
<h2>Biudžeto lėšos paprastų gyventojų nepasiekia</h2>
<p>Opozicija žeria kritikos atnaujintam valstybės biudžeto projektui ir neslepia, kad realių priemonių padėti žmogui pakelti nežmonišką infliacijos naštą jame nemato. Ingridos Šimonytės Vyriausybė esą ne tik neatsižvelgia, kad su sunkumais jau susiduria ne tik mažiausias, bet ir vidutines pajamas gaunantys asmenys, bet yra kritikuojama ir dėl to, kad slepia šimtus milijonų skolintų lėšų, kurios esą net gali būti panaudojamos kaip „savotiškas rezervas artėjant naujiems rinkimams.“</p>
<p>Seimo socialdemokratų frakcija pastebėjo, kad atnaujintame biudžeto projekte nėra realių priemonių, kurios leistų šią milžinišką infliaciją išgyventi paprastam žmogui. Štai visos šios Vyriausybės priemonės ir dalis lėšų yra taikomos į stambias verslo įmones ir gyventojus, kurie sunkiu pragyvenimu ir taip skųstis negali.</p>
<p>Socialdemokratė Rasa Budbergytė atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės parengtos priemonės ne tik netaiklios, bet ir pavėluotos.</p>
<blockquote>
<p>„Vyriausybės suplanuotos priemonės kainų smūgiui švelninti – ne tik pavėluotos, bet ir per šiurkščios, netaiklios: siūloma elektros ir dujų kainų dalies kompensavimo schema, kuria nepaisoma pajamų dydžio, taigi „gelbėjami“ ir tie, kurių pajamos nemažos. Net Lietuvos bankas (LB) dėl to priekaištauja, rekomenduoja „taiklinti“ šias priemones. Tai padarius būtų galima daugiau lėšų nukreipti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) koregavimui padengti“, – teigė R. Budbergytė[3].</p>
</blockquote>
<p>Be visa ko, labai daug klausimų kyla ir dėl pasiskolintos 600 mln. eurų sumos, kurios paskirtis iki šiol nėra aiški, o tą patį esą konstatuoja ir Valstybės kontrolė.</p>
<p>Anot R. Budbergytės, iki šiol nėra aiškūs skolinimosi tikslai, o jos nuomone, taip yra todėl, kad šią sumą išskirstant, žymiai padidėtų biudžeto deficitas.</p>
<blockquote>
<p>„<…>. Kas gali atmesti galimybę, kad tai – savotiškas rezervas, kad valdantieji prieš rinkimus galėtų padaryti įspūdį rinkėjams?“ – tęsė ji[3].</p>
</blockquote>
<p>Socialdemokratai negaili kritikos dabartiniams Vyriausybės užmojams ir dėl to, kad šie pasirinko jau gesinti įsiplieskusį gaisrą, o ne jo išvengti, kai dar buvo galima tą padaryti. Tačiau kai kuriuos aspektus pataisyti esą vis dar galima ir to neslėpė frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas. Anot jo, tereikia NPD konstantos dydį susieti su minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžiu, kas NPD padidintų automatiškai. </p>
<p>Tokį sprendimą palaiko ir frakcijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė, mat tai mažas pajamas gaunančiam žmogui reikštų pajamų didėjimą nuo 16 iki maždaug 60 eurų[3].</p>
<p>Tuo tarpu, pasak G. Palucko, nepakenktų ir gerosios patirties pasisėmimas iš kaimynų kaip antai nemokamas viešasis transportas. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/lesos.jpg" alt="" /></p>
<h2>Siūlomos priemonės ne tik nesustabdys infliacijos, bet ir dar labiau ją paskatins</h2>
<p>Valstybės biudžeto projektas neįtikino ir Seimo Darbo partijos frakcijos, o siūlomos priemonės esą ne tik, kad nepažabotų infliacijos, bet ir dar labiau ją pakaitintų. Frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas atkreipė dėmesį, kad numatytas gyventojų pajamų didėjimas nebus pakankamas, o vos 20 eurų papildoma suma nepridės žmonėms taip norimo finansinio stabilumo, kai numatomas energetikos brangimas buitiniams vartotojams jau nuo liepos gali siekti ir 50 proc.[6]</p>
