<h2>Nors kainos ir kyla, statistika rodo, kad gyvename geriau</h2>
<p>Vis dar nenustojantis kilti infliacijos lygis tampa sunkiai pakeliama našta kone kiekvienam Lietuvos vartotojui, o ypatingai dirbantiems už vidutinį ar mažesnį darbo užmokestį. Statistikos departamentas pateikė duomenis, kuriuose matoma, jog prekių ir paslaugų dabar galime įpirkti daug daugiau nei prieš dešimtmetį, tačiau esant milžiniškai infliacijai gyventojai dvejoja, ar tikrai tas pragyvenimo lygis ir perkamoji galia paaugo.</p>
<p>Vidutinis atlyginimas padidėjo perpus – nuo 500 iki 1 000 eurų „į rankas“, tačiau tuo pačiu tempu kilo ir kainos, o tai verčia suabejoti ženkliu gyvenimo lygio pasikeitimu. Tačiau Statistikos departamentas teigia, kad prieš 10 metų už vidutinį darbo užmokestį galėjome įpirkti gerokai mažiau produktų nei dabar. </p>
<p>Pavyzdžiui, lyginant 2012-uosius ir 2021 metus, dabar galime įpirkti net 259 kg daugiau juodos duonos, 274 kg daugiau vėlyvųjų bulvių, išgerti 11,4 kg (net 113 puodelių) daugiau juodos pupelių kavos kavinėje ir užsipilti net 477 litrais daugiau dyzelino[1].</p>
<blockquote>
<p>Darbo užmokestis didėjo daugiau kaip du kartus, o kainų kilimas buvo žemesnis. Todėl ir tas gyventojų įperkamumas yra didesnis, – LNK žinioms teigė Statistikos departamento kainų skyriaus vedėja Virginija Jasionienė.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pirkiniai.jpg" alt="" /></p>
<h2>Net trečdalis gyventojų nėra patenkinti savo finansine padėtimi</h2>
<p>Patys žmonės neigia galintys įpirkti daugiau. Vieni sako, kad savo poreikius turi net gerokai susimažinti, o kiti teigia, kad jų gyvenimo lygis išliko nepakitęs. Visgi, VU psichologas Antanas Kairys tikina, jog žmonių atmintis yra ribota, todėl žmogus gali neprisiminti, kas įvyko prieš tam tikrą laiką, o geriausiu orientyru tampa greta gyvenantys žmonės: kaimynai, draugai, artimieji.</p>
<p>Štai 2020-ųjų pabaigoje „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu buvo atliktas tyrimas, susijęs su gyventojų finansinės padėties vertinimu. Jo metu paaiškėjo, kad daugiau nei trečdalis (39 proc.) Lietuvos gyventojų kasdien jaučia nerimą dėl savo finansinės situacijos[2]. Nuolatinis nerimas ir įtampa neigiamai veikia ir pačio žmogaus gyvenimo kokybę, tampa sunku susikaupti ir užmegzti santykius su kitais asmenimis.</p>
<p>Šio tyrimo metu paaiškėjo, kad dar vienas didžiausias dirgiklis yra darbas, mat dėl jo stresą jaučia net 43 proc. gyventojų. Tad nors pinigai laimės ir neatneša, tai tiesiogiai koreliuoja su žmogaus gyvenimo kokybe. Net 74 proc. gyventojų jaučia pinigų stygių: 38 proc. nėra patenkinti savo finansine padėtimi, 28 proc. gyvena principu „nuo algos iki algos“ ir net 8 proc. negali padengti visų savo mėnesio išlaidų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pinigine-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Infliacijos pikas prognozuojamas jau pavasarį</h2>
<p>Remiantis statistiniais duomenimis, taip pat paaiškėjo, kad Lietuvos senjorai atsidūrė ties skurdo riba, mat jie ne tik sau negali leisti tiek, kiek vidutinį atlyginimą uždirbantis žmogus, bet ir pensijos, lyginant su 2012-aisiais, pakilo vos 2 procentais.</p>
<p>LNK žinios praneša, kad norint pamatyti akivaizdų kainų šuolį, nebūtina dairytis kelis metus atgal – užtenka palyginti gruodžio bei sausio mėnesius, mat per pastarąjį kainos išaugo net 2 proc., o tokį spartų jų kilimą lėmė ir net šeštadaliu pabrangusios dujos.</p>
<p>Vis dėlto, ekonomistai ramina, kad nors dabartinė metinė kainų infliacija ir yra didžiausia nuo pat 1996-ųjų, jos pikas – jau visai netoliese, o kovo-balandžio mėnesiais jau galima tikėtis šiokio tokio kainų augimo stabilizavimosi. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kainos-2.jpg" alt="" /></p>
