<h2>Siūloma parama Baltarusijai įvykus demokratiniams rinkimams</h2>
<p>Panašu, kad Europos Sąjunga nedelsia – naudodamasi dar „šviežia“ proga mesti politinio žaidimo kauliuką pirma, šį kartą imasi nebe sankcijų Baltarusijai, o pateikia netgi dėmesio vertą pasiūlymą. Kadangi, panašu, jog A. Lukašenkai ES sankcijos „vienodai rodo“, reikia kiek keisti žaidimo strategiją. Garsiosios Baltarusijos opozicijos aktyvistės S. Cichanouskajos štabas pareiškė, jog Europos Komisijos finansinės paramos demokratinei Baltarusijai kartu su kitų „suinteresuotų pusių“ parama gali siekti kone 10 mlrd. dolerių.</p>
<p>Pabrėžiama, kad tokia parama būtų skiriama tik Baltarusijai įvykdžius planą – surengus laisvus, demokratinius rinkimus. Pasak S. Cichanouskajos atstovo A. Aliachnovičiaus, pagalbos planas Baltarusijai yra sudarytas iš kelių mechanizmų: finansinės injekcijos palaikant ekonominį augimą, techninės pagalbos finansuojant reformas bei investicijas į valstybės infrastruktūrą. Tiesa, ES Baltarusijai težadėjo 3 mln. eurų bazinio dydžio paramą, tačiau taipogi pabrėžia, kad jei šalis sėkmingai įgyvendinsianti reformas, tuomet galima bus tikėtis ir didesnės paramos. A. Aliachnovičius pabrėžia, kad dar 3-4 mlrd. dolerių galėsiantis prisidėti ir Tarptautinės valiutos fondas. Prie rėmėjų taipogi galintis būti ir Pasaulio bankas, Tarptautinė finansų korporacija bei tokios valstybės kaip: Jungtinė Karalystė, Norvegija, Kanada bei JAV.[1] </p>
<p>Tiesa, visą paramos paketą sudarytų negrąžintinos paramos dalis ir, kaip teigiama, „pigūs kreditai“, kuriuos Baltarusija galėtų grąžinti palankiomis sąlygomis. Pranešama, kad opozicija pasiekė, kad gautą paramą valstybė galėtų skirstyti savo nuožiūrą be „patariamųjų balsų“. Tai galėtų būti paramos skyrimas nukentėjusiems nuo režimo asmenims ar padengiant valstybės biudžeto deficitą. Kitaip tariant, vieni iš to biudžeto saldžiai „gyvena“, o ES iš bendrų lėšų jį bando sulopyti. A. Aliachnovičiaus teigimu, dėl prastos valstybės ekonominės situacijos yra kaltas režimas. Mat Baltarusija gerokai atsilieka nuo kitų valstybių tiek pagal minimalų bei vidutinį atlyginimą, tiek pagal socialines išmokas bei pensijas. O dar dabartinis Baltarusijos oro erdvės uždarymas esą prives šalį prie dar sudėtingesnės ekonominės situacijos. Žinoma, A. Aliachnovičius dėl to kaltina, kaip rašoma „LRT“, A. Lukašenkos režimą:</p>
<blockquote>A. Lukašenka mūsų ekonomiką veda prie visiško žlugimo. Atkreipkite dėmesį, kad niekas iš demokratinių jėgų niekada neprašė uždaryti Baltarusijos oro erdvės ar ES oro erdvės uždarymo Baltarusijos avialinijoms, tai padarė išimtinai pats Baltarusijos režimas. Todėl kaltę už bet kokias ekonomines sankcijas prieš Baltarusiją jau galima priskirti šiam režimui.</blockquote>
<p>Tiesa, ar A. Lukašenka susigundys palikti sostą dėl paramos šaliai, kai sėdi tiesiogiai prie biudžeto „katilo“ – abejotina. Visgi, panašu, kad S. Cichanouskaja vilties nepraranda kada nors tapti Baltarusijos prezidente, o Lietuva galimai yra suinteresuota jai padėti. Panašu, kad Europos Sąjunga galimai žaidžia dvigubą žaidimą – iš vienos rankos atima, iš kitos – duoda. Dėl pačios S. Cichanouskajos taipogi galime turėti dvejonių, mat jau kalbama, kad pretendentė į Baltarusijos prezidentes kartu su vyru galimai palaiko V. Putiną.</p>