<p>Frakcija taip pat atkreipė dėmesį, kad valdantieji negirdi Lietuvos banko siūlymų dėl NPD prilyginimo MMA. Tuo tarpu finansų ministrė Gintarė Skaistė ramina visuomenę, kad daugiau nei 70 proc. dirbančiųjų pajus NPD padidėjimo naudą, tačiau esą nutyli tą faktą, kad gaunantys vidutines pajamas tą skirtumą pajus vos keliais eurais.</p>
<p>Todėl opozicija palaiko siūlymus, susijusius su PVM būtiniausiems maisto produktams mažinimu, kuro akcizo mažinimu. </p>
<blockquote>
<p>„Dar viena kylanti problema yra ta, kad valdančiųjų numatomos priemonės yra pritaikytos tik vidaus rinkai, o su užsienio rinkomis susijusios problemos nesprendžiamos dar labiau auga. Vėlgi apie tai kalba Lietuvos bankas, tačiau mes jo negirdime. Jeigu krizė paliestų pavyzdžiui, Vokietiją, kur mūsų yra didelė dalis rinkų, tai galime atsidurti dar sudėtingesnėje situacijoje“, – teigė V. Fiodorovas[6].</p>
</blockquote>
<p>Darbo partijos frakcija užregistravo ir kitą siūlymą, susijusį su labiausiai nukentėjusiais žemės ūkio sektoriais ir leisiantį pagerinti Lietuvos apsirūpinimą maistu, išlaikyti darbo vietas regionuose ir garantuotų tuos pačius mokesčius į valstybės biudžetą. V. Fiodorovas tikisi, kad valdantieji įvertins šiuos pasiūlymus ir nepuls jų iškart „sistemingai atmetinėti“.</p>
<blockquote>
<p>„<…>. Gana žaidimų Lietuvos gyventojų sąskaita ir žongliravimo skaičiais – arba teikite dėmesio vertus pasiūlymus, arba leiskite juos teikti opozicijai. Karūna jums nuo to nenukris“, – pabrėžė politikas[6].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/infliacija-7.jpg" alt="" /></p>
<h2>Valdžia negeba prognozuoti?</h2>
<p>Apie tai, kad valdantieji neatsižvelgia į milžinišką infliaciją, prakalbo ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius. Anot jo, nei iš Finansų ministerijos, nei iš Vyriausybės, nei iš valdančiosios daugumos nėra pateikiama jokios išsamios ir analitinės medžiagos, kokiais būdais būtų galima kovoti su tokia aukšta infliacija[8].</p>
<p>O štai pateiktas antiinfliacinių priemonių planas taipogi yra labiau universalus nei pritaikytas konkrečiai situacijai, mat Vyriausybės siūlomų priemonių pakete visiškai nėra atsižvelgiama į ES patirtį, o siūlomos priemonės – universalūs kompensavimo mechanizmai.</p>
<p>Aštrių žodžių nepagailėjo ir Regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis, kuris plane įžvelgia daugiau gudrybių nei realios naudos.</p>
<blockquote>
<p>„Kad šitaip „chamiškai“ mūsų Kudirkos aikštės vadovė stumtų (biudžetą), dar nesu matęs. Nėra valstybės kontrolės išvados, nėra Lietuvos banko. Pagal Seimo statutą yra labai aiškiai pasakyta: jeigu procedūrų nesilaikoma, laikoma, kad norminis teisės aktas priimtas neteisėtai. Tokiu atveju bus kreipimasis į Konstitucinį teismą ir šitas aktas bus pripažintas neteisėtu“, – teigė R. Žemaitaitis[8].</p>
</blockquote>
<p>Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Valius Ąžuolas atkreipė dėmesį, kad valdžioje esant liberalams ir konservatoriams, biudžeto atidarymas per metus neapsiribos vienu kartu. Pasak jo, vėluojame ir su antiinfliaciniais paketais, mat remiantis kitų valstybių patirtimi, jos jau ir po keletą kartų jį yra teikusios. </p>