Mokslininkai teigia, kad potrauminio streso sutrikimus gali diagnozuoti tirdami kraujo mėginius
Potrauminio streso sutrikimų ar šio sindromo (PTSS arba PTSD) gydymas gali būti spartesnis, nes mokslininkai atrado būdą diagnozuoti tai paprasto kraujo tyrimo metu. Tai gali padėti greičiau gauti reikalingą pagalba, nereikalaujant atskirų įvertinimų ir psichologinių testų, kurie dažnai trunka ilgai ir gali užtrukti mėnesius, net jei žmogui reikia skubios pagalbos. PTSD sukeliamas tokių traumų kaip užpuolimai, incidentai su ginklais, išprievartavimai, mūšiai karo lauke ar potyriai, susiję su fiziniu ir psichologiniu smurtu.
Neseniai pasiektas proveržis potrauminio streso sindromo tyrimų srityje atskleidė, kad kraujo tyrimu galima nustatyti keturis su šia liga susijusius biomarkerius. Šis atradimas turi didelę reikšmę, nes gali padėti laiku nustatyti ligą ir įvertinti nuo PTSS kenčiančius asmenis, o tai leistų anksti įsikišti ir galbūt net užkirsti kelią šiam sutrikimui[1].
PTSS, kurį iššaukia patirti arba matyti siaubą keliantys įvykiai, dažnai pasireiškia stipria baime, prisiminimais, nerimu ir košmarais. Negydant greitai galima patirti ir stiprias pasekmes, pavyzdžiui, polinkį į savęs žalojimą. Kaip praneša mokslininkų grupės, tyrime buvo tiriami daugiau kaip 1 000 karių kraujo mėginiai, paimti trimis skirtingais laikotarpiais: prieš 10 mėnesių misiją, praėjus trims dienoms po misijos ir praėjus trims-šešiems mėnesiams po misijos[2].
Tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė keturiems biomarkeriams: glikolitiniam santykiui, argininui, serotoninui ir glutamatui, kurie anksčiau buvo siejami su stresu, depresija, nerimu ir psichikos sveikatos sutrikimais. Siekdami išanalizuoti duomenis, tyrimo autoriai suskirstė dalyvius į keturias grupes pagal jų potrauminio streso sutrikimo rodiklius ir psichinį atsparumą, o tada palygino keturis šių grupių biomarkerius.
Atsižvelgiant į jų simptomus ir klinikinius vertinimus, buvo suskirstyti asmenys, kuriems kliniškai diagnozuotas PTSS, potrauminio streso sutrikimas, potrauminio streso sutrikimas iki slenksčio ribos arba asmenys, kuriems PTSS nenustatytas. Dalyvių atsparumą lėmė įvairūs veiksniai, tokie kaip PTSD simptomai, nerimo lygis, miego kokybė, alkoholio vartojimo sutrikimai, kovinis poveikis, trauminė smegenų trauma ir bendra fizinė bei psichinė sveikata.
Tokie pasiekimai galėtų net padėti išvengti PTSS išsivystymo iki sunkios ribos
Tyrimo rezultatai atskleidė reikšmingus keturių biomarkerių skirtumus tarp asmenų, sergančių PTSS arba potrauminio streso sutrikimu žemiau slenksčio, ir asmenų, pasižyminčių dideliu atsparumu. Konkrečiai, asmenų, sergančių PTSS, glikolitinis santykis buvo gerokai didesnis, o arginino kiekis mažesnis, palyginti su didesniu atsparumu pasižyminčiais asmenimis[3].
Be to, asmenims, sergantiems PTSS, buvo būdingas mažesnis serotonino kiekis ir didesnis glutamato kiekis nei asmenims, pasižymintiems didesniu atsparumu, ir asmenims, neturintiems PTSS. Šios sąsajos išliko reikšmingos net ir atsižvelgus į kitus kintamuosius, tokius kaip lytis, amžius, kūno masės indeksas, rūkymo įpročiai ir kofeino vartojimas.
Walterio Reedo armijos mokslinių tyrimų instituto tyrėja Stacy-Ann Miller komentavo tyrimo išvadas, pabrėždama jų galimą poveikį siekiant suprasti natūralią potrauminio streso sutrikimo eigą ir pagerinti intervencijas bei sergančių asmenų priežiūrą. Miller pabrėžė, kad patobulinti PTSS prognozavimo ar atrankinės patikros metodai galėtų būti naudingi nustatant asmenis, kuriems kyla didelė rizika susirgti šiuo sutrikimu. Taip būtų galima taikyti ankstyvosios intervencijos ar prevencijos strategijas.
