Lietuvos pramonė – nežinioje, dalis rodiklių – blogiausi Europoje
Lietuvai pramonė yra ypač svarbi, juk būtent ji sudaro penktadalį šalies BVP. Pramonės įmonės yra svarbiausi šalies darbdaviai, o ekspertams pramonės padėtis padeda spręsti, kaip valstybei sekasi kurti ir plėtoti į aukštą pridėtinę vertę.
Tačiau pastaruoju metu, pramonės sektorius Lietuvoje yra įsitempęs, o dėl to, mūsų šalyje tęsiasi ekonomikos nuosmukis[1]. Jau antrą ketvirtį Lietuvoje fiksuojama techninė recesija, o nuo metų pradžios bendrasis vidaus produktas (BVP) traukiasi.
Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad nuo metų pradžios visos pramonės produkcijos apimtis, palyginti su tuo pačiu metu 2022 m. sumažėjo 10,6 proc.
Medienos pramonė susitraukė 32 proc., baldų – 18 proc., nuosmukis fiksuotas ir tekstilės pramonėje – 13 proc. Plastiko gamybos kritimas siekė 19 proc[2].
Jei to būtų negana, pramonės smukimas Lietuvoje šių metų vasarį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo didžiausias Europos Sąjungoje (ES)[3]. Pramonės smukimas Lietuvoje kovą, palyginti su tuo pačiu metu pernai, ir vėl buvo vienas didžiausių ES[4].
Kaip teigia šią situaciją vertinantis Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, dabar apdirbamosios gamybos produkcija atitinkamai sumažėjo 9,2 proc.
Jo teigimu, neigiamos nuotaikos įsivyrauja tokiuose sektoriuose kaip odos ir odos dirbinių gamyba, pagrindinių metalų, chemikalų ir chemijos produktų gamybos, medienos gaminių gamybos, kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos[5].
Tai reiškia, kad šalyje liko nedaug sektorių, kuriuose fiksuojamas augimas, o net ir didieji verslininkai šiuo metu išgyvena sudėtingus laikus.
V. Janulevičius valdžią ragina imtis savalaikių sprendimų
Kaip teigia Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas V. Janulevičius, valdžia turi skubėti pasiūlyti problemos sprendimo būdų, tačia šie kol kas vėluoja.
„RRF lėšos, turėjusios padėti Lietuvai atsigauti po COVID-19 pandemijos, iki šiol yra labiau miražas nei realios finansinės priemonės, galėjusios ir turėjusios jau šiandien amortizuoti pramonės (ir ne tik jos) patiriamus sunkumus. Jei antras RRF lėšų išmokėjimas yra priklausomas nuo teikiamos mokesčių reformos, kokia tikimybė, kad: a) ji šio politinio sezono sesijoje bus pateikta (manyčiau, kad tikimybė jau labai menka); b) ar ji bus pateikta rudens sezono sesijoje (po pirmalaikių rinkimų svarstymų chaoso – tikimybė, manau, lygi tiems kokiems 5 proc.); c) atsistatydinus Vyriausybei, formuojama nauja Vyriausybė, kuri teikia naują mokesčių reformą (tikimybė, kad parengtų ir pateiktų laiku, net mažesnė nei 5 proc.)“, – svarsto V. Janulevičius.
Pramonės sektoriaus ekspertas teigia, kad šiuo metu per mažai kalbama apie RRF lėšas. V. Janulevičiau teigimu, dabar galima išgirsti teiginių, kad lėšos bus skirstomos rinkos sąlygomis, t. y. taikant šiuo metu galiojančias palūkanų normas, kurios Lietuvoje yra vienos aukščiausių ES.
Be to, ekspertas pažymi, kad, jei parama skirta ekonomikai gaivinti po COVID-19 pandemijos, tai iki jos sulauksime turėtume būti dar nepamiršę pandemijos.
„Sunku suprasti, kas šiuo metu vyksta valstybėje, bet NIEKAM gero tai nežada tuo metu, kai reikalingas stiprus pečių surėmimas visose srityse“, – sako V. Janulevičius.
A. Izgorodinas teigia, kad pramonės lėtėjimas atsilieps nedarbo lygiui
Anot ekonomisto Aleksandro Izgorodino Lietuvos pramonės situacija iki šių metų pabaigos blogės. Tai ekspertas aiškina paprastai: pažymi, kad Europoje, ir už jos, stipriai menksta prekių paklausa, o tam įtaką daro pakilusios vartojimo paskolų palūkanos[6].
Tuo tarpu dėl to, kad Lietuvos pramonės gamyba tiesiogiai priklauso nuo užsakymų iš Vakarų, suprantama, kad gamyba mūsų šalyje ir toliau mažės. A. Izgorodinas taip pat teigia, kad šiuo metu vis daugiau euro zonos įmonių sandėliai pilnėja, pardavimai menksta.
„Taigi gamyba toliau traukiasi, nes įmonės turi pirmiausia parduoti tai, ką prigamino, ir tik tai padarius bus galima planuoti gamybos atnaujinimą“, – sako ekonomistas.
Vis dėlto, A. Izgorodinas akcentuoja, kad Lietuvos pramonė yra „trijų greičių“: tai reiškia, kad ne visų sričių įmonės susiduria su problemomis.
Ekonomistas išskiria, kad dabar, pradeda atsigauti chemikalų pramonės gamybos apimtys, dviženklis augimas fiksuojamas inžinerinėje pramonėje, auga elektronikos, elektros įrangos gamyba.
Vis dėlto, ypač kenčia medienos ir baldų pramonė. A. Izgorodinas teigia, kad Lietuvoje baldų gamyba balandį sumenko trečdaliu, ir tai yra didžiausias kritimas nuo 2009-ųjų pradžios.
Ekonomistas teigia, kad lėtėjant ekonomikai vis aktualesnis gali tapti ir šalies nedarbingumo rodiklis. Nedarbas balandį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse: per metus augo 2 proc., o balandį siekė 7,5 proc.
Kaip teigia A. Izgorodinas, paskutinės verslo atstovų apklausos liudija, kad darbuotojų skaičius mažės, tiesa, tikrai ne visuose sektoriuose.
„Prekybos sektoriuje kol kas neplanuojama mažinti darbuotojų skaičiaus, o tai reiškia, kad vidaus vartojimo rinkoje užimtųjų skaičius beveik nesikeis. Statybų sektoriuje besidarbuojančios Lietuvos įmonės taip pat neketina mažinti darbuotojų. Taigi nedarbo augimas bus regimas vidurvasarį ir rudenį, bet esu linkęs tikėti, kad didelio nedarbo išvengsime“, – spėja ekonomistas.
Ekonomikos ekspertas pateikia ir bendrą šalies ekonomikos prognozę. Anot A.Izgorodino, bendra Lietuvos ekonomika šiemet nukris maždaug 3–4 proc., o tai reiškia, kad šalis praras pusę BVP augimo, kuris buvo pasiektas per COVID-19 pandemiją.
