau spėjo ir Prancūzijos ministrė pirmininkė Elisabeth Borne patvirtinusi valdžios planus padėti Prancūzijos kepėjams susidoroti su didėjančiomis energijos sąskaitomis[3].
Premjerė E. Borne paskelbė, kad kepėjams bus leista mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjimą išdėstyti ilgesniu laikotarpiu, svarstomos ir kitos lengvatos. O po derybų su Nacionaline kepėjų federacija ir energijos tiekėjais, prancūzų ekonomikos ministras Bruno Le Maire’as sakė, kad pastarieji sutiko leisti kepykloms iš naujo derėtis dėl sutarčių, jei joms šiuo metu iš tiesų yra sunku apmokėti sąskaitas.
Nors Prancūzija yra nustačiusi elektros energijos kainų vartotojams viršutinę ribą, apribodama jų augimą iki keturių procentų 2022 m. ir 15 procentų 2023 m., verslas vis tiek susiduria su sunkumais.
Energetinės krizės padarinių išvengti nepavyko ir universitetams. Pavyzdžiui, dar rugsėjo mėnesį Strasbūro universitetas, siekdamas patenkinti vyriausybės siekį sutaupyti 10 proc. energijos ir bandydamas pažaboti iki 20 mln. eurų išaugusias sąskaitas, svarstė galimybę nuo mokslo metų pradžios dalinai atjungti šildymą.
Dabar, elektros kainoms ir toliau augant, universitetas pranešė, kad rengiasi atšaukti dalį paskaitų arba perkelti mokslus į nuotolinę erdvę. Toks sprendimas nemaloniai nustebino studentus, tačiau universiteto atstovai teigia neturintys kitų variantų.
Europai būtų į naudą sekti Ispanijos ir Portugalijos pavyzdžiu
Šiuo metu didžiausia elektros kaina yra fiksuojama Graikijoje, kitos Europos šalys taip pat skundžiasi energetine įtampa. Situacija bene stabiliausia šiuo metu yra Portugalijoje ir Ispanijoje.
Pastarosios vyriausybė pirmadienį pranešė prašysianti ES pratęsti elektros energijos kainų viršutinės ribos taikymą iki 2024 m. pabaigos, kol bus peržiūrėtos bloko elektros energijos rinkos taisyklės.
Iberijos išimtimi vadinama viršutinė riba nustatyta sudarius susitarimą su ES, kuris leido Ispanijai ir Portugalijai atsieti elektros energijos kainą nuo dujų kainos ir taip abiejų šalių vyriausybėms sumažinti vartotojų išlaidas.
„Norime ir toliau naudotis šia išimtine priemone, kuri buvo taikoma Ispanijoje ir Portugalijoje ir kurios galiojimas iš esmės nesitęsia po gegužės mėnesio. Todėl ketiname paklausti, ar galima pratęsti sprendimą Pirėnų pusiasalyje, kol bus pakeistos Europos taisyklės“, – sakė Ispanijos ekologijos ministrė Teresa Ribera[4].
Viršutinė riba įsigaliojo birželio mėnesį, žadant, kad namų ūkių sąskaitos už energiją sumažės iki 20 proc. Ji turėtų galioti iki šių metų gegužės 31 d.
Analogiškų išlygų šiuo metu siekia ir ta pati Prancūzija bei Italija, tačiau ES pastaraisiais mėnesiais rimtesnės diskusijos šia tema buvo atidėliojamos, nes tokios šalys kaip Austrija ir Nyderlandai mieliau pasikliauja laisvosios rinkos konkurencija arba didesnėmis tinklų jungtimis, kad sumažintų savas energetikos kainas.
Vis dėlto, atsižvelgiant į tokias skirtingas energijos kainas akivaizdu, kad iš elektros ir dujų kainos atsiejimo išlošti galėtų daugelis ES šalių.
