Pritarus GPM pokyčiams, bendrai savivaldybės netektų 77 mln. eurų iš savo biudžeto
Aidint nežinomybei po to, kas bus įgyvendinus mokesčių reformą, daugiausiai klausimų sulaukia Gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir tai, kokią naštą po pokyčių jis uždės Lietuvos gyventojams, kai savivaldybės privalės pildyti Gynybos fondą.
Seimo narys, „valstietis“ Valius Ąžuolas paviešino duomenis, kuriuose matyti, kokia našta po šios mokesčių reformos teks pavienėms savivaldybėms, kai savivaldybių asociacija pritarė, kad iš jų būtų atimta 2% GPM ir skirta Gynybos fondui. Iš viso ši suma verčia žagtelėti – bendrai visos savivaldybės praras net 77 mln. eurų[1].
V. Ąžuolo paviešintoje lentelėje matyti, kad jau 2026 m., jei būtų pritarta šiems pokyčiams, miestų savivaldybės turėtų pervesti po 2% iš savo biudžeto į Gynybos fondą. Didžiausios sumos netektų sostinė Vilnius – ji siektų net 16,190 mln. eurų, taip pat Kauno miesto savivaldybė, kurios biudžetas palengvėtų 8,157 mln. eurų, Klaipėdos – per 4,363 mln. eurų, Kauno rajono – per 2,953 mln. eurų, Šiaulių miesto – 2,701 mln. eurų bei Panevėžio – 2,088 mln. eurų.
Seime – mokesčių pokyčių karštinė: kas keisis NT, GPM ir individualioje veikloje
Seime bręsta svarbūs mokesčių pokyčiai, kurie palies kiekvieno gyventojo piniginę. Jau ateinantį pirmadienį vyks neeilinis posėdis, kuriame bus svarstomi Nekilnojamojo turto (NT), Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir Gynybos fondo įstatymų projektai. Pasak Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Algirdo Syso, posėdis buvo sušauktas, kad Seimo nariai dar turėtų laiko teikti pataisas. Diskusijos žada būti ilgos ir karštos, nes parlamentarams teks balsuoti dėl dešimčių siūlymų[2].
Kalbant apie NT mokestį, pagrindinis gyventojo būstas greičiausiai ir toliau išliks neapmokestintas, tačiau antras ir paskesni būstai, kurių vertė viršija 50 tūkst. eurų, bus apmokestinami. Nuo kitų metų mokesčio lėšos, surinktos iš tokių būstų, bus skiriamos Gynybos fondui.
Tuo tarpu GPM pokyčiai numato progresinę mokesčių sistemą: iki 6,9 tūkst. eurų per mėnesį tarifas sieks 20 proc., nuo 6,9 iki 11,5 tūkst. – 25 proc., o virš 11,5 tūkst. – 32 proc. A. Syso siūlymas dar labiau padidinti tarifą didžiausias pajamas gaunantiems asmenims buvo atmestas.
Individualios veiklos apmokestinime taip pat atsiranda pokyčių. Nuo 42,5 tūkst. eurų metinių pajamų ši veikla bus apmokestinama progresiniais tarifais, o 15 proc. tarifas toliau bus taikomas mažesnėms pajamoms, ligos, motinystės, tėvystės pašalpoms, ilgalaikio darbo išmokoms, dividendams ir pardavus akcijas, išlaikytas ilgiau nei 5 metus.
Be to, Seimo nariai pritarė 350 eurų lengvatai darbdavio apmokamam darbuotojo sveikatos draudimui. Mokesčių pokyčiai palies visus, tad diskusijos dėl jų dar tik prasideda.
Seimas linkęs pritarti jau nuo kitų metų įsigaliosiančiai mokesčių reformai
Parlamentarai ketvirtadienį uždegė žalią šviesą, kad jau nuo 2026 metų Lietuvoje keistųsi PVM tarifai: knygoms ir neperiodiniams leidiniams tarifas sumažės iki 5 proc., tačiau centralizuoto šildymo, karšto vandens ir malkų PVM didės nuo 9 iki 21 proc. Taip pat aukštesnis 12 proc. tarifas bus taikomas viešbučiams, keleivių vežimui ir kultūros renginiams. Pelno mokestis kils iki 17 proc., o smulkus verslas galės naudotis 0 proc. tarifu iki 2 metų be darbuotojų skaičiaus ribojimo.
Be to, nuo 2026 m. įvedamas 10 proc. mokestis draudimo įmokoms, kuris papildys Gynybos fondą – planuojama surinkti apie 80 mln. eurų per metus. Šie pokyčiai yra dalis platesnės Vyriausybės mokesčių reformos, galutinis balsavimas dėl jų numatytas birželio 17 d.
