Tikrins, kur nugula augantys milijardai gynybai
Augant gynybos biudžetui, didėjant skoliniams įsipareigojimams ir valstybės sprendimams tampant vis brangesniems, 2026-ieji žada tapti metais, kai po didinamuoju stiklu atsidurs ne pažadai, o faktai. Valstybės kontrolė skelbia auditus, kurie palies jautriausias viešojo sektoriaus vietas – nuo gynybos ir švietimo iki sveikatos apsaugos ir milijardinių infrastruktūros projektų.
Iš viso 2026 m. numatyta parengti 31 audito ir vertinimo produktą, iš jų 26 – nauji, kurių rezultatai bus viešinami ir teikiami parlamentinei kontrolei[1].
Didžiausias audito dėmesys bus sutelktas į gynybos sritį, kurioje per pastaruosius metus fiksuojamas itin spartus finansavimo augimas. Valstybės kontrolė ketina vertinti gynybos įsigijimų skaidrumą ir efektyvumą, Rūdninkų karinio poligono infrastruktūros projektų valdymą, krašto apsaugos sistemos finansų planavimą bei kariuomenės logistikos valdymą.
Šiais auditais esą bus siekiama atsakyti, ar gynybai skiriamos lėšos realiai stiprina valstybės saugumą, ar sprendimai priimami remiantis faktais ir ilgalaikiu planavimu, o ne trumpalaikiais politiniais sprendimais.
Dėmesio sulauks ir milijardinis „Rail Baltica“ projektas, švietimo ir sveikatos sritys
Švietimo srityje Valstybės kontrolė tikrins, ar investicijos virsta apčiuopiamais rezultatais mokiniams, o ne tik administraciniais procesais. Bus audituojama švietimo pagalbos mokyklose sistema, pokyčių planavimas ir įgyvendinimas, taip pat – bendradarbiaujant su savivaldybių kontrolės ir audito tarnybomis – neformaliojo švietimo situacija savivaldybėse. Šiais vertinimais siekiama atskleisti, kurios praktikos iš tiesų kuria pridėtinę vertę vaikų ugdymui, o kurios tampa tik formaliu lėšų paskirstymu.
Sveikatos apsaugos ir infrastruktūros sritys taip pat atsidurs po auditorių didinamuoju stiklu. Sveikatos sektoriuje bus vertinamas informacinių išteklių valdymas ir strateginių gydymo įstaigų finansinis tvarumas, nes šie sprendimai tiesiogiai veikia paslaugų prieinamumą, kokybę ir kainą pacientams.
Infrastruktūros srityje numatyti auditai apims Rūdninkų karinio poligono projektus, „Rail Baltica“ įgyvendinimą bei viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimą, vertinant ne tik terminų laikymąsi, bet ir valstybės pasirengimą ilgalaikiams finansiniams įsipareigojimams.
Svarbi 2026 metų plano dalis – sustiprintas fiskalinės drausmės vertinimas ir tarptautinis audito kontekstas. Valstybės kontrolė, vykdydama nepriklausomos fiskalinės institucijos funkciją, viešai vertins, ar valstybės biudžetai atitinka nacionalines ir Europos Sąjungos taisykles, taip siekdama faktų pagrindu grįstos diskusijos apie viešuosius finansus.
Tuo pat metu tokie auditai kaip „Rail Baltica“ ir NATURA 2000 bus atliekami bendradarbiaujant su kitų šalių aukščiausiosiomis audito institucijomis, pabrėžiant, kad dalis valstybės sprendimų turi reikšmingą poveikį ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu.
Po skundų dėl mobingo – ŽŪM imasi VMVT audito
Tuo tarpu šią savaitę Žemės ūkio ministerija, vadovaujama valdančiosios „Nemuno aušros“ deleguoto ministro, paskelbė pradedanti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) 2024–2025 m. veiklos auditą, kuris apims vidaus kontrolę, finansų ir IT išteklių valdymą, turto administravimą bei viešuosius pirkimus, ir bus vykdomas jautriame politiniame kontekste – po viešų darbuotojų skundų, kaltinimų VMVT vadovei Audronei Mikalauskienei dėl mobingo, galimo favoritizmo bei ginčų dėl IT sutarčių.
Vyriausybės vadovė Inga Ruginienė tvirtina, kad auditas nėra politinio spaudimo priemonė, tačiau „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis viešai deklaruoja, jog auditų kryptis bus tęsiama, primindamas ir teismo sprendimą, įpareigojusį VMVT sumokėti daugiau nei 345 tūkst. eurų IT bendrovei.
Tuo pačiu buvęs viceministras Eimantas Norkūnas teigia, kad po ankstesnių reformų tarnyboje buvo rasta apie 3 mln. eurų nepagrįstų IT pirkimų, dalis sutarčių nutraukta, procesai skaitmenizuoti, o dabartinį auditą jis vertina labiau kaip politinį bandymą keisti vadovybę, o ne objektyvų reformų vertinimą.
Atliktas auditas privertė perbraižyti valstybės rezervo valdymą
Sausio mėnesį Valstybės kontrolės auditas atskleidė ilgus metus kauptas valstybės rezervo planavimo ir valdymo spragas, todėl Vyriausybės kanceliarija pradeda iš esmės pertvarkyti sistemą. Nuspręsta rezervo koordinavimą perduoti Nacionaliniam krizių valdymo centrui, per artimiausią pusmetį patikslinti institucijų vaidmenis, atnaujinti rezervo sudarymo principus pagal Nacionalinę rizikos analizę ir sukurti ekonomiškai pagrįstą ilgalaikį maisto rezervo modelį.
Tuo tarpu I. Ruginienė pareikalavo, kad Maisto taryba jau šį pavasarį pateiktų konkretų veiksmų planą, orientuotą į maisto švaistymo mažinimą, vietos gamintojų įtraukimą ir socialinį atsargų panaudojimą.
Savo ruožtu auditoriai paragino peržiūrėti ir finansinių rezervų reglamentavimą, kad sparčiai išaugusios atsargos – pernai pasiekusios 4,8 mlrd. eurų, iš kurių didžiąją dalį sudaro „Sodros“ rezervas – realiai stiprintų valstybės atsparumą krizėms, o ne liktų formaliu skaičiumi biudžeto eilutėse.
