Politologas A. Krupavičius: rinkimai Vokietijoje gali pažerti staigmenų

Priešlaikiniai rinkimai Vokietijoje artėja

2025 m. Vokietijos parlamento rinkimai (vok. Bundestagswahl 2025) – pirmalaikiai Vokietijos Bundestago rinkimai, vyksiantys 2025 m. vasario 23 d. Iš pradžių rinkimus planuota surengti 2025 m. rugsėjo 28 d., tačiau, 2024 m. lapkritį žlugus Vokietijos valdančiajai koalicijai ir prezidentui paleidus parlamentą, rinkimų data buvo atkelta į vasario 23 d. Tai bus ketvirtieji pirmalaikiai rinkimai pokario Vokietijos istorijoje po 1972, 1983 ir 2005 m. rinkimų.

Vokietijoje rinkimų sistema turi panašumų į Lietuvos rinkimų sistemą

Politologas priminė, kad krizė kilo nes buvo atstatydintas nesutaręs su kancleriu finansų ministras, kuris siūlė mažinti socialines išmokas, klimato politikos finansavimo priemones, įgyvendinti mokesčių mažinimą įmonėms dėl augančio biudžeto deficito.

„Įtampos tarp laisvų demokratų ir kanclerio Olafo Šolco (Olaf Scholz) reiškėsi kuris laikas. Nesutarus ministrui Kristijanui Linderiui (Christian Lindner) ir kancleriui, Bundestage buvo surengtas balsavimas dėl pasitikėjimo kancleriu. Pastarajam nesurinkus reikiamo balsų skaičiaus, buvo paskelbti priešlaikiniai rinkimai, kas Vokietijos politikoje nėra dažnas reiškinys“, - pabrėžė A. Krupavičius.

Vokietijos rinkimų sistema vadinama dvejopai, kartais – proporcine, kartais – mišria kompensacine, bet realiai viskas panašiai vyksta kaip Lietuvoje.

„Rinkėjai turi du balsus: vienas už kandidatą vienmandatėje apylinkėje, kitas – už partijų sąrašą. Šalyje yra 299 vienmandatės apylinkės, kurios turi apylygį rinkėjų skaičių, siekiantį maždaug po 250 tūkst. kiekvienoje ir tiek pat – 299 mandatai – paskirstomi pagal proporcinę rinkimų dalį. Mandatų dalybose siekiančios dalyvauti partijos nacionaliniu mastu turi peržengti 5 proc. ribą, - toliau pasakojo A. Krupavičius. – Dar vienas svarbus elementas – partijos gauna kompensacinius balsus už vietų skaičių, kurį surenka vienmandatėse apylinkėse. Jeigu partija net ir negauna 5 proc. nacionaliniu mastu, bet 3 vienmandatėse jos kandidatai laimi, ji įgyja teisę gauti kompensacinius mandatus.“

Paprastai skaičiuojama, kad į parlamentą vidutiniškai išrenkama 630 deputatų, bet jų skaičius svyruoja dėl kompensacinių mandatų. Tad po 2021 m. rinkimų parlamente buvo 733 nariai, arba 135 daugiau nei minimalus 598 skaičius. Apskritai, jų buvo daugiausiai palyginus su visomis ankstesnėmis kadencijomis nuo pat Vokietijos suvienijimo.

„Po naujausių rinkimų jų skaičius gali nedaug pakisti, nes naujajame parlamente gali dirbti nuo 4 iki 8 partijų, - patikslino specialistas. Žiūrint į politinę konkurenciją arba partijų populiarumą visuomenėje reikia išskirti kelis atskaitos taškus.

Tam reikia palyginti praėjusių metų lapkričio, kai priešlaikinių rinkimų idėja gimė ir virto kūnu, ir dabartinius partijų reitingus, sudarytus sausio pabaigoje-vasario pradžioje.

Pirmi yra krikščionys-demokratai. Lapkritį jie būtų turėję 33 proc. rinkėjų palaikymą, dabar jis smuktelėjo iki 30 proc.

Antri tiek lapkritį, tiek dabar – „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), turintys 18 proc. ir 21 proc. palaikymą atitinkamai.

Treti – valdantieji socialdemokratai, bet jų reitingas iššalęs ir tiek tuomet, tiek dabar siekia 16 proc.

Ketvirti – „Žalieji“. Lapkritį juos palaikė 11 proc., dabar apie - 13 proc.

Dar viena buvusios koalicijos partija – laisvieji demokratai. Jų reitingas buvo ir liko 4 proc., kas rodo, kad jie gali likti „už borto“, nes gali neperžengti nacionalinio 5 proc. barjero.

