- Keliaujant tuneliu po Baltijos jūra drastiškai sutrumpės kelionių trukmė
- Tunelis sujungsiąs Vidurio Europą su Skandinavijos šalimis
- Šalis ir žemynus jungiantys povandeniniai tuneliai pasaulyje nėra naujiena
Keliaujant tuneliu po Baltijos jūra drastiškai sutrumpės kelionių trukmė
Jau 2029 m. bus atidarytas ilgiausias pasaulyje – iki 40 metrų po Baltijos jūra nusileisiantis tunelis, sujungsiantis Daniją ir Vokietiją ir leisiantis kone perpus sutrumpinti kelionės trukmę.
Šių metų birželio 17 d. Danijos karalius Frederikas X iškilmingai atidarė pirmąjį Fehmarnbelto tunelio elementą po to, kai 2020-aisiais buvo pradėtos jo statybos bei dar dešimtmetį prieš tai buvo pradėtas darbų planavimas[1].
Fehmarnbelto tunelis, oficialiai vadinamas Fehmarnbelto fiksuotąja jungtimi, taps ilgiausiu pasaulyje kombinuotu kelių ir geležinkelių tuneliu, sujungsiančiu Danijos Lollando ir Vokietijos Fehmarno salas. 18 kilometrų ilgio tunelis, kurio statyboms numatyta skirti 7 mlrd. eurų (7,1 mlrd. JAV dolerių), yra vienas didžiausių Europos infrastruktūros projektų.
Tunelis neabejotinai suteiks greitesnę alternatyvą dabartiniam keltų maršrutui tarp Redbio ir Puttgardeno, kuriuo kasmet keliauja milijonai keleivių. Keltu persikeliama per 45 minutes, o tuneliu kelionė traukiniu truks vos septynias minutes, o automobiliu – 10 minučių.
Be patogumo keleiviams, gerokai pagerės ir krovinių vežimas. Tunelis sukurs sausumos maršrutą tarp Švedijos ir Vidurio Europos, kuris bus 160 kilometrų trumpesnis nei esami variantai, todėl bus sutaupyta laiko, o krovinių gabenimas nuo kelių transporto pereis prie geležinkelių.
Siekdama pastatyti tunelį, Danijos valstybinė bendrovė „Femern A/S“ pernai baigė statyti moderniausią gamyklą į rytus nuo Rodbyhavno. Šioje gamykloje bus pagamintos 89 masyvios betono sekcijos, kurių kiekvienos ilgis – 217 metrų, plotis – 42 metrai, aukštis – 9 metrai, o svoris – 73 000 metrinių tonų – prilygsta 13 tūkst. dramblių. Sekcijos bus panardintos tiesiai po jūros dugnu, maždaug 40 metrų žemiau jūros lygio, ir sujungtos į tunelį.
Tunelis sujungsiąs Vidurio Europą su Skandinavijos šalimis
Šiuo metu kelionė traukiniu iš Kopenhagos į Hamburgą trunka keturias su puse valandos. Jensas Ole Kaslundas, „Femern A/S“ technikos direktorius, prognozuoja, kad baigus statyti tunelį, ta pati kelionė truks tik 2,5 valandos. Jis tikisi, kad dėl šio patobulinimo traukiniai taps patrauklesniu pasirinkimu, palyginti su skrydžiais tarp šių miestų. Kelionės automobiliu taip pat sutrumpės maždaug valanda, nes nebereikės naudotis keltų paslaugomis.
Fehmarnbelto tunelio projektas pradėtas planuoti dar 2008 m., kai Danija ir Vokietija pasirašė sutartį dėl jo statybos. Patvirtinimo procesas, apimantis geotechninius ir aplinkosaugos tyrimus, Danijoje susidūrė su mažesnėmis kliūtimis nei Vokietijoje.
Vokietijoje esančios keltų bendrovės, aplinkosaugos grupės ir savivaldybės prieštaravo projektui, nurodydamos susirūpinimą dėl konkurencijos, triukšmo ir poveikio aplinkai. Tačiau 2020 m. Vokietijos federalinis teismas atmetė šiuos prieštaravimus, nors ir pareikalavo imtis priemonių triukšmui ir nuosėdoms stebėti statybos metu.
Fehmarnbelto tunelis dažnai lyginamas su Lamanšo tuneliu – 50 km (31 mylių) ilgio povandenine perėja, jungiančia Angliją ir Prancūziją, pastatytą dar 1993 m. Nors Lamanšo tunelis ilgesnis, jis buvo statomas gręžimo mašinomis, priešingai nei Fehmarnbelto tunelis, kuriame bus naudojamos iš anksto pagamintos betoninės sekcijos.
Danijos pramonės konfederacijos atstovas Michaelis Svane'as apibūdino tunelį kaip strateginį koridorių tarp Skandinavijos ir Vidurio Europos, skatinantį ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą bei remiantį klimatui nekenksmingas transporto iniciatyvas.
Jau vykdomi keli statybos etapai, įskaitant tunelio atkarpų tranšėjų kasimą. Pradėjus eksploatuoti Fehmarnbelto tunelį, jame bus du dviejų juostų greitkeliai ir du elektrifikuoti geležinkelio bėgiai, kuriuos skiria centrinis tarnybinis praėjimas.
Šalis ir žemynus jungiantys povandeniniai tuneliai pasaulyje nėra naujiena
Nors Baltijos jūros regione Fehmarnbelto tunelis ir bus ilgiausias, iš tiesų pasaulyje gausu valstybes ir net žemynus po vandeniu jungiančių paslaptingų tunelių.
Pavyzdžiui, Lamanšo tunelis jungia Angliją ir Prancūziją, jo ilgis siekia 50 km, o Japonijos Seikano tunelis siekia 23,3 km po Tsugaru sąsiauriu[2].
Norvegijos Ryfylkės tunelis yra giliausias 287 metrų povandeninis tunelis, o Šveicarijos Gotardo bazinis tunelis, esantis po Alpėmis, yra 57 kilometrų ilgio.
Po vandenynais esančių tunelių statyba yra sudėtinga dėl slėgio ir gylio. Taikant tokius metodus, kaip panardinto vamzdžio metodas, naudojamos surenkamos sekcijos, įleistos į tranšėjas ir sutvirtintos betonu bei plienu, kad būtų išvengta užtvindymo.
Pasaulyje yra beveik 200 povandeninių tunelių, skirtų transporto ir komunalinių paslaugų poreikiams tenkinti. O ateities projektuose gali būti išplėstos jų ribos, pavyzdžiui, jie gali sujungti tokius žemynus kaip Europa ir Šiaurės Amerika.