Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl Kasčiūno ir Svaro pasisakymų besikreipęs gyventojas gavo atsaką
Dėl prieš kelias savaites buvusio krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno tinklalaidėje „Kasčiūno TV“ įsiplieskusios diskusijos su šaulių sąjungos nariu Gabrieliumi Liaudansku-Svaru apie nelojalių piliečių žudymą, vienas iš gyventojų kaipmat nusprendė kreiptis į aukščiausias šalies teisingumo institucijas. Tačiau, kaip pasirodė, šios taiko praktiką, kad ne kiekvienas pažeidimas yra nusikaltimas.
Pateiktame atsakyme Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) dar kartą pabrėžė, kad baudžiamoji teisė – ne sausų formalumų rinkinys, o sistema, skirta vertinti realų veikų pavojingumą. Net jei veika formaliai atitinka Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytus nusikaltimo požymius, ji, pasirodo, nebūtinai bus pripažinta nusikaltimu[1].
Kodėl? Teismo aiškinimu, svarbu ne tik „pažymėti varnelę“ prie formalių kriterijų, bet ir įvertinti, ar veika iš tiesų kelia tokį pavojų visuomenei, kad būtų pateisinamas griežtų baudžiamųjų priemonių taikymas.
Analizuodamas konkrečią bylą, LAT rėmėsi savo 2017 m. spalio 3 d. nutartimi (bylos Nr. 2K-206-693/2017), kurioje pabrėžiama, kad sprendimai turi atitikti protingumo, proporcingumo ir teisingumo principus. Šiuo atveju teismas nusprendė, kad veika nesiekia tokio pavojingumo lygio, jog būtų pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą ar traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Kitaip tariant, ne kiekvienas pažeidimas automatiškai virsta nusikaltimu – teismas ragina žvelgti giliau, į veiksmų esmę ir jų poveikį.
Tyrimą pradėjo Seimo etikos sargai
Tuo tarpu šią savaitę tyrimą nusprendė pradėti Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Pokalbis, kuriame nuskambėjo užuominos apie galimą susidorojimą su diversinėmis grupėmis, sukėlė audrą ir sulaukė skundo, kad tokie žodžiai peržengia viešos kalbos ribas[2].
Skandalingoje laidoje Svaras klausė Kasčiūno, ar kariai mokomi „nužudyti nelojalius piliečius“, į ką konservatorių lyderis atsakė: „Tikiuosi, kad pasakoma.“ Šie žodžiai papiktino skundo autorių, kuris teigia, kad jie gali būti traktuojami kaip netiesioginis raginimas smurtui.
Socialdemokratė Jūratė Zailskienė šią temą kėlė Seimo posėdyje, tačiau Kasčiūnas atrėžė, kad jo žodžiai ištraukti iš konteksto, ir ragino kolegas nepasiduoti propagandai.
Diskutavo apie susidorojimą su nelojaliais piliečiais
Gegužės 29 d. transliuotoje laidoje vyrai diskutavo, kokia gi ateitis būtų neištikimų Lietuvai piliečių, jei čia prasidėtų karas. Ši diskusija sukėlė audrą visuomenėje, o Kauno technologijų universiteto mokslininkas dr. Vytautas Valentinavičius įspėjo, kad viešos kalbos apie susidorojimą su kitaminčiais yra ne metafora, o rimtas svarstymas, galintis tapti „pavojingos ideologinės konstrukcijos pradžia“, kur piliečių teisės priklauso nuo subjektyvaus lojalumo vertinimo.
Dar labiau šokiravo institucijų tyla – nei Krašto apsaugos ministerija, nei kariuomenė, nei Prezidentas ar Seimas viešai neskubėjo sureaguoti. Visuomenininkas Gintaras Furmanavičius kreipėsi į policiją ir Seimo Etikos komisiją, teigdamas, kad tokie pasisakymai skatina smurtą, diskredituoja Šaulių sąjungą ir galimai pažeidžia Baudžiamąjį kodeksą.
