<h2>Žmogaus embrionas užprogramuotas išgyvenimui</h2>
<p>Seimo nariai sprendžia dilemą ir bando įvardinti, nuo kada užsimezgusi gyvybė laikoma jau ne „ląsteliu gniužulu“, bet žmogumi. Seimo Darbo partijos frakcija užsimojo šią sąvoką pakeisti ir traktuoti, kad iki aštuntos moters nėštumo savaitės, vadinamos „ląstelės“ dar nebūtų laikomos žmogumi. Tuo tarpu moksliškai įrodyta, kad žmogaus embrionai savo vystymąsi savarankiškai kontroliuoja jau nuo pat pirmųjų savo gyvenimo akimirkų.</p>
<p>Darbiečių iniciatyvą kritiškai įvertino Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė, atkreipusi dėmesį, kad naujomis Seimo iniciatyvomis žmogaus embrioną siūloma laikyti besivystančia ląstele ir jokiu būdu ne žmogaus organizmu. </p>
<blockquote>
<p>„Žengiant toliau su tokia logika, tuoj ir terminą „naujagimis“ pakeis sąvoka „gimusi besivystanti ląstelė“, o Seimo narys tikriausiai bus apibrėžiamas kaip žmonių išrinkta besivystanti ląstelė?“, – piktinosi parlamentarė.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sirinskiene-6.jpg" alt="" /></p>
<p>Visgi naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus embrionai kontroliuoja savo vystymąsi dar anksčiau nei įsitvirtina motinos įsčiose. Mokslininkų iš Jungtinės Karalystės atliktas tyrimas parodė, kad naujai susiformavusi ląstelė žino, kaip vystytis po apvaisinimo nepriklausomai nuo to, ar sulaukia signalų iš gimdos[2].</p>
<blockquote>
<p>Tyrėjai pastebėjo, kad šios ląstelės gali sėkmingai orientuotis, nors ir nėra implantavusiosis gimdoje. Tai reiškia, kad embrionai žino, ką daryti, kad išgyventų ir jie visomis išgalėmis to siekia nepriklausomai nuo to, ar jau yra motinos organizme[2].</p>
</blockquote>
<h2>Dažnai klaidinamos religinės bendruomenės</h2>
<p>Tokį pasiūlymą žmogaus embrioną iki 8-tos nėštumo savaitės laikyti „ląstelių gniužulu“ Seime įregistravo „darbietės“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė ir Vaida Giraitytė-Juškevičienė.</p>
<p>Anot I. Kačinskaitės-Urbonienės, tokio sprendimo imtasi matant tendencijas, kad kai kurie žmonės ir religinės bendruomenės yra klaidinami, kad embrionas esą jau yra žmogus, bet remiantis moksliniais tyrimais galima patikinti, kad iki 8-tos moters nėštumo savaitės pabaigos tai tėra apvaisinta zigota[4].</p>
<p>Tačiau parlamentarė taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje šiuo metu – apstu neišspręstų klausimų ir vienas iš tokių – pagalbinio apvaisinimo priemoka, kuri siekia iki 2 tūkst. eurų poroms, o valstybė šios sumos finansuoti negali. Taip pat, anot jos, reikalingos ir alternatyvios pagalbos priemonės kaip antai psichologinė pagalba poroms, susiduriančioms su visuomenėje gajais stereotipais.</p>
<blockquote>
<p>„<…>. Problema yra išties didelė – net 15 proc. jaunų šeimų Lietuvoje susiduria su nevaisingumo problema“, – teigė I. Kačinskaitė-Urbonienė[4].</p>
</blockquote>
<h2>Užsimojo atsisakyti amžinojo embrionų saugojimo</h2>
<p>Seime antradienį buvo žengtas dar vienas žingsnis, kad būtų atsisakyta amžinojo dirbtiniam apvaisinimui skirtų <a href="/pagalbinio-apvaisinimo-istatymo-pakeitimai-noras-padeti-seimoms-ar-verslui">embrionų saugojimo </a>veikiau tam skiriamas lėšas paskirstant kitur. Naujomis pataisomis siekiama nustatyti, kad sukurti ir nepanaudoti embrionai būtų saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus ir ne ilgiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai ar partneriai pareiškia norą ilgesniam laikymo terminui[5].</p>
<p>Vienas iš pataisų iniciatorių, Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Arminas Lydeka laikosi nuomonės, kad daugelyje pasaulio valstybių išvis nėra reglamentuojamas embrionų laikymo klausimas, o valstybėse, kuriose tai priimta, embrionai saugomi dešimt metų. Todėl, anot jo, privalu pakeisti ir Lietuvoje galiojantį teisinį reguliavimą.</p>
<p>Tam pritarė ir Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė, mat embrionų saugojimui skirtas lėšas verčiau derėtų nukreipti mokant didesnius vaiko pinigus ir sudarant geresnes sąlygas jau augantiems vaikams.</p>
<p>Tačiau A. Širinskienė teigė mananti, kad embrionų saugojimo išlaidos valstybei nėra didelės, nors porai per metus susidaro ir nemenka suma už šią paslaugą. Jos teigimu, įstatymo projekte numatytos moters embriono panaudojimo normos gali atverti duris <a href="/pagalbinio-apvaisinimo-istatymo-pakeitimai-noras-padeti-seimoms-ar-verslui">surogatinei motinystei</a>[7].</p>
<p>A. Širinskienės nuomone, šie įstatymo pakeitimai skamba „įdomiai“, mat tai reiškia, kad porų, kurios negalės susimokėti iš savo kišenės už embrionų saugojimą, embrionus bus leista tarsi naikinti. Dar vienas svarbus aspektas šiuose pakeitimuose yra ir tas, kad siūloma atsisakyti normos, kad embrionus būtų leidžiama naudoti tik moters apvaisinimui.</p>
<blockquote>
<p>„<…>. Galbūt išimdami nuostatas, kad tik tos moters apvaisinimui galima naudoti embrioną, mes pro kitą pusę bandome įteisinti surogatinę motinystę?“, – teigė parlamentarė[7].</p>
</blockquote>
<p>Už tokį Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektą balsavo 63 parlamentarai, prieš – 14 ir susilaikė 21 Seimo narys.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ekrano-kopija-37.png" alt="" /></p>
