<h2>Į Seimą – sulaukus 21-erių</h2>
<p>Ketvirtadienį Seimas pakeitė Lietuvos Konstituciją. Pakeitimai reiškia, kad šalyje keičiama rinkimų sistema. Dabar į Seimą bus galima nusitaikyti net ir ką tik mokslus baigusiems (arba jų net nebaigusiems) jaunuoliams. Kandidatavimo į Seimą amžiaus cenzo kartelė sumažinta iki 21 metų. Taip pat parlamentas pritarė tiesioginiams savivaldybių merų rinkimams. Priimtos ir Konstitucijos pataisos, po kurių Lietuvos eksprezidentui Rolandui Paksui net ir po apkaltos vėl bus atvertas kelias į politinį gyvenimą.</p>
<blockquote>
<p>Vis labiau artėjant rinkimams, pokyčių imtasi iš peties – nuspręsta, kad jaunimas, sulaukęs 21-erių, galės tapti rimtais politikais ir kandidatuoti į Seimą. Beje, šalies parlamentas ne vienintelė vieta, kurioje nuo šiol galės pasireikšti aktyvi jaunuomenė, mat sulaukus 21 metų amžiaus galima kandidatuoti į Europos Parlamentą, o štai norint tapti savivaldybės tarybos nariu, užtenka sulaukti pilnametystės[3].</p>
</blockquote>
<p>Už šį Konstitucijos pakeitimą balsavo 101 Seimo narys, prieš – 4, susilaikė 22 parlamentarai.</p>
<p>Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen nuomone, toks sprendimas į parlamentą įneš daugiau pliuralizmo bei skirtingų nuomonių, kas ilgainiui leistų priimti geresnius ir labiau subalansuotus sprendimus, suteiktų didesnį dėmesį jaunimo klausimams ir jų atstovavimui Seimo darbotvarkėje[3].</p>
<p>Šiuo metu jauniausias Seimo narys yra ir nė 30 metų neturintis Laisvės frakcijos atstovas Marius Matijošaitis. Anot jo, sprendimas leisti kandidatuoti sulaukusiems 21-erių, yra labai aiškus signalas, jog jaunimo nuomonė yra girdima ir vertinama[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/seimas0101-venteviteikaite-4-4.jpg" alt="" /></p>
<h2>Jaunimas galės ne tik skrajutes nešioti</h2>
<p>Tačiau kritikos tokiam sprendimui nepagailėjo sveikatos apsaugos eksministras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos pirmininko pavaduotojas Aurelijus Veryga. Anot jo, norint sėsti prie valstybės valdymo vairo, reikia daugiau gyvenimiškos patirties, o tokio amžiaus esą tik atrodo, kad „jūra iki kelių“[4].</p>
<p>Savo požiūrį, kad su tokiais sprendimais reikėtų dar palaukti, A. Veryga argumentuoja tuo, jog net ir leidus į Europos Parlamentą kandidatuoti nuo 21 metų, toje amžiaus grupėje kandidatai paprasčiausiai nedalyvavo. O tai esą rodo tai, kad vis dėlto problema yra ne amžiuje.</p>
<p>Tačiau Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas atkreipė dėmesį, kad pritarus šiai Konstitucijos pataisai, nebuvo nuspręsta automatiškai į parlamentą rinkti tik jaunų žmonių, nuleista tik amžiaus kartelė. Anot jo, dabar yra siunčiamas signalas, kad ir jaunimas visavertiškai gali dalyvauti šalies politiniame gyvenime, o ne tik nešioti vyresniųjų politikų skrajutes[5].</p>
<p>A. Bagdono nuomone, pakeitus amžiaus cenzą į Seimą, galbūt derėtų persvarstyti ir jo suvienodinimą renkant ne tik į Lietuvos ar Europos parlamentus, bet ir į savivaldybės merus bei tarybas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/seimas0102-venteviteikaite-6.jpg" alt="" /></p>
