Kas yra perimenopauzė ir kuo ji skiriasi nuo menopauzės?
Perimenopauzė – tai laikotarpis, kai moters organizmas palaipsniui pereina iš vaisingo gyvenimo etapo į menopauzę. Šiuo metu kiaušidžių funkcijos silpsta, mažėja estrogenų kiekis, o organizmas pradeda reaguoti į hormoninius pokyčius.
Priešingai nei menopauzė, kuri apibrėžiama kaip 12 mėnesių be mėnesinių, perimenopauzė – tai laikotarpis prieš tai, kuris gali trukti nuo kelerių iki net dešimties metų.
Pasak gydytojų, pirmieji perimenopauzės požymiai gali prasidėti nuo 30 metų, nors dažniausiai jie pasireiškia apie 45-uosius gyvenimo metus.
Kai kurioms moterims šis pokytis praeina nepastebimai, kitoms – sukelia itin nemalonius fizinius ir emocinius pojūčius. Perimenopauzė baigiasi menopauze – kai moteris metus nebeturi menstruacijų.
Perimenopauzės simptomai: kada ciklo pokyčiai turėtų kelti nerimą?
Pirmasis signalas, kad prasidėjo perimenopauzė yra nereguliarus menstruacijų ciklas. Mėnesinės gali tapti retesnės arba dažnesnės, gali būti gausios arba kaip tik labai silpnos.
Kartais tarp menstruacijų gali praeiti keli mėnesiai, o tada vėl grįžti įprastu režimu. Toks chaotiškumas yra vienas būdingiausių perimenopauzės simptomų.
Svarbu stebėti ne tik patį ciklą, bet ir kraujavimo pobūdį. Jei atsiranda kraujavimas tarp mėnesinių ar po lytinių santykių, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Tokie pokyčiai nebūtinai susiję su perimenopauze – tai gali būti ir kitų sveikatos sutrikimų požymis.
Kaip pataria gydytojai, moteris neturėtų „laukti menopauzės tyliai“. Rekomenduojama turėti patikimą ginekologą, kuris padėtų įvertinti hormoninius pokyčius ir laiku suteiktų reikiamą pagalbą.
Dažniausi perimenopauzės simptomai: nuo karščio bangų iki nerimo ir nemigos
Perimenopauzės metu organizmas patiria plataus spektro simptomų, kurie kinta priklausomai nuo hormoninio disbalanso intensyvumo. Dažniausi fiziniai simptomai:[1]
- Karščio bangos, prakaitavimas (dieną ir naktį);
- Galvos skausmai ar migrena;
- Makšties sausumas, diskomfortas lytinių santykių metu;
- Sumažėjęs libido;
- Odos pablogėjimas, spuogai;
- Miego sutrikimai, dažnas prabudimas;
- Kaulinio audinio retėjimas (osteoporozė), sąnarių skausmai;
- Padidėjęs MTL cholesterolis, svorio augimas.
Emociniai simptomai – ne mažiau svarbūs. Dalis moterų pastebi dažnus nuotaikos svyravimus, dirglumą, nerimą, depresiją ar apatiją. Kaip pabrėžia viena iš šaltiniuose kalbančių moterų Daiva:[2]
„Maniau, kad man depresija, bet pasirodė – tai perimenopauzė. Tik tuomet supratau, kokį didžiulį poveikį daro hormonų kaita.“
Svarbu atkreipti dėmesį, jog šie pojūčiai nėra „tik psichologiniai“. Estrogenų mažėjimas tiesiogiai veikia nervų sistemą, todėl emociniai svyravimai – ne išsigalvojimas, o realus fiziologinis atsakas.
Kada perimenopauzė pavirsta menopauze ir kaip žinoti, kad tai jau įvyko?
Perimenopauzė gali trukti nuo vienerių iki net dešimties metų. Ji baigiasi menopauze – kai mėnesinės visiškai nutrūksta 12 mėnesių laikotarpiui. Tačiau net ir po to kai kurie simptomai išlieka – ypač sausumas, osteoporozės rizika ar miego problemos.
Nors vaisingumas šiuo laikotarpiu labai sumažėja, pastoti vis dar įmanoma. Todėl, jei menstruacijos vis dar pasitaiko, kontracepcija vis tiek aktuali. Dalis moterų netgi supainioja ankstyvą nėštumą su menopauzės simptomais.
Medikai pabrėžia: šis laikotarpis – ne pabaiga, o transformacija. Svarbu jį suvokti kaip natūralų pokytį, o ne kaip ligą.
Kaip palengvinti perimenopauzės simptomus – gyvenimo būdo pokyčiai ir pagalba
Perimenopauzė nėra negydoma būklė. Jei simptomai trukdo kasdieniam gyvenimui, reikia ieškoti pagalbos. Vienoms moterims pakanka koreguoti gyvenimo būdą – sumažinti cukraus, kofeino, alkoholio kiekį, mesti rūkyti, daugiau judėti. Ypač rekomenduojamas fizinis aktyvumas – tai padeda stabilizuoti nuotaikas, mažina karščio bangas ir saugo kaulus.
Maistas turėtų būti gausus fitoestrogenų – sojos, ankštinių, linų sėmenų, pomidorų, riešutų. Taip pat svarbu pakankamas kalcio, vitamino D, B grupės vitaminų kiekis.
Jeigu makšties sausumas ar diskomfortas tampa varginantis, rinkoje yra daug priemonių su hialurono rūgštimi – geliai, makšties žvakutės ar drėkinamieji lubrikantai. Kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti hormoninę terapiją – pleistrus, tabletes ar gelius.
Taip pat dažnai skiriami antidepresantai, jei dominuoja emociniai simptomai. Naudingi gali būti masažai, kvėpavimo technikos, joga ir psichologo konsultacijos.
Kada kreiptis dėl perimenopauzės ir kaip rasti tinkamą pagalbą?
Jeigu pastebite, kad jūsų menstruacijos tapo nereguliarios, pradėjo kamuoti karščio bangos ar nerimas – tai ženklas, kad laikas pasitarti su gydytoju. Ypač jei šie pokyčiai atsiranda iki 45 metų – gali būti, kad tai ankstyva perimenopauzė.
Patarimas moterims – nesitaikstykite su simptomais. Kaip sako specialistai, „reaguoti ir stebėti pokyčius yra ne silpnumo, o brandos ženklas“. Ginekologas ar endokrinologas gali padėti tiksliai įvertinti situaciją ir parinkti tinkamiausią pagalbą. Svarbiausia yra neleisti šiam etapui tapti krize.
