<h2>Projektas skirtas mokslininkams bendradarbiauti su verslu</h2>
<p>Paskelbtas technologinės plėtros projektų finansavimo konkursas, kuriam bus skirtas net 500 tūkst. eurų finansavimas. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra praneša, jog tokio tipo konkursas bus vykdomas jau trečias, o vienas projektas galės pasinaudoti net 100 tūkst. eurų finansavimu. Tiesa, galioja tam tikri kriterijai – projektų darbo grupėse turi dirbti doktorantai ar jaunieji mokslininkai, o galutiniame rezultate turi būti pasiektas aukštesnis MTEP etapo lygis.</p>
<p>Pažymima, jog šia priemone gali būti finansuojami taikomieji moksliniai tyrimai bei eksperimentinė plėtra. Konkurse gali dalyvauti mokslo ir studijų institucijos, o verslo partneriu gali tapti labai maža, maža ar vidutinė įmonė.[1] Tiesa, kriterijų yra ir daugiau – verslo partnerio, tai yra, įmonės, pajamos per paskutinius metus iki paraiškos teikimo pradžios, turi būti ne mažesnės nei 3 000 Eur.</p>
<p>Finansuoti galima tik tas išlaidas, kurios yra realios ir patirtos projekto įgyvendinimo metu, turi būti pagrįstos finansiniais dokumentais. Toliau gali būti finansuojamos išlaidos, susijusios su darbo užmokesčiu bei komandiruotėmis, naujo ilgalaikio turto įsigijimu, prekių įsigijimu bei išlaidos, nurodytos paslaugų sutartyse.[2]</p>
<p>Taigi, rekomenduojama mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą atlikti pagal šiuos etapus:[3]</p>
<ul>
<li>Fundamentalių žinių įgijimas;</li>
<li>Žinių taikymo koncepcijos formulavimas;</li>
<li>Koncepcijos įgyvendinamumo įrodymas;</li>
<li>Maketo, meno objekto projekto kūrimas ir testavimas;</li>
<li>Maketo patikrinimas imituojant realias sąlygas, meno objekto projekto pristatymas visuomenei;</li>
<li>Bandomosios versijos kūrimas;</li>
<li>Bandomosios versijos galutinis išbandymas;</li>
<li>Sukurto naujo produkto įvertinimas;</li>
<li>Įdiegimas į rinką, meno objekto kūrimas.</li>
</ul>
<p>Šiam tikslui gegužės 18 dieną netgi yra rengiamas seminaras apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą siekiant pristatyti finansavimo priemones, dalyvavimo taisykles, supažindinti su projektų vertinimo kriterijais.[4] <img src="77_CDN_URL/images/science-2.jpg" alt="Finansavimas projektams" /></p>
<h2>Mokslinės plėtros projektai, finansuoti 2019 m. už 1 151 682,61 Eur</h2>
<p>Kaip pavyzdžiai pareiškėjams pateikiami projektai, įgyvendinti ir finansuoti dar prieš kelis metus. Tiesa, tuomet projektai buvo finansuoti už 1 151 682,61 Eur, kai dabar šis finansavimas daugiau nei perpus sumažėjo. Vilniaus universitetui kartu su MB „Applied Symbio“ už provaistų – fermentų atrankos sistemos projektą buvo skirtas 91 990,8 Eur finansavimas. Taip pat VU kartu su UAB „Imunodiagnostika“ įgyvendino alergijų in vitro diagnostikai skirtų žymėtų antikūnų kūrimo programą, finansuotą 92 000 eurų suma. Tai dar ne viskas – universitetas kartu su MB „Terahercų technologijos“ atliko projektą dėl didelio kryptingumo elektroninio 250 gigahercų spinduliuotės šaltinio už 91 923,49 eurus.</p>
<p>Kauno technologijos universitetas kartu su MB „Pažangiosios technologijos“ įvykdė projektą su 3D nano/mikro pluošto spausdinimo technologijų vystymu ir prototipavimu. Šiam projektui buvo skirta 87 992,08 Eur suma. Toliau, šio universiteto kartu su MB „Bioksa“ buvo įgyvendintas ir kitas projektas – sinergetinėms pažangiosios oksidacijos technologijos, skirtos valyti užterštą pramoninį ir geriamąjį vandenį, hibridinio prototipo sukūrimas ir testavimas, finansuotas 69 419,49 Eur suma. Su UAB „Signeda“ universitetas taipogi sukūrė dirbtiniu intelektu grįstą daugialypio keitiklio hibridinei saulės ir vėjo elektrinės prototipą už 87 879,11 eurų finansavimą.</p>
