Pedagogams žada mažiau biurokratinių kliūčių
Mokytojų trūkumas, mažėjantis mokinių skaičius ir pedagogus slegianti biurokratija – iššūkiai, kuriuos artėjant naujiems mokslo metams išskiria premjeras Mindaugas Sinkevičius. Vis dėlto jis tikina, kad Lietuvos švietimo sistema yra pajėgi su jais susidoroti.
„Aš manau, kad mūsų švietimo sistema pajėgi su visais iššūkiais susidoroti“, – artėjant naujiems mokslo metams antradienį žurnalistams Kaune teigė premjeras[1].
Vyriausybės vadovo teigimu, viena ryškesnių problemų – perteklinis administracinis krūvis mokytojams ir dėstytojams. Jo manymu, pedagogams reikėtų suteikti daugiau laisvės kūrybai ir tiesioginiam darbui.
Tam premjeras ketina suburti ekspertų darbo grupę, kuri įvertintų svarbiausias švietimo sistemos spragas ir pasiūlytų, kaip sumažinti biurokratiją.
„Planuoju sudaryti ir darbo grupę su ekspertais, kurie pasižiūrėtų į esmines mūsų švietimo sistemos problemas ir pagalvotų kaip ne apsunkinti, o išlaisvinti mūsų kūrybingus, profesionalius pedagogus, dėstytojus, kad jie galėtų veikti“, – sakė M. Sinkevičius.
Mokytojų trūkumas gali dar labiau išaugti
Dar vienu iššūkiu premjeras įvardijo mažėjantį mokinių ir studentų skaičių, kuris tampa aktualus tiek mokykloms, tiek universitetams.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra parengusi 2026–2028 metų planą, skirtą pedagogams pritraukti ir išlaikyti. Jame numatytos lankstesnės įsidarbinimo bei karjeros sąlygos, psichologinė ir teisinė pagalba, taip pat platesnis prioritetinių pedagogikos studijų sąrašas.
Ministerijos skaičiavimu, per artimiausius penkerius metus Lietuvoje gali trūkti iki 6 tūkst. mokytojų. Labiausiai stinga matematikos, užsienio ir lietuvių kalbų, chemijos bei fizikos pedagogų.
Olekas siūlo stabtelėti dėl PUPP kartelės
Diskusijų švietimo srityje kelia ir PUPP reikalavimai. Seimo pirmininkas Juozas Olekas mano, kad 2022 metais priėmus sprendimą pagrindinio išsilavinimo įgijimą susieti su pasiekimų patikrinimo rezultatais, tinkamai pasirengti naujai tvarkai nepavyko[2].
„Aš manau, kad nuo sprendimo priėmimo, nuo 2022 metų, niekas nebuvo padaryta. Tai čia yra problema, kad, priėmus tokį sprendimą, nebuvo pradėta rengtis jo įgyvendinimui“, – antradienį Seime žurnalistams sakė J. Olekas.
Jo vertinimu, per kelerius metus turėjo būti atlikti parengiamieji darbai, sustiprintos konsultacijos ir profesinio rengimo sistema. Kadangi tai nebuvo padaryta, parlamento vadovas siūlo neskubėti su griežtesnės kartelės taikymu ir dar kartą įvertinti situaciją. Klausimas tapo ypač aktualus Seimui sprendžiant dėl prezidento Gitano Nausėdos veto pataisoms, kuriomis buvo atsisakyta nuo rugsėjo planuoto reikalavimo PUPP pasiekti bent slenkstinį lygį, norint įgyti pagrindinį išsilavinimą.
Prezidentūra žada aktyviai ruoštis PUPP kartelės įsigaliojimui
Prezidentūra tikina sieksianti, kad atidėtas PUPP reikalavimas po trejų metų nebesukeltų tokių pačių problemų. Prezidento vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė teigia, kad svarbiausia per šį laiką ne tik įvardyti sistemos trūkumus, bet ir realiai pasirengti jų sprendimui. Gitano Nausėdos siūlymu, reikalavimas dešimtokams PUPP išlaikyti bent ketvertu būtų nukeltas iki 2029 metų, tačiau tam dar turi pritarti Seimas[3].
„Dalyvausime labai aktyviai tam, kad po trejų metų vėl neatsidurtume prie slenksčio, taip vaizdžiai tariant, prie problemos“, – LRT radijui sakė J. Karpavičienė.
Tuo metu Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė pabrėžia, kad vienas svarbiausių darbų bus mažinti skirtumus tarp savivaldybių, nes PUPP rezultatai jose gerokai skiriasi. Dėl to daugiau dėmesio planuojama skirti mokinių pasirengimui ir pagalbai ten, kur pasiekti reikiamą rezultatą sunkiausia.