Galiausiai tokie pasiekimai gali padėti sumažinti simptomų sunkumą arba net visiškai užkirsti kelią šiam sutrikimui atsirasti. Šių biologinių žymenų ypatumų atradimas atliekant kraujo tyrimą teikia vilties, kad bus galima pagerinti potrauminio streso sutrikimo diagnostiką ir intervenciją. Anksčiau nustatę rizikos grupės asmenis ir suteikę tinkamą paramą bei gydymą, galime sumažinti PTSS naštą ir pagerinti šios alinančios būklės paveiktų žmonių gerovę.
Svarbu intervencines priemones pradėti naudoti tinkamu laiku
Toks ankstyvas ligos nustatymas gali padėti laiku įsikišti medikams, o tai leistų pasiekti veiksmingesnių gydymo rezultatų ir pagerinti ilgalaikę prognozę. Vienas iš svarbių biomarkerių naudojimo privalumų yra galimybė įveikti sunkumus, susijusius su PTSS diagnozavimu. Šiuo metu diagnozė priklauso nuo subjektyvių simptomų, kuriuos gali lemti įvairūs veiksniai, įskaitant stigmą, neigimą ar sunkumus išsakyti kankinančius išgyvenimus.
Objektyvių biologinių žymenų naudojimas gali suteikti papildomą diagnostinių įrodymų sluoksnį, padidinant PTSD nustatymo tikslumą ir patikimumą. Be to, kad šie biologiniai žymenys padeda nustatyti diagnozę, jie taip pat gali būti vertinga priemonė gydymo pažangai stebėti ir intervencijų veiksmingumui vertinti[4].
Periodiškai vertindami biomarkerių lygį, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali objektyviai įvertinti atsaką į gydymą ir atlikti reikiamus gydymo planų pakeitimus. Toks individualizuotas požiūris gali gerokai pagerinti pacientų gydymo rezultatus, nes intervencijos pritaikomos prie individualių poreikių ir užtikrinama, kad būtų taikomi tinkamiausi gydymo būdai.
Tačiau svarbu pripažinti, kad biomarkerių integravimas į PTSS klinikinę praktiką dar tik pradedamas. Siekiant patvirtinti ir patikslinti šių biomarkerių naudingumą, reikia atlikti tolesnius tyrimus, įskaitant tyrimus, kuriuose dalyvautų didesnės ir įvairesnės populiacijos. Siekiant užtikrinti atsakingą ir etišką šios technologijos naudojimą, reikia atidžiai išnagrinėti tokias etines problemas kaip privatumas, duomenų saugumas ir galimybė neteisingai interpretuoti rezultatus.
Nepaisant to, atradus skirtingus PTSD biomarkerių modelius, artėjame prie ateities, kai bus galima anksti nustatyti, taikyti tikslines intervencijas ir prevencines strategijas. Šis atradimas gali sukelti revoliuciją potrauminio streso sutrikimo mokslinių tyrimų srityje ir pakeisti klinikinę praktiką, galiausiai pagerindamas asmenų, patyrusių didžiulį traumos poveikį, gyvenimą.
Potrauminio streso sindromas: jo kilmės, diagnostikos iššūkių ir gydymo dilemų supratimas
Šis novatoriškas būdas užkirsti kelią PTSD problemų augimui gali padėti, bet dar yra spragų, kurias reikalinga užpildyti. Pokyčiai ir teigiamos naujovės nebus pritaikytos per naktį. Tolimesnis mokslininkų, sveikatos priežiūros specialistų ir politikos formuotojų bendradarbiavimas bus labai svarbus siekiant geriau suprasti PTSS, tobulinti diagnostikos metodus ir kurti veiksmingas intervencines priemones, pagrįstas biomarkerių profiliais.
Pasitelkę mokslo pasiekimus ir sujungę juos su užuojautos kupina priežiūra, galime siekti ateities, kai PTSS bus geriau suprantamas, tiksliai diagnozuojamas ir veiksmingiau gydomas, galiausiai skatinant šios alinančios būklės paveiktų žmonių sveikimą ir atsparumą.
Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) yra varginanti psichikos sveikatos būklė, galinti smarkiai paveikti žmogaus gyvenimą[5]. Ji atsiranda dėl patirto traumuojančio įvykio arba jo liudininkais tapusio įvykio ir paveikia visų socialinių sluoksnių asmenis. Nors daugelis žmonių po traumuojančio įvykio gali patirti nerimą keliančias reakcijas, PTSS yra nuolatinis ir lėtinis šių simptomų pasireiškimas.
