Planuojama valstybinės žemės valdymą perduoti savivaldai

Lietuva, Regionai, ŠiandienRaimonda Jonaitienė
Žemė
Norima, jog valstybinę žemę prižiūrėtų savivalda. Anshu A/Unspash nuotrauka

<h2>Pateikti pasiūlymai iš esmės pakeistų dabartinę tvarką</h2>
<p>Parengti ir derinti pateikti pasiūlymai leis pradėti vieną svarbiausių ir bene laukiamiausių pokyčių. Žadama, jog įvykdžius planuojamus pokyčius, savivaldybės patikėjimo teise valdytų visą joms perduotą valstybinę žemę, kuri yra savivaldybės teritorijoje. Tai pagaliau leistų vietos savivaldai efektyviai naudoti ir planuoti savo teritoriją. Tikimasi, jog tokie pakeitimai taip pat užtikrins, jog visos savivaldybės žemėtvarkos srityje taikytų tokius pačius standartus ir visoje šalyje veiktų vieningai.</p>
<p>Aplinkos ministras Simonas Gentvilas aiškina, jog kiekvieną kartą, kai vyksta metinė savivaldybių konferencija ar pažvelgus į kiekvienos politinės partijos manifestą galima išgirsti tokią pačią kritiką ir norą, jog savivaldybės būtų pačios atsakingos už jų teritorijoje esančią žemę. Tad pasak jo, tokia reforma yra itin laukiama. S. Gentvilas taip pat sako:[1]</p>
<blockquote>
<p>Savivaldybių teisė valdyti žemę yra Vakarų Europos standartas, kurio, panaikinus apskričių administracijas, laukiama jau dešimtmetį. Šiuo žingsniu sustiprinsime savivaldybes, paspartinsime žemėtvarką ir įvesime daugiau skaidrumo tarp žemės valdymo ir jos kontrolės.</p>
</blockquote>
<h2>Daugiau aiškumo ir greitesni procesai</h2>
<p>Manoma, jog įvykdžius reformą valstybinės žemės valdymas būtų skaidresnis. Deja, šiuo metu laikomasi praktikos, jog Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) pati kontroliuoja savo priimamų sprendimų teisėtumą, o tai prieštarauja teisėtumo principams ir trukdo ginti viešąjį interesą.</p>
<p>Po reformos NŽT pavaldumą perimtų Aplinkos ministerija, kuri formuotų valstybinės žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, kartografijos, geodezijos, nekilnojamojo turto kadastro ir žemės naudojimo valstybinės kontrolės politiką. Tokiu būdu nebesidubliuotų dviejų institucijų funkcijos ir sumažėtų administracinė našta, o drauge šioje srityje susiformuotų didesnis skaidrumas.</p>
<p>Verta atkreipti dėmesį ir į tai, jog šiuo metu visos aukščiau minėtos sritys bei procesai yra priskiriami Aplinkos ministerijos kompetencijai, o tuo tarpu bendrąja politika turi rūpintis Žemės ūkio ministerija. Toks biurokratinis aparatas, kai nuolat tenka susidurti su ilgomis, perteklinėmis valstybinės žemės sklypų perdavimo savivaldybei procedūromis, smarkiai stabdo savivaldybių teritorijų planavimo bei statybos procesus.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/shyam-tala-ceopwjcy3f8-unsplash.jpg" alt="Žemės priežiūra" /></p>
<p>Planuojant teritorijas bei derinant statinio projektus turėtų sumažėti dalyvaujančių institucijų, o tai palengvintų ir pagreitintų visą su valstybine žeme susijusią veiklą. Kitaip tariant, būtų greičiau vykdomi savivaldos projektai, nebebūtų stabdomos savivaldybėms bei visuomenei reikalingos iniciatyvos ir turėtų pagerėti sąlygos verslui, kuris nori pradėti ar plėsti savo veiklą. Tai reikštų, jog savivalda bus daug labiau motyvuota panaudoti savo teritorijoje esančią žemę, o verslai investuoti į savo plėtrą savivaldybėse.</p>
<h2>Pertvarka prasidėtų liepos 1 dieną</h2>
<p>Jei planai nesikeis, pertvarka turėtų prasidėti jau šių metų liepos 1 dieną. Tiesa, pertvarka bus atliekama dviem etapais. Pirmojo etapo metu Aplinkos ministerijai turėtų būti pavedama formuoti valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, geodezijos, žemėtvarkos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybės kontrolės srityse ir tiesiog perimti NŽT.</p>
<p>Jei pertvarka vyktų taip, kaip numatyta, 2023 metų gegužės 1 dieną savivaldybės pagaliau taptų valstybinės žemės patikėtinėmis (valdytojomis), kai toji žemė yra jų teritorijoje.</p>
<p>Antrasis etapas reikštų, jog būtų nagrinėjamos ir tobulinamos valstybinės žemės priežiūros bei kontrolės funkcijos. Perleidus dalį centralizuotai atliekamų funkcijų, savivaldai būtų suteikiama daugiau galių. Tokiu būdu savivaldybės galėtų skirti daugiau dėmesio ir lengviau pritraukti papildomas investicijas į savo regionus. Tokie pokyčiai būtų naudingi ne tik savivaldybėms, bet ir jose gyvenantiems žmonėms.</p>
<p>Pagal Aplinkos ministerijos parengtas Žemės įstatymo pataisas, Vyriausybės nutarimu savivaldybėms būtų patikėjimo teise perduotos valstybinės žemės savivaldybės teritorijoje. Kaip išimtis palikta tik ta žemė, kuri minėto ir kitų įstatymų nustatyta tvarka yra patikėjimo teise perduota kitiems subjektams.</p>
<p>Tiesa, taip pat siūloma nustatyti ir kitą išlygą, kuri įvyktų esant poreikiui ir tenkant viešąjį interesą, kai savivaldai patikėta valstybinė žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektui ir esant kitiems panašiems atvejams. Tuomet savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė būtų perduodama Vyriausybės įgaliotai institucijai, o perdavimą užtikrintų Vyriausybės nutarimas.</p>
<p>Valstybinės žemės sklypas visais atvejais būtų parduodamas tik tuo atveju, jei sprendimą priimtų Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos vadovas. Nuo 2023 metų gegužės 1 dienos šią funkciją perimtų Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas. Tokiu būdu užbėgama už akių galimiems nesusipratimams – t. y., savivaldybės negalėtų imti ir savarankiškai parduoti valstybinės žemės.</p>
<p>Pagal siūlomus pakeitimus taip pat turėtų būti panaikinamos valstybės lygmens žemėtvarkos schemos. Tokiu atveju liktų tik savivaldybės ir vietos lygmens žemėtvarkos schemos. Savivaldybės pačios (vietoj NŽT) priimtų sprendimus formuoti ir pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, tvirtintų kaimo plėtros žemėtvarkos bei žemės konsolidacijos projektus. Tuo tarpu valstybės įmonė „GIS-Centras“ ir NŽT taptų pavaldžios Aplinkos ministerijai.</p>
<p>Jei visa reforma įvyks taip, kaip planuojama, po pakeitimų bus aiškiai atskirtos institucijų funkcijos, formuojama vieninga valstybės politika teritorijų planavimo, urbanistikos, statybos, jos priežiūros ir aplinkosaugos srityse. Be to, bus aiškiai atskirtos sprendimų įgyvendinimo ir priėmimo kontrolės funkcijos. Įvykdžius antrąjį pertvarkos etapą turėtų būti sukuriamas aiškus ir skaidrus valstybės naudojimo kontrolės mechanizmas, todėl tai – išties teigiami pakeitimai.</p>