Po Ursulos von der Leyen pasisakymų nebeliko abejonių: Lietuva savivaliavo dėl sankcijų Kaliningradui

Sudėjo visus taškus ant „i“

Aiškėjant vis naujoms detalėms dėl Lietuvos taikomų sankcijų Kaliningrado tranzitui, abejonių mūsų šalies vykdoma drakoniška užsienio politika, nebelieka. Tą patvirtino ir pati Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, teigdama, kad liepos viduryje paskelbtos gairės dėl Kaliningrado tranzito atitinka ankstesnius EK sankcijų Rusijai išaiškinimus. O štai dar visai neseniai šalies padangėse pradėjo mirgėti dar vienas skandalas. Pasirodo, apie naują Komisijos išaiškinimą Lietuva žinojo jau nuo balandžio.

Iš EK pirmininkės ištartų žodžių galima suprasti, kad Lietuva kaip reikiant savivaliauja ir šiai jau vargu ar pavyks pasislėpti po ES skraiste argumentuojant, kad tokias sankcijas sugalvojo ne ji pati, o jos darbas esą tik „vykdyti nurodymus“. U. von der Leyen pabrėžė, kad šis patikslinimas buvo paskelbtas reaguojant į prašymus patikslinti, kaip valstybės narės turėtų stebėti prekių judėjimą tarp Rusijos ir Kaliningrado srities.

„Prieš tris savaites paskelbtos gairės atitinka ankstesnes Europos Komisijos gaires. Jos patvirtina, kad pagal Europos Sąjungos ribojamąsias priemones Rusijos veiklos vykdytojams neleidžiama vykdyti prekių, kurioms taikomos sankcijos, tranzito keliais“, – tvirtino EK pirmininkė^[1].

Kitaip tariant, iš šių U. von der Leyen išsakytų žodžių tampa aišku, kad Lietuva, priimdama sprendimus dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui, kaip reikiant savivaliavo. O to pasekmė – gavome „dovanėlę“ – nepatikimos partnerės vardą politinėje arenoje.

Pažėrė kritikos užsienio reikalų ministrui

Į tokį U. von der Leyen paaiškinimą sureagavo ir šalies opozicinių frakcijų atstovai.

Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė neslėpė, kad tokiais savavališkais veiksmais Lietuva tik pati sau „kasa duobę“ – gyvena čia ir dabar, ir negalvoja apie tai, kas bus rytoj, tenkindama „savo susigalvotas ambicijas“.

O štai, pasak politikės, ko Lietuva tikrai pasiekė, tai nepatikimos partnerės etiketės, iš kurios esą nėra aišku, ko galima tikėtis, mat lemiamu momentu ji esą gali pavesti ir tik dar labiau destabilizuoti padėtį regione. 

„Jei bent kažkiek turėtų garbės ir savigarbos, G. Landsbergis jau šiandien atsistatydintų. Labiau apsimeluoti negalėjo. Kas meluoja, tas ir vagia, Gabrieliau“, – savo feisbuko paskyroje dėstė A. Širinskienė.

Prie kritikos užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui prisidėjo ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, primindamas, kad premjerės Ingridos Šimonytės tvirtinimu, G. Landsbergis dirba puikiai.

„Bandau įsivaizduoti, kas būtų jei [G. Landsbergis] dirbtų bent šiek tiek su „priekaištais“, – rėžė A. Veryga.

Už ministrą stoja mūru

Nepaisant visų šių kritikos botagų ir akivaizdžios informacijos, jog Lietuva vykdo akiplėšišką užsienio politiką, I. Šimonytė ir toliau laikosi pozicijos, kad G. Landsbergis yra „puikus ministras“^[2]. Jos tvirtinimu, klaidų pasitaiko visur – net ir Vyriausybėje, tačiau ji norėtų savo kadenciją užbaigti su nepasikeitusia ministrų kabineto sudėtimi.

Ministrės Pirmininkės teigimu, nevertėtų aiškintis ir to, ar Lietuva išties padarė klaidų Kaliningrado tranzito istorijoje, kai Lietuva, EK pateikus naujas gaires, turėjo leisti per šalį važiuoti traukiniams, vežantiems sankcionuotas rusiškas prekes.