<p>Fizinių ir technologijos mokslų centras įvykdė ne vieną technologinės plėtros projektą – kartu UAB „Atžalo“ inicijavo ultra trumpų impulsų užduodančio skaidulinio lazerio, skirto industriniams taikymams, prototipo sukūrimo projektą, kuriam buvo skirta 90 379,6 Eur. Su įmone UAB „Factobotics“ atliko projektą dėl inovatyvaus jutiklio pramoninio lako polimerizacijai įvertintinimo bei nustatymo, kuris buvo finansuotas 83 163,01 Eur. Su įmone UAB „Femtika“ vykdė optinių dangų pagrindu suformuotų erdvinių filtrų lazerinės spinduliuotės kokybės valdymui projektą, kuriam buvo skirta 90 939,62 Eur suma.</p>
<p>Šis centras taipogi su UAB „Optolita“ įgyvendino netiesinių lazerinių kristalų charakteristikų esminį patobulinimą optimizuojant atominio sluoksnio storio metalo projektą, kuriam buvo skirti 91 632,64 Eur. Taip pat už 91 953,85 Eur finansavimą kartu su UAB „Vegateksa“ sukūrė išmanių apsauginių kojinių prototipą bei pagamino bandomąją partiją.</p>
<p>LSMU bei įmonės UAB „Linteda“ inicijuotas projektas dėl pažangios ląstelinės terapijos prototipo, skirto artrito gydymui, vystymui buvo skirta 90 748,12 Eur. </p>
<p>Na ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras su MB „Ekosula“ sukūrė beržų sulos pramoninės gavybos technologijos ir biologiškai inovatyvių vertingų produktų prototipus už 91 660,8 Eur.[5]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/physics.jpg" alt="Mokslinės plėtros projektai" /></p>
<h2>Plane „Naujos kartos Lietuva“ – milžiniškos investicijos mokslo plėtrai</h2>
<p>Šie konkursai mokslinės veiklos plėtrai – dar ne viskas. Turbūt ne vienas interneto platybėse matėte apie Laisvės partijos organizuojamus „pokyčius po pokyčių“ Lietuvoje – vienas iš jų tai investicinis planas „Naujos kartos Lietuva“. Ekonomikos ministrė A. Armonaitė savo „Facebook“ paskyroje pareiškė, jog Lietuvai numatyta grandiozinė suma dotacijų – tai netgi 2,225 mlrd. eurų. Pasak ministrės, dotacijų pagalba Vyriausybė parengs planą kaip valstybės ekonomiką padaryti „atsparesnę krizėms“.</p>
<p>Pabrėžiama, kad prioritetas yra skiriamas skaitmeninei šalies transformacijai bei inovacijoms ir aukštos pridėtinės vertės verslui. Tiesa, prisiminkime, kad antrojo karantino metu nukentėję verslai turėjo ilgokai palaukti paramos pagal antrą paramos verslui paketą, o gal jos vis dar laukia. Taip išeina, jei tai – ne aukštos pridėtinės vertės verslas – jis – nieko vertas? </p>
<p>Akcentuojant tik inovacijų bei mokslo sritį, bus teikiamas prioritetas Inovacijų agentūros įsteigimui, kurioje numatomas susistemintų konsultacijų teikimas žmogui, verslui bei rūpintųsi finansavimo klausimais. Taip pat akcentuojama, kad bus suteikiama pagalba startuoliams gauti banko finansavimą, A. Armonaitės pasisakyme pažymima, jog bus plečiamas Inovacijų steigimo fondas.</p>
<p>Taip pat prasitariama, jog bus siekiama mokslininkų darbus komercializuoti, mat MTEP veiklos finansavimas Lietuvoje šiuo metu yra nepastovus ir nepakankamas. Tiesa, svarbu atsižvelgti, kad eksperimentinės plėtros projektai yra vykdomi kiekvienais metais, o ne kas antrais, todėl finansavimas, kad ir koks jis bebūtų, yra tęstinis. Štai, 2017 metais buvo skirtas bendrai 323 358,09 eurų finansavimas, 2018 metais – 802 824,14 Eur.[6]</p>
<p>Taipogi šis projektas niekaip neišsprendžia darbuotojų užmokesčio kilimo – parama iš grandiozinių dotacijų pagrinde numatoma aukštos pridėtinės vertės verslui ir informacinėms sistemoms. Kaip žinia, kvalifikuota ir deramai apmokama darbo jėga taipogi gali lemti didžiulius ekonominius laimėjimus, tačiau apie tai – nė žodžio, nors krizė labiausiai paliečia paprastą pilietį.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/a-armonaite.jpg" alt="Naujos kartos Lietuvos projektas" /></p>
