Mokyklų tinklo pertvarka: daugiau žalos nei naudos?
Balandžio mėnesį Konstitucinis Teismas (KT) pareiškė, kad savivaldos mokyklų tinklo pertvarkos taisyklės, kai kriterijus nustato Vyriausybė, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai[1].
Kartu, KT paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja taisyklių nuostatos ir jose nustatyti formalūs (kiekybiniai) kriterijai, kuriuos turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos.
Į KT dėl mokyklų tinklo pertvarkos kreipėsi opozicijos parlamentarai, prašydami įvertinti, ar Vyriausybė gali nustatyti kriterijus, nuo kurių priklauso savivaldos mokyklų pertvarka ar likvidavimas.
Opozicijos atstovai teigia, kad Švietimo įstatymo nuostata dėl pavedimo Vyriausybei nustatyti kriterijus, pagal kuriuos vertinama, ar mokykla gali vykdyti bendrojo ugdymo programas, prieštarauja Konstitucijai[2].
Dėl to, opoziciniai parlamentarai net prašo atidėti Švietimo įstatymo pakeitimų svarstymą iki rudens Seimo sesijos. Opozicinės partijos teigia, kad įstatymo nuostatuose apsiribojama kiekybiniais rodikliais, kurie tampa realia grėsme daugeliui švietimo įstaigų tiek regionuose, tiek miestuose.
Taip pat, teigiama, kad yra siaurinamos savivaldybių savarankiškosios teisės spręsti dėl mokyklų tinklo, švietimo veiklos finansavimo, kuris atlieptų bendruomenių švietimo poreikius.
Raginama sukurti darbo grupę, kuri atsižvelgtų į bendruomenių poreikius
Kritiką mokyklų tinklo pertvarkai opozicinių partijų atstovai išsakė ir birželio 15 d. vykusioje spaudos konferencijoje „Ar mokyklų tinklo optimizavimas nevirs švietimo įstaigų naikinimu?“
Joje dalyvavo profesorė habil. dr., Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė. Vilija Targamadzė, Darbo partijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Lietuvos socialdemokratų partijos narys Tomas Bičiūnas, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai Valius Ąžuolas ir Laima Nagienė bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė[3].
Opozicinių partijų nariai neslėpė nepasitenkinimo valdančiųjų planais skubotai įgyvendinti šalies mokyklų tinklo pertvarka ir teigia, kad dalis tokių veiksmų yra ne kas kitas, kaip tiesioginis mokyklų naikinimas. Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė V. Targamadzė pirmiausia pabrėžia tai, kad nors yra deklaruojama, kad pertvarka reikalinga ugdymo kokybei gerinti, tiesioginės sąvokos „ugdymo kokybė“ apibrėžimo rasti negalima; panaši situacija ir su geros mokyklos koncepcija.
„Nesilaikoma geros mokyklos koncepcijos pagrindinių nuostatų. Vienas iš dėmenų, apibūdinančių gerą mokyklą, yra bendruomenės susitarimai. Nėra jokių bendruomenės susitarimų nei mokyklos, nei vietos, galų gale ir savivaldybės yra autonomijos apribotos“, – sako profesorė, kurios teigimu, valdančiųjų siūlomi pokyčiai leis tiesiog nušienauti mokyklas, o taip regionai tikrai netaps labiau patrauklūs šeimoms.
V. Targamadzė taip pat kvestionuoja, kodėl yra ignoruojamas Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymas atkreipti dėmesį į mokinių pažangą. Be to, yra ignoruojami ir socialiniai, kultūriniai ir net specialieji vaikų poreikiai. Atsižvelgiant į daromą žalą, profesorė mano, kad susidariusią situaciją reikėtų spręsti ne finansiniais-ekonominiais rodikliais, bet atsižvelgti į skirtingus mokyklų modelius.