PTSS gali atsirasti dėl įvairių traumuojančių įvykių, tokių kaip stichinės nelaimės, nelaimingi atsitikimai, mūšiai, fizinė ar seksualinė prievarta arba bet koks kitas įvykis, keliantis grėsmę žmogaus gyvybei ar fizinei gerovei.
Pagrindinis PTSD požymis yra asmens suvokiamas nesugebėjimas susidoroti su didžiulėmis kančiomis ir baime, patirtomis per traumuojantį įvykį. Dėl šio nesugebėjimo veiksmingai apdoroti traumuojančią patirtį atsiranda simptomų, kurie išlieka dar ilgai po įvykio.
Kodėl taip sudėtinga diagnozuoti PTSS?
Simptomų heterogeniškumas: PTSD pasireiškia įvairiais simptomais, kurie atskiriems asmenims gali pasireikšti skirtingai.
PTSD simptomus galima suskirstyti į keturias pagrindines grupes: įkyrus pakartotinis išgyvenimas, vengimas ir nutirpimas, neigiami nuotaikos ir pažinimo pokyčiai ir hiperjautra[6].
Šių simptomų buvimas ir intensyvumas gali labai skirtis priklausomai nuo asmens, todėl diagnozavimas tampa sudėtinga užduotimi.
Kartu pasireiškiantys sutrikimai: PTSS dažnai pasireiškia kartu su kitomis psichikos sveikatos būklėmis, pavyzdžiui, depresija, nerimo sutrikimais, piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis ir miego sutrikimais. Šie gretutiniai susirgimai dar labiau apsunkina diagnostikos procesą, nes simptomai gali sutapti arba būti klaidingai priskirti kitoms ligoms.
Kai kuriais atvejais potrauminio streso sutrikimo simptomai gali išryškėti tik praėjus keliems mėnesiams ar net metams po traumuojančio įvykio. Dėl tokio pavėluoto pasireiškimo sunku susieti dabartinius simptomus su praeityje patirta trauma, todėl gali būti klaidingai nustatyta diagnozė arba neatpažinta pagrindinė priežastis.
Pacientai susiduria su PTSS gydymo iššūkiais
Stigma ir nepakankamas pranešimų teikimas: dėl susijusios stigmos daugelis asmenų, sergančių potrauminio streso sutrikimu, gali būti nelinkę kreiptis pagalbos ar atskleisti savo traumuojančią patirtį. Šis nenoras gali trukdyti anksti nustatyti diagnozę ir užkirsti kelią tinkamam gydymui.
Sudėtingi gydymo poreikiai: PTSD gydymas yra daugialypis ir dažnai reikalauja įvairių gydymo būdų, įskaitant psichoterapiją ir medikamentinį gydymą. Dėl unikalios kiekvieno žmogaus patirties ir simptomatikos reikia individualių gydymo planų, todėl rasti tinkamą metodą yra sudėtinga.
Ribotos galimybės gauti specializuotą priežiūrą: daugelyje regionų psichikos sveikatos paslaugų, ypač specializuoto potrauminio streso sutrikimo gydymo, prieinamumas vis dar ribotas. Kvalifikuotų specialistų trūkumas ir didelės gydymo išlaidos dar labiau trukdo teikti veiksmingą pagalbą tiems, kuriems jos reikia.
Pasipriešinimas gydymui ir iškritimo iš gydymo atvejų skaičius: ne visi asmenys vienodai reaguoja į gydymą. Kai kuriems gali pasireikšti gydymui atsparūs simptomai, o kiti dėl įvairių priežasčių gali nutraukti gydymą anksčiau laiko. Tai rodo, kad reikia nuolat vykdyti mokslinius tyrimus ir kurti naujoviškus gydymo metodus.
PTSS yra sudėtingas ir daugialypis sutrikimas, kuris kelia didelių iššūkių diagnozuojant ir gydant. Nors padaryta pažanga suprantant ir sprendžiant šią ligą, vis dar daug ką reikia išmokti ir tobulinti. Skatindami informuotumą, mažindami stigmą ir plėsdami kokybiškos priežiūros prieinamumą, galime suteikti geresnę paramą asmenims, sergantiems PTSD. Galiausiai galime jiems padėti susigrąžinti savo gyvenimo kontrolę ir atrasti gydymą bei atsparumą traumos akivaizdoje.
