Po pasaulį nepastebimai plinta tuberkuliozė

Priešas ypač pavojingas, nes – nematomas

Amsterdamo universiteto medicinos centro specialistų atliktas tyrimas, publikuojamas žurnale „The Lancet Infectious Diseases“, verčia sunerimti. Jie nustatė, kad 80 proc. šiandien tuberkulioze pasaulyje sergančių žmonių nepasireiškia pagrindinis ligos simptomas – kosulys.^[1]

„Bendruomenės patikros metu dažnai nustatoma subklinikinė plaučių tuberkuliozė, kuri pasireiškia be atpažįstamų simptomų. Tačiau ligos kategorija yra menkai kliniškai apibrėžta. Ištyrėme subklinikinės plaučių tuberkuliozės paplitimą pagal skirtingus atvejų apibrėžimus“, - rašė medikai savo išvadoje.

Problemos analizei – patys įvairiausi metodai

Specialistai nurodė, kad atliko vieno etapo individualių dalyvių duomenų metaanalizę , panaudodami tam nacionalinio lygmens reprezentatyviuosius tyrimus, kurie buvo atlikti šalyse, kuriose 2007–2020 m. buvo didelis sergamumas tuberkulioze ir kuriuose buvo pranešta apie plaučių tuberkuliozės paplitimą. Pagrindinis dėmesys buvo skirtas krūtinės ląstos rentgenogramoms ir simptomų patikra dalyviams nuo 15 metų ir vyresniems.

Atrankos ir diagnostikos kriterijai buvo standartizuoti visose apklausose, o tuberkuliozė buvo apibrėžta teigiamu Mycobacterium tuberculosis skreplių pasėliu. Tyrimo autoriai apskaičiavo subklinikinės tuberkuliozės proporcijas trimis atvejo apibrėžimais: nėra nuolatinio kosulio (t.y. jis trunka ≥2 savaites), išviso nekosti ir nėra pagrindinių simptomų (t.y. kosulio nebuvimas, karščiavimas, krūtinės skausmai, naktinis prakaitavimas ir svorio kritimas). Taip pat buvo atsižvelgta tiek nekoreguotus, tiek pakoreguotus dėl klaidingai neigiamų krūtinės ląstos rentgenogramų ir nežinomų kultūrų gautus rezultatus.

Atradimai privertė specialistus sunerimti

Tyrimo autoriai atliko 34 apklausas, 31 iš kurių atitiko visus reikalavimus. Atskirų dalyvių duomenys buvo gauti ir įtraukti į 12 apklausų (620 682 dalyviai) aštuoniose Afrikos šalyse ir keturiose Azijos šalyse.

Išanalizuoti duomenys apie 602 863 dalyvius, iš kurių 1944 sirgo tuberkulioze. Nekoreguota subklinikinės tuberkuliozės dalis buvo 59,1 proc. (n = 1149/1944; 95 proc. PI 55,8–62,3), kai kosulys nebuvo nuolatinis, ir 39,8 proc. (773/1944; 36,6–43,0). ) be jokio kosulio. Pakoreguotos proporcijos buvo 82,8 proc. (95 proc. PI 78,6–86,6), kai kosulys nėra nuolatinis, ir 62,5 proc. (56,6–68,7), kai kosulio visai nėra.

Keturių apklausų pogrupių dalyvių, sergančių tuberkulioze, bet be jokių simptomų, dalis buvo 20,3 proc. (n=111/547; 95 proc. PI 15,5–25,1) prieš koregavimą ir 27,7 proc. (95 proc.). PI 21·0–36·4) po koregavimo.

Tuberkulioze be kosulio, nepaisant jo trukmės, dažniau sirgo moterys (nėra nuolatinio kosulio: pakoreguotas tikimybių santykis 0,79, 95 proc. PI 0,63–0,97; be kosulio: pakoreguotas tikimybių santykis 0,76, 95 proc. PI 0,62–0,93).

Tarp pacientų, sergančių tuberkulioze, 29,1 proc. (95 proc. PI 25,2–33,3) tarp tų, kuriems kosulys nebuvo nuolatinis ir 23,1 proc. tarp tų (18,8–27,4) kurie iš viso nekosėjo, tepinėliai buvo teigiami.

Tuberkuliozė – labiausiai paplitusi infekcinė liga, kuria užsikrėtę yra daugiau nei du milijardai žmonių visame pasaulyje, daugiausia – besivystančiose šalyse. Kasmet nuo ligos miršta 2-3 milijonai žmonių, užregistruojama 9 milijonai naujų ligos atvejų.

Dauguma (90 proc.) užsikrėtusiųjų serga asimptomine, lėtine ligos atmaina. Tinkamai nepradėjus gydymo yra 10 procentų tikimybė, kad ši liga išsivystys į aktyvią tuberkuliozės formą, kuria susirgus mirtingumas siekia 50 procentų. ^[2]

Galutinės išvados nedžiugina

Didžioji dalis tyrimo metu ištirtų žmonių, sergančių plaučių tuberkulioze, niekada nesiskundė dėl kosulio, ketvirtadalis nenurodė jokių tuberkuliozės simptomų, o dar ketvirtadalis nepraneša apie kosulį, tačiau jų visų skreplių tepinėlis buvo teigiamas, kas rodo ligos buvimą.

Didelio sergamumo sąlygomis subklinikinė tuberkuliozė gali labai prisidėti prie tuberkuliozės plitimo ir Mycobacterium tuberculosis perdavimo.