Nauja politinė jėga - Saros Vagenkneht (Sahra Wagenknecht) partija – save pristato kaip kairiuosius konservatorius. Jų balsų dalis svyruoja apie 5-6 proc. ir nekinta, tad irgi nėra aišku ar jiems pavyks įveikti 5 proc. ribą

Kairieji prieš prasidedant rinkimų kampanijai turėjo 3 proc. palaikymą, kuris dabar pakilo iki 5 proc., bet vėl nėra garantijos, kad ir jie įveiks kartelę. Nors jie laimės vienmandatėse apygardose kažkiek vietų“.

Esminiai rinkimų kampanijos akcentai – ekonomika ir migracija

Politologas Vokietijos rinkiminėje kampanijoje išskyrė dvi pagrindines temas – ekonomiką ir migraciją.

„Ekonomikos klausimai svarbūs dėl kelių aspektų. Pirmiausia – dėl bendros ekonominės situacijos. Vokietijos ekonomika stagnuoja nuo 2023 m. pabaigos, kai bendras BVP augimas tapo minusinis ir siekė minus 0,2 - 0,3 proc. Šių metų pradžia irgi nėra įkvepianti, todėl panašu, kad stagnacija tęsis, vartotojų pasitikėjimo indeksas toliau liks žemas. Šiandien jis yra panašus į tą, kuris buvo 2020 m. gegužę, kai ir Vokietiją, ir pasaulį krėtė pandemija. Tad šis rodiklis nieko gero nežada, - toliau situaciją analizavo specialistas. – Įtakos turi ir papildomi nauji ekonominiai dirgikliai – JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) ketinimai įvesti padidintus muitus ES prekėms, kas paveiks Vokietiją, kuri turi didžiausią teigiamą prekybos balansą su JAV.“

Bendrą problemų puokštę papildo ir energetikos problemos bei Kinijos veiksnys.

„Pastaroji buvo viena svarbiausių eksporto rinkų. Dabar Kinija tapo pagrindine importo į Vokietiją šalimi -, patikslino politologas. – Prisideda ir konkurencingumo bei investicijų trūkumas. Skaičiuojama, kad norint Vokietijai vėl tapti konkurencinga ekonomika, kasmet per artimiausius 10 metų reikėtų investuoti į infrastruktūrą ir kitas sritis po 1,5 proc. BVP.“

Kaip į situaciją reaguoja ir ką siūlo pagrindinės partijos?

„Krikščionys-demokratai, kuriems prognozuojama daugiausia balsų, į rinkimus eina su šūkiu – Vokietija, kuria galima didžiuotis. Jis labai primena D.Trampo poziciją. Ši partija kalba apie investicijų didinimą, elektros kainų mažinimą, pramonės konkurencingumo atkūrimą, žaliosios ekonomikos stabdymą ir rinkos ekonomikos atkūrimą. Taip pat jie nori vėl paleisti atomines elektrines ir mažinti mokesčius. Akivaizdžiai „trampiška“ programa.

Kairiosios partijos ir pirmiausia socialdemokratai su šūkiu „Mes kovojame“ siūlo tęsti socialiai orientuotą politiką, bandyti atkurti Vokietijos ekonominį konkurencingumą, bet pagrindinis jų instrumentas būtų investicijų finansavimas per šalies skolos didinimą.

O „Žalieji“ ir toliau pasisako už seną naują „Žaliąjį kursą“, - programas įvertino specialistas.

Kitas svarbus rinkimų darbotvarkės klausimas yra migracija.

„Šią temą itin sureikšmino du migrantų išpuoliai per maždaug 30 dienų: Magdeburge Šv. Kalėdų mugėje Abdulmohsenas, psichiatras kilęs iš Saudo Arabijos, įvažiavo į žmonių minią ir sausio pabaigoje Ašafenburge 28-erių afganas, kuris jau turėjo būti išsiųstas iš šalies, užpuolė vaikus ir vieną jų bei jį mėginusi sulaikyti vyrą nužudė, - nesenus incidentus priminė politologas. - Šia tema aktyviausiai kalba AfD, kuri griežtai pasisako už migracijos ribojimą, sienų kontrolės sugrąžinimą, dalies migrantų deportaciją ir pan.

Sausio pabaigoje Budenstage krikščionys-demokratai pasiūlė migracijos ribojimo įstatymą. Tai buvo neprivalomas teisės aktas, bet jie pirmą kartą kartu kvietė balsuoti ir AfD, kas prieštaravo Vokietijoje galiojančiai vadinamai ugniasienės taisyklei – jog kraštutinės politinės jėgos ignoruojamos, marginalizuojamos, nustumiamos į politikos pakraštį ir su jomis parlamente nebendradarbiaujama.

