ES nebus svarstomas kontraversiškasis pokalbių kontrolės įstatymas
Europos Sąjungos (ES) Teisingumo ir vidaus reikalų taryba skelbia, kad šiandien nesirengia balsuoti dėl savo pozicijos dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus reglamento, dar kitaip vadinamo pokalbių kontrolės reglamentu, kuris reikštų privačių žinučių ir saugaus šifravimo pabaigą[1].
Nerengti reglamento svarstymo nuspręsta po to, kai paaiškėjo, kad šiuo metu nėra reikiamos daugumos jam priimti. Vokietija, Austrija, Lenkija ir Estija kritikuoja dabartinį projektą ir pasisako prieš jį, o paskutinėje stadijoje papildomų klausimų iškilo ir Prancūzijai. Tai jau antras kartas, kai planuotas balsavimas atidedamas.
Tačiau šiandien Europos Parlamente (EP) ir toliau bus tęsiamos derybos, kurios greičiausiai bus paskutinis šių derybų raundas.
Spalio 25 d. ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson turės atsakyti LIBE komitetui dėl pokalbių kontrolės, o jau spalio 26 d. LIBE balsuos dėl galutinės EP pozicijos. Iki kito ES vidaus reikalų ministrų susitikimo gruodžio mėnesį dėl pozicijos turi susitarti ir ES vyriausybės.
Dėl reglamento priėmimo diskusijos buvo kilusios ir pavasarį. Tuomet 10 ES šalių – Belgija, Bulgarija, Kipras, Vengrija, Airija, Italija, Latvija, Rumunija, Ispanija ir Lietuva pareiškė poziciją, kad pritaria pokalbių kontrolės reglamento svarstymui.
Vis dėlto, tuomet įsikišo Europos teismo advokatai, pareiškę nerimą dėl asmenų privatumo pažeidimo.
Pokalbių kontrolės įstatymas rengtas kovai su vaikų išnaudojimu, tačiau kėsinasi į kiekvieno privatumą
Dar 2022 m. gegužę Europos Komisija (EK) pasiūlė nustatyti privalomus reikalavimus visiems elektroninio pašto, pokalbių ir žinučių siuntimo paslaugų teikėjams, įskaitant tuos, kurie teikia užšifruotus pranešimus. Jiems pasiūlyta tikrinti pranešimus dėl neteisėtos medžiagos, susijusios su seksualine prievarta prieš vaikus(CSAM)[2].
Pagal šį įstatymą, skirtingų ES šalių vyriausybėms būtų leidžiama privačioms technologijų bendrovėms teikti nurodymus, kuriais reikalaujama, kad jos tikrintų privačius elektroninius laiškus ir žinutes, ieškodamos vaikų išnaudojimo požymių. Šio pasiūlymo kritikai iš karto pabrėžė, kad toks sprendimai pakenktų užšifruotiems ryšiams ir komunikacijai.
Technologijų kompanijos taip pat kritiškai įvertino šį reglamentą ir priešinosi panašiems siūlymams Jungtinėje Karalystėje, kur buvo pateiktas Saugos internete įstatymo projektas.
Jungtinės Karalystės atveju, įmonės net pagrasino, kad bus priverstos atsisakyti savo paslaugų tiekimo šioje šalyje, jei reguliavimo institucijoms bus suteikti įgaliojimai reikalauti, tokio komunikacijos atsekamumo.
O ES siūlomą reglamentą sukritikavo net pačios Bendrijos teisininkai. Advokatų konsultacijos išvadose atkreipiamas dėmesys dėl pokalbių kontrolės priemonių teisėtumo, dėl kurių de facto gali būti pradėta visų tarpasmeninių ryšių priežiūra.
Teisininkai taip pat pabrėžia, iš esmės, įsakymai dėl elektroninio pašto, žinučių ir pokalbių paslaugų naudotojų informacijos peržiūros taptų masiniu sekimu ir ES teisės į privatumą pažeidimu.
Advokatų išvadose teigiama, kad įsigaliojus reglamentui, kiltų rimtas pavojus, jog pasiūlymais bus pažeistos piliečių teisės į privatumą ir duomenų apsaugą pagal ES pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnius, nes bus leista automatizuotai stebėti visus konkrečių žinučių siuntimo paslaugų naudotojus, neatsižvelgiant į tai, ar jie susiję su seksualine prievarta prieš vaikus.