<p>Prisiminkime dar ir tai, kad Baltarusija Europos Sąjungai nepriklauso, tad kuo taip yra suinteresuotos valstybės kuo skubiau padėti šiai valstybei „atsigauti“, ar čia imamasi Sizifo darbo?</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/demokratiniai-rinkimai.jpg" alt="Sąlygos Baltarusijai" /></p>
<h2>Lietuva traukia S. Cichanouskają „iš duobės“ – atsisakė išduoti Baltarusijai</h2>
<p>Visgi, svarbu pabrėžti, kad tokios paramos neatsiranda staiga ir iš „niekur“. O Europos Sąjungą sudaro 27 valstybės, iš kurių kiekviena neša tam tikrą indėlį tokiems „reikalams“. Lietuvoje šiuo metu gausu sutapimų, leidžiančių susieti šios paramos „akciją“ su vis didėjančiais mokesčiais. Lietuva, kuri taip aršiai stoja prieš Baltarusijos, Astravo AE, pritarė baltarusiškų skrydžių draudimui ES erdvėje. O tai reiškia ne ką kitą kaip didesnį ar mažesnį indėlį prie to, kad Baltarusijos civiliai neturėtų galimybių išvykti iš šalies, mat sausumos sieną galima kirsti tik kartą per pusmetį, kai tuo tarpu išvykimas oro erdve taip ribojamas nebuvo. Vis dar gajus įsitikinimas, kad autoritarinio režimo vadą A. Lukašenką pavyks pašalinti iš „sosto“. Kaži, ar jis ne per daug naivus, kai už šalies „valdovo“ nugaros stovi pats Rusijos „imperatorius“ V. Putinas. Remiantis istorija, mažai šaliai visuomet patogu primesti, kad ją kažkas galimai puola. Tik kai realiai puls, ar kas patikės, ar tik juoksis per langą pamatę karinę artileriją?</p>
<p>Kitas aspektas yra pati S. Cichanouskaja. Priglausta Lietuvoje, Baltarusijos opozicijos narė, kuri kartu su vyru galimai turi įtartinų ryšių su Rusija. Visgi, matyt, Lietuvai buvo kažkas pažadėta, mat Lietuva jau du kartus atsisakė išduoti garsiąją aktyvistę – šių metų kovo 5 dieną Generalinė Baltarusijos prokuratūra pateikė Lietuvai oficialų prašymą dėl S. Cichanouskajos ekstradicijos, esą ieškomoji savo šalyje įvykdė tokius nusikaltimus, kurie buvo nukreipti prieš šalies santvarką ir visuomeninį gyvenimą. Tačiau kas būtų, jei Lietuva nesiimtų didvyrės vaidmens? Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad apie opozicijos lyderės išdavimą net nesvarstysianti:[2]</p>
<blockquote>Visi, kas rado prieglobstį Lietuvoje, čia gali jaustis saugūs. Režimams jie nebus išduoti – nei dėl savo kovos už demokratiją, nei už žodžio ar tikėjimo laisvę, – pažymėjo užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.</blockquote>
<p>Taigi, ar kitos valstybės piliečių dangstymas Lietuvai išeis į naudą, ar dar labiau įelektrins ir taip jautrius santykius. Tai paskutinėmis dienomis vyksta ir su A. Protasevičiumi, kur Lietuva gavo puikią progą „parodyti storą odą“. Tiesa, prisiminkime, kad tokia praktika užsienio šalyse yra vykdoma dažnai ir tam yra išduodami tarptautiniai orderiai, tik tai nesulaukia nei užsienio šalių ypatingo dėmesio, nei paramos rinkimo. Prisiminkime tik tai, kad A. Lukašenka atsidūrė po Europos Sąjungos padidinamuoju stiklu po praėjusių rinkimų, kuomet vėl buvo išrinktas. O ES yra neaktualu tokio tipo diktatorius – jie norėtų palankaus sau žmogaus.</p>