Friedrichas Mercas (Friedrich Merz), krikdemų lyderis, kartus su AfD bandė laimėti šį balsavimą, bet jiems pritrūko kelių balsų. Balsavimas baigėsi 338 prieš 349. Be to pastarosiomis dienomis kilo masiniai protestai prieš AfD ir jos siūlomą sienų kontrolę. Berlyne susirinko apie 160 tūkst. demonstrantų, todėl dabar apžvalgininkai svarsto ar tik F. Mercas su savo sprendimu nešauna sau į koją.“

Rinkimų rezultatai prognozuojami, koalicija - ne

Šiandieninė Vokietija yra susiskaldžiusi: apie 30 proc. balsų gaus centro dešinės krikdemai, 30 proc. - centro kairė su socdemais ir žaliaisiais, apie 25 proc. - radikalios politinės jėgos iš kairės ir dešinės.

„Sudėjus radikalią dešinę ir kairę, gausime apie 30 proc. 10 proc. rinkėjų liks neapsisprendę, bet tai aiškiai rodo, kad Vokietija – susiskaldžiusi ir kaip visuomenė, ir kaip politinė bendruomenė. Nepaisant to rinkimų rezultatus numatyti įmanoma, nes rinkėjų preferencijos dramatiškai nesikeis, bet po jų formuoti valdančiąją daugumą bus neregėto mąsto iššūkis, - pabrėžė A. Krupavičius. - Prieš rinkimus nubrėžta daug raudonų linijų. Krikdemai, nepaisant to, kad kartu su AfD ieškojo sprendimų dėl migrantų, kategoriškai sako, kad su jais į koaliciją neis. Buvusi kanclerė Angela Merkel (ta pati, kuri atvėrė sienas migrantams) parašė viešą raginimą krikdemams nebendradarbiauti su AfD, nes jie kartu balsuodami dėl migrantų, laužo ugniasienės principą.

Dabartinis kancleris O. Šolcas dėl krikdemų suartėjimo su AfD mano, kad koalicija su krikščionimis-demokratais gali būti problemiška. Krikdemų teiginiai apie mokesčių mažinimą, dereguliavimą irgi gerokai prieštarauja socialdemokratų nuostatoms.

Socdemai su žaliaisiais negalės būti koalicijoje dėl jų kurso į aršią „Žaliąją“ politiką. Taip pat nemažai nesutarimų būta tarp gana atsargios Šolco paramos Ukrainai politikos ir gerokai radikalesnių dabartinės užsienio reikalų ministrės A. Berbok užmojų. Lieka mažesnės partijos, bet neaišku kiek iš jų iš viso pateks į parlamentą. Su S .Vagenknechet taip pat nedaug kas nori bendradarbiauti, jau nekalbant apie AfD, todėl galima politinio pato situacija, kurią spręsti bus sudėtinga. Kad naujos koalicijos formavimo derybos bus ilgos, taip pat nėra abejonių.

Didžiąją koaliciją gali sudaryti krikdemai su socdemais, bet ar ji išvys dienos šviesą, taip pat niekas negali garantuoti.“

Baigdamas Vokietijos situacijos analizę, A. Krupavičius priminė D. Trampo/ Ilono Masko (Elon Musk) veiksnį.

„Jis gali padėti AfD. Jai ne tik palaikymą reiškia I. Maskas, bet ir ji vadinama dešiniąja D. Trampo ranka Vokietijoje. Tai gali didinti jų galimybes per rinkimus ir tapti galvos skausmu krikdemams bei F. Mercui. Ypač – jeigu AfD gautų daugiau balsų negu prognozuojama. Tada ir krikdemų-AfD koalicijos variantas, kuris dabar atmetamas kaip neįmanomas, įgautų realesnes perspektyvas, nes daugelis dalykų atrodo neįmanomi, kol neįvyksta. Bet į visus klausimus atsakys balsavimas rinkimų dieną, – pabrėžė specialistas. – Nors toks netikėtas posūkis nėra nerealus. Europoje fiksuojama bendra tendencija – radikalios partijos įsileidžiamos į valdžią. Austrija po bandymų sukurti koaliciją be Laisvės partijos pakeitė politinį scenarijų ir Laisvės partija atsidūrė koalicijoje. Kas galėtų paneigti, kad taip nenutiks ir Vokietijoje?“