JAV sankcijose padaryta išimtis „Rosneft“ padaliniui Vokietijoje
Jungtinės Amerikos Valstijos nusprendė neribotam laikui taikyti išimtį sankcijoms Rusijos naftos bendrovės „Rosneft“ padaliniui Vokietijoje. Tokį sprendimą paskelbė JAV iždo departamentas, išduodamas bendrąją licenciją, leidžiančią vykdyti sandorius su „Rosneft“ Vokietijos dukterinėmis įmonėmis.
Išimtis ypač svarbi PCK naftos perdirbimo gamyklai Švedte, netoli Berlyno. Ši gamykla aprūpina apie 90 procentų benzino, aviacinio kuro ir šildymo kuro sostinei, Berlyno oro uostui bei aplinkinei Brandenburgo žemei.[1]
Anksčiau JAV sankcijų režimas buvo laikinai sustabdytas šešiems mėnesiams. Šis terminas turėjo baigtis balandžio 29 dieną. Jei sankcijos būtų pradėjusios galioti visa apimtimi, Švedto gamykla galėjo susidurti su finansiniais sunkumais, o Vokietijos valdžia būtų turėjusi svarstyti jos nacionalizavimą.
Tokiu atveju Berlyno degalų tiekimas būtų tapęs sudėtingas – valdžia svarstė net scenarijų, kuriame degalai į sostinę būtų gabenami tūkstančiais sunkvežimių.
Sprendimas priimtas po kanclerio Friedricho Merzo vizito Vašingtone
JAV sprendimas paskelbtas netrukus po Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo vizito Vašingtone. Šios savaitės pradžioje jis susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, o stebėtojai pažymėjo gana šiltą abiejų lyderių bendravimą.
Berlynas jau anksčiau siekė pratęsti sankcijų išimtį, nes Vokietijos energetikos sistema tebėra iš dalies susijusi su infrastruktūra, kuri istoriškai buvo orientuota į rusišką naftą.
Vokietijos ekonomikos ministrė Katherina Reiche sprendimą įvertino kaip svarbų signalą transatlantiniuose santykiuose.
„JAV institucijų sprendimas yra stiprus artimos transatlantinės solidarumo sankcijų politikoje signalas“, – sakė ji.
Ministrė taip pat pabrėžė, kad šis sprendimas yra labai svarbus Švedto gamyklai ir visam regionui.
Vokietija vis dar priklausoma nuo infrastruktūros, susijusios su rusiška nafta
Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais Vokietijos valdžia perėmė „Rosneft“ padalinių kontrolę ir perdavė juos federalinei energetikos reguliavimo institucijai „Bundesnetzagentur“.[2]
Nepaisant to, Rusijos bendrovė vis dar turi daugiau nei pusę akcijų Švedto gamykloje. Įmonė veikia prie „Družbos“ naftotiekio ir ilgą laiką buvo pritaikyta perdirbti rusišką „Urals“ rūšies naftą.
Pastaraisiais metais gamykla daugiausia perdirba iš Kazachstano tiekiamą naftą, tačiau dėl neapibrėžtos nuosavybės struktūros ir investicijų trūkumo jos veikla pamažu silpnėjo.
Politikai Vokietijoje dėl šios situacijos nesutaria. Kairiosios partijos „Die Linke“ parlamentaras Christianas Görke teigė, kad JAV sprendimas suteikti išimtį tėra laikinas sprendimas. „Tai tik raminamoji priemonė, kuri nesuteikia ilgalaikio saugumo“, – sakė jis.
Pasak politiko, vienintelis patikimas sprendimas būtų visiškai perimti „Rosneft“ akcijas ir aiškiai nustatyti gamyklos nuosavybę.
„JAV valdžia, turėdama nenuspėjamą prezidentą, jau yra pakeitusi ne vieną sprendimą ir gali tai padaryti bet kada. Vienintelė tikrai saugi išeitis – kad valstybė įsigytų „Rosneft“ akcijas“, – teigė Görke.
Sprendimas dėl sankcijų išimties priimtas tuo metu, kai konfliktas Artimuosiuose Rytuose kelia papildomą spaudimą pasaulinėms energetikos rinkoms. Dėl šios priežasties Vakarų valstybės stengiasi išvengti papildomų sutrikimų degalų tiekime Europoje.