Darbo partijos narė I. Kačinskaitė-Urbonienė atkreipia dėmesį, kad valdančiųjų projektas savaime suprantamu dalyku laiko tai, kad regioninės mokyklos dėl kažkokių priežasčių nesugeba užtikrinti ugdymo kokybės, nors tai neatitinka realybės.
„Preziumuojama, kad mažos mokyklos negali užtikrinti geros kokybės, tačiau tai yra netiesa. Išorinių ir kitų vertinimų rodikliai rodo, kad švietimo ar ugdymo kokybė tiesiogiai neprklauso nuo mokinių skaičiaus ar mokytojų skaičiaus, o priklauso nuo visiškai kitų rodiklių“, – teigia parlamentarė.
Darbo partijos narės teigimu, stumiamuose projektuose yra susikoncentruojama į kiekybinius rodiklius, tačiau norint įvertinti tikrąją situaciją, derėtų suformuoti švietimo ir ugdymo ekspertų, regioninės politikos ekspertų bei bendruomenės narių – pedagogų, mokinių, tėvų – darbo grupę, kuri padėtų suprasti jų poziciją.
„Turi būti sudaryta darbo grupė, kuri įvertintų visus aspektus ir parengtų tokias įstatymo nuostatas, kurios atlieptų tiek KT nutarimo nuostatas, tiek visuomenės lūkesčius“, – sako Seimo narė I. Kačinskaitė-Urbonienė, pabrėždama, kad aktyviau savo poziciją šiuo klausimu turi reikšti ir visuomenė.
Tokiai nuomonei pritaria ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė L. Nagienė, akcentuodama diskusijų su bendruomene poreikį.
„Nei su bendruomenėm, nei diskusijos didelės su savivalda nebuvo. Dabar yra pateiktas įstatymo projektas, kuriuo atimame savarankišką funkciją iš savivaldybės ir paliekame deleguotą funkciją užtikrinti mokymąsi iki 16-os metų. Tai ką mes darysime? Jei paliksime deleguotą funkciją, tai švietimo ministerija galės daryti, ką norės, tokiu atveju“, – teigia L. Nagienė.
Opozicijoje esantys parlamentarai neatmeta galimybės kreiptis į teismą
Seimo narė, Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė R. Tamašunienė atkreipia dėmesį į tautinių mažumų mokyklų problemą: jos teigimu, tokios mokyklos visiškai nėra minimos valdančiųjų įstatymo projekte.
„Pamirštame, kad Lietuvos bendroje švietimo sistemoje yra tokios mokyklos ir jos taip pat reikalauja dėmesio. Juo labiau, kad tokių vaikų ir tokių tėvų teises taip pat saugo ir Tautinių mažumų apsaugos konvencija“, – primena politikė.
Socialdemokratų partijos atstovas Tomas Bičiūnas dėmesį atkreipia tiek ir lietuvių, tiek į tautinių mažumų mokyklų nykimą. Seimo nario teigimu, valdančiųjų siūlomo įstatymo kriterijai šiai dienai yra pažūtingi, nes kartelė mokinių skaičiui keliama tokia, jog rajoninės mažosios gimnazijos bus priverstos keisti savo mokyklos statusą ar net ilgainiui nunykti.
Parlamentaras taip pat ragina tikslingai įvertinti kriterijus apie kuriuos yra kalbama: jo teigimu švietimo ministerija dabar nėra linkusi atsižvelgti į geros mokyklos koncepciją, kuria siekiama akcentuoti ne tik gerus mokymosi rezultatus, tačiau ir geras mokinių gyvenimiškas patirtis.
Seimo narys, „žaliųjų“ atstovas V. Ąžuolas kvestionuoja, kaip valdžia planuoja atlyginti jau padarytą žalą, nes jau dabar, tūkstančiai rajoninių ir regioninių mokyklų klasių yra sunaikinta, tačiau dėmesys į jau paveiktas bendruomenes ir individualius vaikus nėra atkreipiamas. Įvertindamas šią žalą, Seimo narys neatmeta galimybės, kad dėl ministerijos planų, opozicijai gali tekti kreiptis į teismą.