<p>Kaip pavyzdys, 2019 metais Ispanijos teisėjas buvo išdavęs tarptautinį orderį suimti buvusį katalonų prezidentą Carlesą Puigdemontą, pabėgusį į Belgiją. Tuomet Vokietijos policija šį asmenį buvo sulaikiusi šiam mėginant grįžti iš Suomijos.[3] Taigi, ekstradicijos praktika yra plačiai taikoma pasaulyje. Galbūt po Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES bendra sąjunga pradėjo „braškėti per siūles“, todėl tokiais būdais tikimasi užsitikrinti įtakos zoną Europos žemyne kiek įmanoma labiau apmalšinant V. Putino troškulį.</p>
<h2>Nors ir protestuojame prieš baltarusišką elektrą – vis tiek perkame, tik per aplinkui</h2>
<p>Tiesa, kad ir kokie Lietuvos santykiai su Baltarusija bebūtų, Lietuvos pyktis dėl Astravo AE kelia įvairiausias emocijas. Mat jau išsiaiškinta, kad taip protestavusi Lietuva visgi jau įsigijusi Astravo AE elektros energijos „per aplinkui“. Žinoma, principai pirkti iš Baltarusijos neleido, todėl buvo pirkta galimai brangiau iš kaimynės Latvijos. Energetikos ministro D. Kreivio teigimu, baltarusiška elektra atiteka per Lietuvos ir Baltarusijos jungtį:[4]</p>
<blockquote>Paskutiniai duomenys rodo, kad 50 proc. visos elektros, o tai sudaro 77 mln. kilovatvalandžių, kuri patenka per Lietuvos ir Baltarusijos skerspjūvį, yra iš Astravo, antra tiek – iš Rusijos, – teigė D. Kreivys, – Lygiai tiek pat elektros parduodama Latvijos biržoje. Taigi elektra fiziškai teka ne į Latviją, o per mūsų sieną atiteka į Lietuvą. Kadangi pas mus yra didžiulis elektros deficitas, mes tą elektrą sunaudojame ir už ją susimokame.</blockquote>
<p>Vis dėlto, birželio 3 dieną, po to, kai Baltarusija neatsakiusi į Lietuvos keltus klausimus dėl atominės elektrinės saugumo, negavo atsakymų ir buvo suteikta licencija Astravo AE pirmojo energijos bloko eksploatavimui, Lietuva gerokai pasipiktino. Energetikos ministras D. Kairys teigė, kad Lietuvos energetikos infrastruktūra nebus naudojama prekybai baltarusiška elektra, todėl skelbiama, kad šiam tikslui bus išnaudojamos visos teisinės priemonės, užtikrinančios Antiastravinio įstatymo įgyvendinimą.[5]</p>
<p>Tiesa, kam elektrą pirkti iš Baltarusijos, jei tą galima padaryti iš kaimynių šalių už didesnę kainą, nepriklausomai nuo to, kad kaimynės šalys, iš kurių perkama, elektros energiją gauna būtent iš Baltarusijos. Matyt, etikečių „perklijavimas“ Lietuvai savotiškai atneša pasitenkinimą. Ta pati situacija Lietuvoje ir su dujų pirkimu – mat dujas perkame brangiau iš Amerikos, kad „neremtume“ Rusijos, o štai paaiškėja, kad pati Amerika dujas perka iš Rusijos. Į Klaipėdą kuo puikiausiai plaukė ir tebeplaukia dujų kroviniai iš JAV. Pažymima, kad per naujus dujų metus į Klaipėdą atvyko ir 29 nedideli dujovežiai iš Rusijos Vysocko.[6] </p>
<p>Pranešama, kad JAV jau praėjusiais metais padidino mazuto pirkimus, taipogi ir iš Rusijos. „Refinitiv Eikon“ duomenimis, nuo 2018 m. iki 2019 metų Maskvos turimos atsargos padvigubėjo iki 11 milijonų tonų. Rusijos mazutas į JAV daugiausia gabenamas iš Baltijos jūros Ust Lugos uosto. Pažymima, kad JAV naftos perdirbimo įmonės rusišką mazutą daugiausia panaudoja kaip atsargas tolesniam perdirbimui arba jūriniam kurui. 2020 m. sausio-liepos mėnesiais Rusija JAV tiekė net 6,4 mln. tonų mazuto.[7] </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/protest-in-belarus.jpg" alt="URM atsisakė išduoti opozicijos lyderę" /></p>
