- Po sugriautų Lietuvos bei Kinijos santykių ir pradėtų sankcijų Lietuvai – PPO byla
- PPO byla buvo sustabdyta prieš beveik metus
- Liko vos kelios dienos, kai byla Kinijai gali būti nutraukta automatiškai
Po sugriautų Lietuvos bei Kinijos santykių ir pradėtų sankcijų Lietuvai – PPO byla
Europos Sąjunga (ES) jau kelis metus susiduria su iššūkiu, kuris apjungia geopolitinę įtampą, prekybos santykių sudėtingumą ir mažų valstybių teises pasaulinėje arenoje. Tai yra Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) pradėta byla prieš Kiniją, susijusi su prekybos ribojimais Lietuvai dėl Vilniuje atidarytos Taivano atstovybės. Ši jau beveik metus niekur nejudanti byla artimiausiomis dienomis turėtų būti galutinai nutraukta arba vėl pradėta nagrinėti iš naujo.
Lietuvos ir Kinijos santykiai pablogėjo 2021 m., kai Lietuva leido Vilniuje atidaryti Taivano atstovybę. Tradiciškai tokios įstaigos Europoje vadinamos Taipėjaus atstovybėmis, siekiant išvengti tiesioginės asociacijos su Taivano nepriklausomybe. Tačiau tuometinė Lietuvos valdžia nusprendė pasielgti priešingai, taip iš karto sukeldama Pekino pyktį. Juk Kinija Taivaną vis dar laiko savo teritorijos dalimi, kurią, jei reikės, planuoja susigrąžinti jėga[1].
Po šio sprendimo Kinija ėmė taikyti Lietuvai ekonomines sankcijas. Lietuvos eksportas į Kiniją praktiškai per naktį buvo nutrauktas, kai Lietuvos įmonės pastebėjo, kad šalies pavadinimas buvo išbrauktas iš Kinijos muitinės sistemos. Šis veiksmas ne tik kenkė Lietuvos eksportuotojams, bet ir kėlė pavojų valstybių solidarumui pasauliniu mastu.
PPO byla buvo sustabdyta prieš beveik metus
Tuo metu, atsižvelgus į nepavydėtiną situaciją, į kurią Lietuva įklimpo dėl neatsargių politinių veiksmų, ES visgi nusprendė imtis veiksmų gelbėjant Lietuvą. 2022 metais ES kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), apkaltinant diskriminacine praktika prieš Lietuvą.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys prieš keletą dienų išdidžiai sakė[2]:
„Čia yra tam tam tikras precedentas – kiek galime leisti naudoti šalims, kurios yra įsipareigojusios leisti vykdyti prekybą, taikyti nerašytines ir visokias kitokias ekonominės prievartos priemones.
Formuojame tam tikrą ir praktiką, kaip bus ateityje. Lietuvos interesas yra, kad toks elgesys nepasikartotų niekada ateityje, kad mes būtume apsaugoti – ir ne tik Lietuva, bet ir kitos mažos demokratijos, kitos atviros ekonomikos, kurios yra priklausomos nuo prekybos“
Tačiau dar 2023 metų pradžioje, tos pačios ES prašymu, PPO byla buvo sustabdyta, o šis sprendimas sukėlė diskusijas tiek Europoje, tiek už Atlanto. Kaip tuo metu teigė Europos Komisijos atstovas Olofas Gillas, tai buvo „procedūrinis žingsnis, atliktas dėl techninių priežasčių, susijusių su būtinybe įvertinti tam tikrus elementus, iškilusius rengiant rašytinius pareiškimus“[3].
Liko vos kelios dienos, kai byla Kinijai gali būti nutraukta automatiškai
Kaip nurodo PPO, sustabdžius bylos nagrinėjimą daugiau nei 12 mėnesių, jis yra nutraukiamas. Tad Lietuva apie bylos ateitį ir tai, ar ji bus automatiškai nutraukta, ar vėl pradėta nagrinėti, turėtų sužinoti dar šį mėnesį.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad, jo nuomone, „dar liko klausimų, susijusių su faktu, jog ne visi apribojimai buvo panaikinti“[4]. Jis ragino Europos Komisiją tęsti bylą, nes šis procesas esą yra itin svarbus ne tik Lietuvai, bet ir visai ES. Anot prezidento, „tai yra Europos Komisijos kompetencijos ribose, todėl mes skatiname EK nesustoti, tęsti bylą ir tikėtis teigiamo rezultato“.
Galutinis bylos sprendimas gali turėti reikšmingą įtaką ne tik Lietuvos-Kinijos santykiams, bet ir ES autoritetui tarptautinėje arenoje. Ar ES užsimanys išlaikyti principinę poziciją ir galimai dar labiau pabloginti santykius su Kinija, ar visgi nuspręs užmiršti šią istoriją?