<h2>Audringos diskusijos dėl tiesioginių merų rinkimų</h2>
<blockquote>
<p>Ketvirtadienį Seimas galutiniame balsavime priėmė ir Konstitucijos pataisas, sudarančias pagrindą tiesioginiams merų rinkimams, o už tai vieningai balsavo 135 parlamentarai[7]. Pagaliau padėtas taškas ilgose diskusijose ir nuspręsta, kad nuo šiol savivaldos teisė bus įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.</p>
</blockquote>
<p>Kaip V. Čmilytė-Nielsen jau yra minėjusi, atliktos visuomenės apklausos rodo, kad net 80 proc. gyventojų pasisako už tai, kad meras būtų renkamas tiesiogiai, o pokyčiai tik dar labiau paskatins rinkėjų aktyvumą[7].</p>
<p>Jai pritarė ir parlamentarė Ieva Pakarklytė, kurios nuomone, taikant tiesioginius mero rinkimus, išaugo žmonių susidomėjimas savivalda ir padidėjo įsitraukimas į savo miesto ar miestelio klausimų sprendimą.</p>
<p>Tokį merų rinkimo būdą palaiko ir Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja Edita Rudelienė, kurios nuomone, tokiomis pataisomis mėginama surasti pusiausvyrą tarp tiesiogiai rinkto mero ir savivaldybės tarybos, merui paliekant funkciją parinkti savivaldybės administracijos vadovą, o taryboms perleidžiant vicemerų parinkimą[9].</p>
<blockquote>
<p>Anot E. Rudelienės, savivaldybės meras ir toliau išlaikys tas pačias funkcijas kaip tarybos veiklos organizavimas, darbotvarkės, pirmininkavimas tarybos posėdžiuose, nors tarybos nariu ir nebus.</p>
</blockquote>
<p>Čia vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad kai kuriais atvejais mero funkcijas galėtų perimti tarybos narys, o savivaldybėje esą galės būti sudaroma ir kolegija, į kurią įeitų meras, vicemeras, direktorius, komitetų pirmininkai, frakcijų atstovai bei opozicijos lyderis.</p>
<p>Kad tokiu būdu gyventojams bus galima užtikrinti aukštos kokybės paslaugas ir kurti atvirą savivaldą, mano ir Joniškio rajono savivaldybės vadovas liberalas Vitalijus Gailius[9].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/balsavimas-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Merai neturi būti tik juostelių karpytojai</h2>
<p>Priėmus minimas pataisas, nesustoti ragina prezidentas Gitanas Nausėda. Jo vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis sako, kad prezidentas ragina priimti tolesnius įstatymų pakeitimus kaip antai Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, kad būtų nustatyti merų įgaliojimai, o meras nebūtų tik „juostelių karpytojas“[17].</p>
<blockquote>
<p>„Taip pat prezidentas sakė, kad merai turi būti ne formalūs kaspinų kirpėjai, o tai turi būti rimti, įtakingi ir turintys juridinę galią pareigūnai, todėl reikia keisti Savivaldos įstatymą tam, kad merai tokie ir būtų. To lygiai taip pat nori Lietuvos žmonės“, – prezidento žodžius perdavė P. Mačiulis[17].</p>
</blockquote>
<p>Tačiau V. Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, kad procesas ir toliau vyks sklandžiai, o jeigu diskusijų ir kils, tai tik dėl detalių. Anot jos, Seimas šiuo klausimu nusiteikęs rimtai ir į tai žvelgia atsakingai bei daro tik tai, kas yra dabar svarbu, sudarydamas galimybes jau artėjančiuose savivaldos rinkimuose balsuoti tokiu būdu, kurį labiausiai palaiko Lietuvos žmonės[12].</p>
