<h2>Istorinė akimirka Lietuvai ir Lenkijai</h2>
<p>2022 m. gegužės 1 dieną, 12.40 val., kaip ir buvo numatyta, pradėjo veikti Lietuvą ir Lenkiją jungiantis dujotiekis GIPL.</p>
<p>508 km ilgio GIPL dujotiekiu sujungus Lietuvą ir Lenkiją, išplečiama Europos dujų rinka, integruojant Baltijos šalis ir Suomiją.</p>
<p>Per artimiausius penkis mėnesius pajėgumai transportuojant dujas iš Lietuvos į Lenkiją per Klaipėdos suskystintų dujų terminalą sieks 217 000 m3/h arba 2,4 GWh/h. Tai atitinka 1,9 mlrd. kub. m/metus arba 21 TWh/metus[1].</p>
<p>Pajėgumai transportuojant dujas iš Lenkijos į Lietuvą bus 230 000 m3/h arba 2,6 GWh/h. Tai atitinka 2 mlrd. kub. m/metus arba apie 22 TWh/metus. </p>
<blockquote>
<p>Skelbiama, kad GIPL jungties statyba yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo pat nepriklausomybės atkūrimo.</p>
</blockquote>
<p>Kartu pažymimas ir Lietuvos žingsnis užsitikrinti energetinę nepriklausomybę per SGD terminalą „Independence", tačiau ši nepriklausomybė valstybei kasmet atsieina itin brangiai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/martin-adams-a_pdpupunz8-unsplash-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Atsakas į Rusijos energetinį šantažą</h2>
<blockquote>
<p>Bendra Lietuvą ir Lenkiją sujungusio dujotiekio GIPL projekto vertė siekia apie 500 mln. eurų. Tačiau apie 60 proc. lėšų šio projekto įgyvendinimui skyrė Europos Komisija.</p>
</blockquote>
<p>Pagal 2015 metais „Amber Grid“ ir „Gaz-System“ su ES Inovacijų ir tinklų vykdomąja agentūra (INEA) pasirašytą sutartį, kuri 2017-ųjų pradžioje pakoreguota, projektui skirta iki 295 mln. eurų ES paramos, iš jų Lietuvai – statybos darbams 55 mln. eurų, o Lenkijai – 240 mln. eurų.</p>
<p>Prie projekto finansavimo prisidėjo ir Latvijos bei Estijos dujų perdavimo sistemos operatoriai[2].</p>
<p>Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį tviteryje pasidžiaugė, jog naujuoju dujotiekiu Lietuva dujomis aprūpins ir Lenkiją, kuriai Rusija nutraukė dujų tiekimą vamzdynu.</p>
<blockquote>
<p>„Mūsų atsakas į Kremliaus energetinį šantažą – dar didesnė vienybė ir bendradarbiavimas. Lietuva džiaugiasi iš savo SGD terminalo nuo gegužės pradėsianti aprūpinti Lenkiją gamtinėmis dujomis“, – teigė šalies vadovas. </p>
</blockquote>
<p>Lenkijos naftos ir dujų įmonė „PGNiG“ gegužę per Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą atsigabens pirmąjį SGD krovinį.</p>
<p>Energetikos ministras Dainius Kreivys yra sakęs, kad šis dujotiekis suteiks Lietuvai daugiau lankstumo tiekiant dujas bei reaguojant į kainų pokyčius pasaulio dujų biržose.</p>
<p>Taip pat viliamasi, kad jis atvers daugiau galimybių Klaipėdos SGD terminalui, o ateityje bus pritaikytas žaliojo vandenilio perdavimui. </p>
<blockquote>
<p>2015 metų spalį Lietuvai, Lenkijai bei Europos Komisijai pasirašius sutartį dėl GIPL finansavimo, tuometinis Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris vadino tai istoriniu momentu – pasak jo, tai reiškė Baltijos šalių energetinės izoliacijos ir priklausomybę nuo vienintelio tiekėjo pabaigą, o ES investicijos į projektą, jo teigimu, buvo didžiausios tokios investicijos ES istorijoje.</p>
</blockquote>
<p>Tuometinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad tai buvo lemtingas žingsnis kuriant energetinę ES sąjungą. </p>
<p>Ketvirtadienį, gegužės 5 d. Lietuvoje vyks dujotiekių jungties GIPL atidarymo ceremonija, kurioje pakviesti dalyvauti Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos Prezidentai, Europos Sąjungos energetikos komisarė, Baltijos šalių ir Lenkijos ministrai, atsakingi už energetiką, projektą įgyvendinusių Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorių vadovai[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kwon-junho-p17vdgrfxaq-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Lietuva džiaugiasi SGD terminalu, tačiau už jį moka dvigubai daugiau nei kaimynai</h2>
<blockquote>
<p>Balandžio 2-ąją Lietuva pranešė, kad siekdama visiškos energetinės nepriklausomybės nuo rusiškų dujų, reaguodama į Rusijos energetinį šantažą Europoje bei sukeltą karą Ukrainoje, visiškai atsisako rusiškų dujų[4].</p>
</blockquote>
<p>Visas Lietuvos dujų poreikis nuo balandžio 2-osios yra patenkinamas per Klaipėdos SGD terminalą.</p>
<p>Oficialiai skelbiami suskystintųjų gamtinių dujų terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ suplanuoti grafikai nurodo, kad kas mėnesį terminalą pasieks po tris didelius suskystintų gamtinių dujų krovinius, kurių, planuojama, užteks visiems klientams.</p>
<p>Esant poreikiui, dujos taip pat gali būti pristatomos į Lietuvą per dujų jungtį su Latvija ir per naująją dujų jungtį su Lenkija.</p>
<p>Reaguojant į Rusijos energetinį šantažą ir pradėtą karą Ukrainoje, nutraukti energetinę priklausomybę nuo Rusijos skuba ir kitos Europos šalys.</p>
<blockquote>
<p>Estija ir Suomija ruošiasi drauge nuomotis plaukiojantį SGD terminalą, skirtą dujų tiekimo saugumui užtikrinti[5].</p>
<p>Terminalas jau šių metų rudenį turėtų atplaukti ir būti prišvartuotas toje prieplaukoje, kuri iki to laiko bus parengta jį priimti. Terminalo nuoma kainuos 10 mln. eurų per metus.</p>
<p>Tai ženkliai mažesnė suma, nei ta, kurią Lietuva moka už terminalo „Independence" nuomą: Lietuva per metus sumoka daugiau nei 50 mln. eurų.</p>
</blockquote>
<p>Apie tai rašėme <a href="/suomija-ir-estija-zada-kartu-nuomotis-sgd-terminala">čia</a>. </p>