<h2>Parama skiriama galimai iš mokesčių mokėtojų pinigų: Lietuvoje staiga viskas brangsta</h2>
<p>Staiga gegužės 31 dieną paskelbiama žinia apie tai, kad Lietuvos gyventojai jau nuo liepos 1 dienos turėsiantys labiau pakratyti pinigines, mat elektra brangs vidutiniškai 8 proc., o dujos namų ūkiams – net 26-50 procentų. Štai įmonė „Ignitis“ paskelbė visuomeninio elektros tiekimo kaina padidės apie 8,4 proc., o dujų – apie 36,8 proc. Anot „Ignitis“, toks kainų kilimas teisinamas tuo, kad brangsta elektra dėl biržoje kylančių elektros kainų:[8]</p>
<blockquote>Didžiausią įtaką elektros kainų pokyčiams turėjo daugiau kaip 18,77 proc. išaugusios elektros įsigijimo kainos „Nord Pool“ elektros energijos ir ateities sandorių biržose, į ką atsižvelgė VERT, nustatydama rinkos kainą antrajam šių metų pusmečiui.</blockquote>
<p>Pažymima, kad taipogi pabrangs ir dujos – žadama, kad kainos pakils maždaug 0,59 Eur gyventojams, dujas naudojantiems maistui ir maždaug 14 eurų tiems, kas šildo namus. Tiesa, toks kainų šuolis galimai įtakotas ir itin šaltos bei užsitęsusios žiemos – teigiama, kad ištuštėjusios Europos požeminės dujų saugyklos. Paklausta („LRT“) apie tokius staigius kainų šuolius premjerė I. Šimonytė gynėsi, jog politikai negali daryti jokios įtakos nepriklausomam reguliuotojui, esą į kainų procesą Vyriausybė nesikiša, mat nepriklausomas reguliatorius tam ir buvo sukurtas. Keistas tas valstybės valdymas – kuomet paslaugų kainos kyla, valstybė galios šių reguliuoti nebeturi. Tačiau, kas susiję su žmogaus laisve (kuri pagal Lietuvos Konstitucijos 20 str. yra neliečiama), valstybė reguliuoti skuba pati pirmoji.</p>
<p>„Igntis grupė“ internetiniame puslapyje pateikia būsimus kainų pokyčius pagal vartotojų planus. Štai besinaudojantys planu „Minimalus“ šių metų I ketvirtyje už vieną kubinį gamtinių dujų metrą mokėjo po 0,50 Eur. Prognozuojama, kad II metų ketvirtyje kaina pakils iki 0,63 Eur už kubinį metrą. Plano „Optimalus“ vartotojai gali džiaugtis kiek mažesniais įkainiais – I ketv. kubinio metro kaina buvo 0,28 Eur, o II ketv. – 0,41 euro.[9] </p>
<p>„ELTA“ pažymi, kad dar praėjusią savaitę nustatyta, jog elektra Lietuvoje brango 28 procentais ir siekė 60,10 Eur/MWh. Kaimynėse Latvijoje bei Estijoje kainos šuolis pastebėtas kiek mažesnis – 12 proc., iki 52,73 Eur/MWh. Pasak „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovo Artūro Zatulino, aukštesnę kainą Lietuvoje lėmė tai, jog savaitinis biržos kainos augimas 37 proc. iki 57,92 Eur/MWh Švedijoje sąlygojo 71 proc. mažesnį elektros srautą iš šalies.[10]</p>
<p>Tiesa, po pandemijos, Lietuvoje brangsta viskas: būstas, statybinės medžiagos, maistas, metalai ir kt. Visgi, ar tokie kainų šuoliai yra vienaip ar kitaip susiję su parama Baltarusijai – pamatysime ateityje. Tačiau prielaida – tikrai galima.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/electricity-1.jpg" alt="Elektros įkainiai" /></p>
