Plaukų slinkimo vaistų šalutinis poveikis: „Vilkolakio sindromas“ kūdikiams

Vaistai nuo plaukų slinkimo siejami su kūdikiams nustatytu „vilkolakio sindromu“

Pastaruoju metu Europoje užfiksuoti vienuolika „Vilkolakio sindromo“ atvejų kūdikiams. Šie atvejai, kaip nustatė Navaros farmakologinio budrumo centras (CFN) Ispanijoje, buvo susiję su tuo, jog tėvai naudojo plaukų slinkimą mažinantį preparatą, kuriame yra minoksidilio^[1].

„Vilkolakio sindromas“ – retas ir neįprastas sutrikimas, moksliškai vadinamas hipertrichoze. Ši būklė pasižymi pernelyg dideliu plaukų augimu vietose, kur jų paprastai nebūna, pavyzdžiui, ant veido ar kitose kūno vietose. Hipertrichozė gali pasireikšti lokalizuotose zonose arba apimti visą kūną. Nacionalinis sveikatos institutas (NIH) teigia, kad ši būklė yra itin reta, tačiau gali sukelti didelį fizinį ir psichologinį diskomfortą.

Minoksidilis dažniausiai naudojamas kaip vaistas plaukų slinkimui stabdyti ar alopecijai gydyti^[2]. Ši medžiaga gali būti vartojama per burną arba tepama tiesiai ant galvos odos, taip siekiant paspartinti plaukų augimą. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad kūdikiai, kurių tėvai naudojo šį medikamentą, gali susidurti su nepageidaujamais šalutiniais poveikiais.

Minoksidilis patenka į kūdikių organizmus per odą arba burną

Vienas iš pirmųjų atvejų buvo užfiksuotas kūdikiui, kurio tėvas naudojo 5 % minoksidilio tirpalą. Vos per du mėnesius kūdikiui ėmė augti plaukai ant nugaros, kojų ir šlaunų. CFN atlikta analizė parodė, kad minoksidilis greičiausiai pateko į kūdikio organizmą per odą arba burną, pavyzdžiui, laižant ar čiulpiant sritis, kuriose buvo užtepta vaisto.

Svarbu pažymėti, kad kūdikių oda yra daug plonesnė ir jautresnė nei suaugusiųjų. Nacionalinė medicinos biblioteka pabrėžia, jog kūdikių oda, ypač naujagimių, turi silpnesnę apsauginę funkciją.

Tai reiškia, kad cheminės medžiagos lengviau prasiskverbia per odą į organizmą, sukeldamos sisteminį poveikį, kuris gali būti toksiškas.

Perspėjama, jog naudojant minoksidilį reikia vengti kontakto su mažamečiais

Šie atvejai paskatino Europos vaistų agentūrą (EMA) imtis papildomų veiksmų. Minoksidilio turinčių produktų informaciniai lapeliai buvo atnaujinti, įtraukiant perspėjimus apie galimą riziką vaikams. Perspėjime vartotojai raginami vengti tiesioginio kontakto su mažamečiais vaikais, ypač tomis odos vietomis, kurios pateptos vaistais.

Be to, CFN tyrimas atskleidė, kad nutraukus kūdikio kontaktą su minoksidilio turinčiomis medžiagomis, plaukų augimas normalizavosi. Tai suteikia vilčių, kad vaisto poveikis nėra nuolatinis ir vaikams neteks visą gyvenimą kentėti dėl per didelio plaukuotumo.

Tačiau specialistai atkreipia dėmesį į kitus minoksidilio galimus šalutinius poveikius, tokius kaip skysčių kaupimasis organizme, aritmija, elektrokardiogramos pokyčiai ir net perikarditas. Šie rizikos veiksniai rodo, kad tokio medikamento vartojimas turi būti itin atsargus, ypač, jei šeimoje auginami vaikai.

77.lt primena, jog tai nėra pirmas kartas, kai tėvų naudojami vaistai tiesiogiai paveikia ir vaikus. Deja, kai kuriais atvejais nutinka kur kas skaudesnių ir visam gyvenimui liekančių pasekmių, kurios apima ne tink sunkias ligas ar apsigimimus, bet ir mirtis bei persileidimus.

Viena skaudžiausių istorijų buvo Talidomido vaikų karta. Manoma, jog Talidomido vaistas visame pasaulyje pražudė apie 100 000 kūdikių, o su rimtais apsigimimais gimusių kūdikių skaičius siekia daugiau nei 10 000^[3]. Talidomido vaistas buvo pardavinėjamas 46 pasaulio šalyse, jis turėjo 45 skirtingus vaistinius pavadinimus. Tad nukentėjo įvairių šalių šeimos, kuriose buvo vartojamas šis vaistas, nežinant, jog jis sukelia rimtus apsigimimus^[4].