Lietuvos pramonei ir toliau nieko gero nežadama
Pramonė Lietuvoje yra esminis veiksnys, tačiau pastaruoju metu sektorius išgyvena krizę, o artimiausiu metu – teigiamų pokyčių nežadama.
Šių metų vasarį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, nuosmukis buvo didžiausias Europos Sąjungoje (ES). Pramonės smukimas Lietuvoje kovą, palyginti su tuo pačiu metu pernai, ir vėl buvo vienas didžiausių ES.
Tuo tarpu pirmaisiais šešiais 2023 m. mėnesiais pramonė Lietuvoje sumažėjo 6,6 proc., ir toliau tęsė nuo praėjusių metų gruodžio pastebimas mažėjimo tendencijas.
Vertinant tik birželio mėnesį, lyginant su gegužės mėnesiu, pramonė Lietuvoje augo 3,3 proc[1]. Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. birželį visos pramonės produkcijos vertė sudarė 2,9 mlrd. eurų.
Tuo tarpu Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai padidino savo kainas. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, šis kainų indeksas Lietuvoje birželį, palyginti su geguže, pakilo 0,1 proc., tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje – nukrito atitinkamai 1,2 proc. ir 0,4 proc[2].
Įvertinus bendrą Lietuvos pramonės sektoriaus padėtį, ekspertai išskiria, kad birželio mėnesį padidėjo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos produkcija – 47,8 proc., rafinuotų naftos produktų gamybos – 35,1 proc., mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo – 14,6 proc., metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos – 7,7 proc., maisto produktų gamybos produkcija – 0,9 proc.
Tačiau laikinas pramonės sektorių suaktyvėjimas nereiškia, kad yra kuo džiaugtis. Priešingai, ekspertai ir toliau pranašauja itin sudėtingus laikus šalies varikliu neretai laikomai pramonei, o Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad rudenį pramonės problemos bus ypač pastebimos.
Pramonininkų konfederacijos prezidentas kalba apie darbuotojų atleidimus
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento V. Janulevičiaus teigimu, esamą pramonės situaciją Europoje šiek tiek gelbėjęs paslaugų sektorius Lietuvoje jau pradėjo rodyti prastesnius rezultatus, vis daugiau žmonių ims labiau taupyti, o jų lūkesčius paveiks ir nestojanti ECB palūkanų didinimo politika[3].
V. Janulevičius pastebi, kad labiausiai per metus smuko medienos gamybos, baldų ir chemijos produktų gamyba, o geriausiai kol kas laikėsi elektros įrangos, transporto priemonių ir jų dalių, optikos gamybininkai.
„Tačiau tuo metu, kai medienos ir baldų gamyboje matyti lėtėjimo stabilizavimosi ženklų, pasirodė lėtėjimo požymiai inžinerinės pramonės sektoriuose: elektronikos ir transporto priemonių gamybos augimo tempas mažėja. Savo ruožtu dėl sumažėjusių energetikos kainų atskiruose energijai imliuose sektoriuose gerėja gamybos rodikliai ir dalis įmonių atnaujina gamybą, bet mažėjanti trąšų gamyba toliau tempia žemyn Lietuvos pramonės atsigavimo rodiklius“, – teigia V. Janulevičius.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas V. Janulevičius pabrėžia, kad prastos tendencijos Lietuvos pramonės sektoriuje pamažu, bet vis labiau veikia ir šalies darbo rinką, kuri birželį buvo pasyvesnė nei gegužę, o gamybos sektoriuje dėl to situacija akivaizdžiai darosi sudėtingesnė.
„Kaip patvirtina Užimtumo tarnyba, gamybos įmonėse auga darbuotojų atleidimų skaičius: pirmąjį pusmetį gauta 20 pranešimų apie planuojamus atleidimus, kai prieš metus jų buvo 12. Taip, skaičius nėra didelis, bet darbuotojų samda yra sumažėjusi iki minimumo. Laisvų darbo vietų skaičius linkęs mažėti, jokio didėjimo nepastebima“, – situacijos rimtumą pabrėžia V. Janulevičius, akcentuodamas, kad nors gamybos įmonės siekia maksimaliai išsaugoti esamas darbo vietas, tačiau jau mažina esamų pamainų skaičių.
Kiek anksčiau Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas ragino valdžią skubėti ir pasiūlyti pramonės lėtėjimo problemos sprendimo būdų.
„Sunku suprasti, kas šiuo metu vyksta valstybėje, bet NIEKAM gero tai nežada tuo metu, kai reikalingas stiprus pečių surėmimas visose srityse“, – sakė V. Janulevičius.
Ekonomistai ragina žvalgytis į situaciją ES rinkose
Ekspertai vis dažniau pastebi, kad pramonės sektoriaus situacija įtempta išlieka ir visoje euro zonoje. Skirtingos Europos Komisijos (EK) pramonės įmonių apklausos rodo, kad kol kas euro zonos pramonės lūkesčiai blogėja, ES ekonomika traukiasi faktiškai visuose sektoriuose.
Vertinant to įtaką Lietuvai, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia nematantis kontraktinės gamybos iš euro zonos valstybių šuolio Lietuvos pramonėje. Teigiamas veiksnys Lietuvos pramonei, pasak jo, gali būti nebent sparčiai atsigaunantys euro zonos vartotojų lūkesčiai: jei jie toliau gerėtų, po 3–4 mėnesių būtų galima sulaukti teigiamo euro zonos vartojimo pokyčių[4].
Tačiau jei šis pozityvus scenarijus nebus įgyvendintas, bus susiduriama su naujomis rizikomis. Ekonomistas A. Izgorodinas pabrėžia, kad derėtų aktyviai stebėti pramonės produkcijos kainų dinamiką.
Jo teigimu, EK apklausos rodo, kad euro zonos gamintojai sparčiai koreguoja žemyn nuomonę apie pardavimų kainas (mažėja pramonės įmonių, kurios ketina kelti kainas, daugėja pramonės įmonių, kurios ketina kainas mažinti).
Atsižvelgiant į tai, A. Izgorodinas mano, kad netrukus Lietuvos gamintojai gali sulaukti spaudimo iš Vakarų gamintojų mažinti gamybos kainas. Daliai Lietuvos gamintojų tai būtų sunki užduotis, turint omenyje spartų darbo užmokesčio augimą pramonės sektoriuje.
