Seimo Etikos komisija spręs dėl konservatoriaus Kasčiūno grasinimų „valstiečiui“ Ąžuolui
Trečiadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisija svarstys, ar pradėti tyrimą dėl konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno elgesio – LVŽKŠS frakcijos narys Valius Ąžuolas pranešė, kad jam Seime buvo tiesiogiai pagrasinta.
Visuomenę sukrėtė V. Ąžuolo žodžiai, kad L. Kasčiūnas jam šaukė: „tu prisišnekėsi, mes, Valiau, su vyrais pas tave ateisime.“ Šį incidentą „valstietis“ ketina oficialiai nagrinėti Etikos komisijoje[1].
Konservatorius atsakė griežtai – jis V. Ąžuolą pavadinęs „skystalu“ ir palyginęs su vaiku, kuris verčia prašyti košės. Įtampa kilo dėl L. Kasčiūno siūlymo pripažinti Laisvės gynėjais lietuvius, kurie nuo karo Ukrainoje pradžios tarnavo Ukrainos ginkluotosiose pajėgose.
Tačiau šis įstatymo projektas po pateikimo buvo grąžintas tobulinti.
Dėl Skvernelio pasisakymų apie penktąją koloną tyrimo nepradėjo
Tuo tarpu tikėtis, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija šiame V. Ąžuolo skunde priims jam palankų sprendimą, yra ganėtinai naivu. Mat dar kovo pabaigoje tas pats V. Ąžuolas pateikė skundą dėl Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio pasisakymų apie „besiformuojančią penktąją koloną“, ir šis buvo atmestas[2].
Tąkart parlamento etikos sargai nusprendė, kad tokia politinė retorika nėra pakankamas pagrindas etikos tyrimui. Tokį sprendimą palaikė 7 komisijos nariai, 3 norėjo šį atvejį tirti.
Aukščiausiojo Teismo verdiktas: ne kiekvienas pasisakymas – nusikaltimas
Po kilusio skandalo dėl L. Kasčiūno ir Gabrieliaus Liaudansko-Svaro diskusijos apie nelojalių piliečių žudymą karo atveju, vienas gyventojas kreipėsi į teisėsaugą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsakė aiškiai: vien tai, kad pasisakymas gali atitikti Baudžiamojo kodekso formalius požymius, dar nereiškia, jog tai – nusikaltimas.
Teismas akcentavo, kad baudžiamoji teisė taikoma tik toms veikoms, kurios kelia realų pavojų visuomenei, o ne kiekvienam skandalingam ar netinkamam pareiškimui. LAT sprendime pabrėžta, kad būtina įvertinti proporcingumą, teisingumą ir sveiką protą – kitaip tariant, net jei žodžiai gali būti moraliskai klaidingi, tai dar nereiškia, kad jie verti baudžiamosios atsakomybės.
Kalbos apie „nelojalių piliečių žudymą“ įaudrino visuomenę ir sukėlė rimtus klausimus apie demokratijos ribas
Skandalas kilo po to, kai gegužės 29 d. tinklalaidėje „Kasčiūnas TV“ Seimo narys, TS-LKD pirmininkas L. Kasčiūnas ir šaulys, muzikantas Svaras aptarinėjo galimybę karo atveju naikinti nelojalius piliečius. Pokalbio metu Svaras tiesiai paklausė, ar kariai būtų pasiruošę „nužudyti nelojalius piliečius“, o Kasčiūnas atsakė: „Tikiuosi, kad pasakoma.“
Ši ištrauka viešumoje sukėlė audrą – ekspertai, akademikai ir visuomenininkai kaltina politiką bei atlikėją pavojinga retorika, primenančia totalitarinius modelius. KTU docentas Vytautas Valentinavičius pabrėžė, kad tai buvo „rimtas svarstymas apie realų veikimo modelį“, o ne metafora, ir pasigedo reakcijos iš valstybės institucijų.
Viešą laišką policijai ir Etikos komisijai išsiuntęs Gintaras Furmanavičius ragina pradėti tyrimą dėl galimo kurstymo smurtui, o pasisakymus vadina grėsme demokratijai.
Tuo tarpu pats Kasčiūnas savo žodžių neišsižadėjo ir toliau kaip niekur nieko dalinosi laidos įrašais, teisino save kalbėjus apie „diversines grupes“, o kritikus kaltina nesupratimu. Skandalo fone jis dar labiau įsivėlė į konfliktą su Valiumi Ąžuolu Seime, kuris tvirtina, jog gavo grasinimą iš Kasčiūno ir kreipsis į Etikos komisiją.