Akcentuojama, kad ES pasiūlyme reikalaujama, kad technologijų bendrovės įdiegtų „pakankamai patikimas aptikimo technologijas“, tačiau nepaaiškinama, kas būtų laikoma „pakankamai patikima“ ir koks klaidų skaičius, kuriuose yra neteisėto turinio, būtų priimtinas.
„Jeigu ryšių metaduomenų tikrinimą teismas pripažino proporcingu tik siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, tai gana mažai tikėtina, kad panašus ryšių turinio tikrinimas siekiant kovoti su vaikų išnaudojimu būtų pripažintas proporcingu“, – įspėjama teisinėje konsultacijoje.
Dalis EP narių žada toliau kovoti už europiečių privatumo išsaugojimą
Piratų partijos europarlamentaras Patrickas Breyeris, aktyviai pasisakantis už skaitmeninę laisvę palankiai vertina balsavimo atidėjimą ir sako, kad be pasipriešinimo, ES vyriausybės jau būtų priėmusios sprendimą „dėl totalitarinės beatodairiškos pokalbių kontrolės, palaidojusios skaitmeninį susirašinėjimo privatumą ir saugų šifravimą“.
EP narys teigia, kad vietoj visuotinės žinučių ir pokalbių kontrolės teisminės institucijos turėtų nurodyti atlikti tik įtariamųjų žinučių ir įkeltų duomenų paiešką. P. Breyeris taip pat reikalauja panaikinti privalomą amžiaus patikrinimą visose ryšių platformose, kad būtų išsaugota teisė bendrauti anonimiškai.
Jis atkreipia dėmesį ir į cenzūrą jaunimui, kuri, pasak jo, niekur nenuveda.
„Jokios programėlių cenzūros jaunimui. Visiškai nepriimtina neleisti jauniems žmonėms naudotis tokiomis programėlėmis kaip „Whatsapp“, „Instagram“ ar žaidimai, siekiant apsaugoti juos nuo pavojaus. Vietoj to, numatytuosius šių paslaugų nustatymus reikia padaryti labiau pritaikytus privatumui ir saugesnius. Siekis kontroliuoti pokalbius be įtarimų neturi precedento laisvajame pasaulyje. Jis skaldo vaikų apsaugos organizacijas, prievartos aukas, kitus suinteresuotuosius subjektus, Parlamentą ir Tarybą“, – sako P. Breyeris.
Savo ruožtu Anja Hirschel iš Piratų partijos teigia, kad siekis beatodairiškai kontroliuoti pokalbius yra išpuolis prieš mūsų privatumą.
„Atėjo laikas pradėti iš naujo, remiantis bendru sutarimu. Esu įsitikinusi, kad taikydami naują požiūrį galime daug geriau apsaugoti vaikus ir mus visus. Ir tai galime padaryti neaukodami pagrindinių laisvių“, – sako politikė.
Nevyriausybinės organizacijos pritaria ES reglamentui, akcentuoja vaikų išnaudojimo problemą
Tačiau netrūksta ir organizacijų, grupių bei akcijų, kurios reiškia palaikymą tiek ES, tiek kitų valstybių siekiams, pažaboti informacijos, susijusios su vaikų išnaudojimu, sklaidą.
Taip yra pabrėžiama, kad vien 2021 m. internete buvo pranešta apie 85 mln. seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos (CSAM) atvejų. Tai yra maždaug 35 proc. daugiau nei 2020 m[3].
Siekiant atkreipti dėmesį į tai, pradėta kampanija „#ChildSafetyOnlineNow“, prie kurios prisijungė tokios organizacijos kaip „Missing Children Europe“, Nacionalinis dingusių ir išnaudojamų vaikų centras, „ECPAT International“, „Brave Movement“, Kanados vaikų apsaugos centras, „Internet Watch Foundation“, NSPCC, „End Violence Against Children“, „Thorn“, „5 Rights Foundation“, „Terre des Hommes“, „WeProtect Global Alliance“, „Inhope“, „Child Helpine International“.
Jos siekia didinti informuotumą apie neatidėliotiną būtinybę apsaugoti vaikus internete ir paremti EK pasiūlymą dėl seksualinės prievartos prieš vaikus internete prevencijos ir kovos su ja.
„Vaikai vis daugiau laiko praleidžia internete, naudodamiesi įvairiausiais įrenginiais ir platformomis; pasiūlymu siekiama apsaugoti vaikus, kad ir kur jie būtų, kad jie galėtų gyventi, mokytis ir augti savo skaitmeniniame pasaulyje be seksualinės prievartos prieš vaikus internete grėsmės“, – pabrėžiama iniciatyvos apraše.
