POEZIJA

Širdies Giesmė

Negalima su vėjais nedainuoti,

Negalima su saule nežydėti,

Kada ir paukščiai nenurimsta visą dieną,

Ir pačios dainos lanko jauno kletį.

O kartais kaip norėtųsi išeit į vieškelius,

Išeiti ir apsidairyti,

Ar niekur kito kranto nesimato,

Ar niekur lenktyniuojančių keleivių nematyti...

O ta širdis ,širdis- kiek turi norų,

Nenuorama, tas nepasotinamas žemės svečias,

Ji ir su kūdikiais ,ir su našlaičiais verkti moka,

Ir vėtras lenkti ąžuolynais šimtamečiais.

Giedroji vasara žiedų pristinga,

Šilkiniai debesėliai klonin nusileidžia,

Kada širdis jaunystės giesmę pradeda,

Kada jaunystė su arais padangėj žaidžia.

O žeme,tavo vardas jai per mažas,

Per maža čia baltų viršūnių ir aukštų kalnų,

Ir visos dienos-jai tiktai viena diena,

Ir marios-lašas amžinųjų vandenų...

( Bernardas Brazdžionis )

Pasaka mamai

Pasaka vaiko vaizduotėj

Ryškina meilės spalvas

Meilė lyg mažos kregždutės

Skleidžia sparnus link manęs

Nardo po mėlyną dangų

Sklendžia pilku sparneliu

Piešia žydrynėje žodį

Mama tave aš myliu...