Tačiau, premjerei, panašu, kad nepatinka „versti lapų atgal“, todėl šią diskusiją buvo nuspręsta uždaryti, mat, pasak jos, tai yra „antraeilis klausimas“.

Visgi, tai ne pirmas kartas, kai dėl G. Landsbergio kompetencijos toliau eiti užsienio reikalų ministro pareigas, kyla pagrįstų dvejonių. Štai žiemą, Lietuvą talžant „Belaruskalij“ trąšų tranzito klausimui, G. Landsbergis net buvo pasiruošęs atsistatydinti, pabrėžęs, jog pats asmeniškai yra „žodžio žmogus“^[3]. 

Tačiau ir tąkart stipri I. Šimonytės ranka sulaikė ministrą nuo „blogo sprendimo“ ir pareiškė, kad jis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis ir toliau lieka eiti savo pareigas. Visgi, tąkart „žodžio žmogus“ G. Landsbergis, panašu, labiau įvertino premjerės, o ne Lietuvos žmonių pasitikėjimą juo.

„<...>. Premjerė pakvietė būti jos komandos nariu, juo jaučiuosi, ir kol ji nepasakys kitaip, tol ketinu džiaugtis tuo pasitikėjimu“, – teigė G. Landsbergis^[4].

Opozicija rengs interpeliaciją

Tokioms ministro „nuotaikų kaitoms“ neliko abejinga opozicija, nusprendusi G. Landsbergiui rudens Seimo sesijos metu iškelti interpeliaciją. Tiesa, opozicijos atstovai tikina nesiekiantys ministro atsistatydinimo, o tik norintys išgirsti atsakymus į rūpimus klausimus, mat įtariama, jog Vyriausybė galimai slepia informaciją, susijusią su EK išaiškinimu dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui^[5].

Visgi, mūru už G. Landsbergį, išgirdęs apie tokius opozicinių frakcijų ketinimus, stojo „laisvietis“ Vytautas Mitalas, užsienio reikalų ministrui palinkėjęs sėkmės. 

„Kaltinti mūsų ministrą, kad mūsų partneriai tą nuomonę pakeitė, tikint, kad jis galėjo kai kuriose didžiosiose valstybėse pakeisti jų nuomonę gal ir būtų galima, bet realiai atsižvelgiant į situaciją reikia jam palinkėti tik tvirtybės ir nuoseklaus darbo, stengtis iš visų jėgų, ką Lietuva gali padaryti, kad kažkokie nuomonių pasikeitimai daugiau iš mūsų partnerių neatsirastų. Čia yra pagrindinė užduotis“, – pabrėžė V. Mitalas^[6].

Apie EK išaiškinimą žinojo

Natūraliai kyla klausimas, kaip užsienio reikalų ministras galėjo sau leisti pačiame Kaliningrado tranzito įkarštyje susiplanuoti ir savo atostogas? Pasirodo, jog pats Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas patvirtino, jog Lietuva jau nuo balandžio mėnesio žinojo, kad EK planuoja pateikti papildomą sankcijų išaiškinimą, tačiau ir toliau buldozeriu varė savo politiką^[7].

O štai publicistas Algimantas Rusteika svarstė, kokia nauda Lietuvai užimti „kvailės“ vaidmenį. Spėliota, jog vienas iš scenarijų, kad valdantieji esą tokiais būdais mėgina prieš artėjančius rinkimus tik dar labiau suskaldyti ir įaudrinti visuomenę. 

Kitas scenarijus pagal jį yra tas, kad Lietuva galimai tapo NATO pakištu sūriu pelėkautuose, kuriuo yra tikrinamos Rusijos ribos – kaip ši yra pasirengusi veikti tikro karo ir tikro tranzito draudimo atveju. Tokia „žvalgyba“ esą suteikia už JAV prezidento Joe Bideno nugaros stovintiems tikriesiems sprendimų priėmėjams vertingos politinės bei žvalgybinės informacijos.

Na, ir paskutinė priežastis galėtų būti toks valdančiojo elektorato siekis būti išimtinai naudingiems Rusijai ir suteikti jai pretekstą susiklosčius tinkamoms aplinkybėms pradėti Kaliningrado „deblokavimą“.