<h2>Mokslininkai ragina nedelsti</h2>
<p>Tačiau prieš Seime vykusį Konstitucijos pataisų priėmimą dėl tiesioginių mero rinkimų, į politikus kreipėsi sunerimę mokslininkai, ragindami kuo skubiau priimti minimas pataisas ir tuo pačiu nedelsiant pradėti svarstyti teisės aktus, apibrėžiančius savivaldybės institucijų kompetencijas[14].</p>
<p>Kreipimąsi pasirašę prof. Egidijus Aleksandravičius, prof. Antanas Kulakauskas, prof. dr. Ignas Vėgėlė, doc. dr. Vincentas Vobolevičius, dr. Vygantas Malinauskas ir doc. dr. Darius Kuolys ragino visus šiuo metu rengiamus teisės aktus priimti tik plačiai išdiskutavus su visuomene, ko pastaruoju metu itin trūksta informacinę erdvę okupavus kitoms naujienoms.</p>
<blockquote>
<p>Mokslininkai ragina politikus atsisakyti parlamente siūlomų ketinimų rinkimų komitetus prilyginti politinėms partijoms. Pasak jų, grėsmę galima įžvelgti ir be didesnių diskusijų Seimo stumiamoje visoje rinkimų ir politinės sistemos pertvarkoje.</p>
</blockquote>
<p>Štai doc. dr. D. Kuolys jau dabar mato sisteminę „skylę“, kai nepakankamai yra atstovaujama rinkėjams, o šie, praradę viltį, jau dabar dažnai kreipiasi į šalies prezidentą, kadangi jis vienintelis Lietuvoje yra renkamas tiesiogiai ir neprivalo būti politinės organizacijos nariu[14].</p>
<blockquote>
<p>Grėsmę dėl pastarojo meto įvykių įžvelgia ir I. Vėgėlė, mat Seime siūloma pakeisti visus rinkimus reguliuojančius įstatymus, o štai jiems Seimo Teisės departamentas pateikęs virš 500 pastabų, iš kurių net buvo keliolika prieštaraujančių pačiai Konstitucijai[15].</p>
</blockquote>
<p>I. Vėgėlė atkreipia dėmesį, kad Seime taipogi siūloma Politinių partijų įstatymą pakeisti Politinių organizacijų įstatymu, o taip esą šie du skirtingi komitetai bus prilyginami politinėms partijoms.</p>
<blockquote>
<p>„<…>. Specialiųjų tyrimų tarnyba šiame įstatymo projekte įtaria net korupciją: politinės partijos gali bandyti apeiti partijų finansavimo taisykles per naujai steigiamus „analitinius centrus“, kurie turėtų teisę gauti, švelniai tariant, „keistą“ finansavimą iš užsienio“, – atkreipė dėmesį jis.</p>
</blockquote>
<h2>Po apkaltos turės praeiti 10 metų</h2>
<p>Tuo pačiu Seime buvo priimtos ir Konstitucinės pataisos, kuriomis buvo panaikintas nuolatinis apribojimas būti renkamam Seimo nariu ar užimti kitas Konstitucijoje nurodytas pareigas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, kai apkaltos proceso tvarka buvo panaikintas Seimo nario mandatas[16].</p>
<p>Nuspręsta, kad toks asmuo vėl galės užimti Konstitucijoje nurodytas pareigas, kai nuo Seimo sprendimo dėl pašalinimo ar mandato panaikinimo bus praėję ne mažiau kaip 10 metų.</p>
<p>Už šiuos pakeitimus balsavo 134 Seimo nariai, o prieš balsavo vienintelis Zigmantas Balčytis, kuris pasibaigus balsavimui paprašė laikyti, kad jo balsas buvo „už“.</p>
<p>Pokyčius teigiamai įvertino ir prezidentas G. Nausėda. Anot jo, šios pataisos atvėrė kelią eksprezidentui Rolandui Paksui po apkaltos sugrįžti į politinį gyvenimą, o Seimas atliepė Europos žmogaus teisių teismo sprendimus[17].</p>
<p>Pats R. Paksas sako dar neapsisprendęs ar grįš į politiką.</p>
