Kolegijos turės jungtis ir po dvi, ir po keturias
Teisybės paieškų valdančiųjų sprendimuose net neverta pradėti ieškoti, mat galima imti ir tiesiog pasiklysti jų pinklėse. Todėl net neklausinėkite, kodėl taip netolygiai paskirstomos mokesčių mokėtojų lėšos – studentai stumiami iš kolegijų, mat šių didžioji dalis greitu metu turės užverti savo duris ir jungtis su kitomis, aukštąjį mokslą stumiant į žemesnę padėtį. O valdininkai nesikuklina. Nors ir teigia, kad pinigų nėra, bet 170 milijonų eurų tikrai atsiras ministerijų miesteliui pastatyti ir taip klestinčioje sostinėje. O štai Estija eina kitu keliu ir griebiasi gaivinti savo regionus, į kuriuos nusprendė perkelti 1 000 darbo vietų.
Lietuvos Vyriausybė sausį pritarė kolegijų jungimo planui numatant, kad jau per 2024 metų priėmimą į aukštąsias mokyklas vietoje dabar esamų dvylikos valstybinių kolegijų, dalyvautų tik septynios. Valdantieji pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtam valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planui, kuriuo iki 2029 metų kolegijos turės atitikti nustatytus reikalavimus: tiek taikomuosius mokslo tyrimus, tiek reikalavimus dėl studentų skaičiaus (jų turės būti bent 1 200)[1].
Valstybė žarstytis sukauptais pinigais kolegijoms nesiruošia – jų stiprinimui esą yra numatyta 20 mln. eurų, tačiau prie šių pinigų prieis tik tos, kurios atitiks nustatytus reikalavimus.
Tačiau šiai dienai finansavimo, panašu, negautų nei viena iš 12-os šalyje veikiančių valstybinių kolegijų, mat pasak švietimo, mokslo ir sporto viceministro Gintauto Jakšto, nei viena jų neatitinka nustatytų reikalavimų.
Anot ŠMSM, iniciatyvą jungtis prie kitų įstaigų valstybinės kolegijos turės parodyti pačios, taip pat turės pateikti ministerijai stiprinimo planus, kuriuose turės būti parodoma, kaip kolegija sieks plane apibrėžtų tikslų iki 2029-ųjų, kokius sprendimus priims dėl dalyvavimo reorganizavimo procese.
G. Jakšto tvirtinimu, kolegijos galės jungtis tokiu principu: silpnesnė prie stipresnės, vidutinės tarpusavyje. Jungtis esą galės tiek dvi, tiek keturios kolegijos.
ŠMSM sieks aukštojo mokslo konkurencingumo pasaulinėje rinkoje
Kaip argumentavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ministrė Jurgita Šiugždinienė, tokių pokyčių tikslas yra labai aiškus – kad Lietuvos aukštasis mokslas būtų konkurencingas ir atitiktų pasaulinį lygmenį, o kolegijos būtų pilnavertėmis aukštosiomis mokyklomis, rengiančiomis specialistus ir vykdančiomis taikomųjų mokslų tyrimus[2].
Atkreipiant dėmesį į tai, kad dėl prastėjančios demografinės padėties Lietuvoje mažėja ir studentų skaičius, pasak Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos vadovo Nerijaus Varno, nei viena valstybinė kolegija pokyčių esą neišvengs.
Plano įgyvendinimo priemonių projektą numatoma parengti ir pateikti tvirtinti Vyriausybei iki šių metų birželio 30 dienos.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu veikiančiose 12-oje valstybinių kolegijų studentų skaičius svyruoja nuo 500 iki daugiau kaip 6 tūkstančio, o didžiausios iš jų esą yra Vilniaus ir Kauno kolegijos.
Sostinė užsimojo už 170 mln. eurų įsteigti modernų ministerijų miestelį
O štai kol šalyje veikiančios ir studentus štampuojančios aukštojo mokslo institucijos pakibo ant išlikimo plauko ir turės įrodinėti ŠMSM savo vertę, Vyriausybė užsimojo įgyvendinti seną politikų svajonę ir sostinės širdyje įrengti 170 mln. eurų kainuosiantį ministerijų miestelį[4].
Ministerijų miestelio statyboms numatytas kvartalas greta nebeveikiančio Lukiškių kalėjimo. Iš šios teritorijos ketinama nušluoti du pastatus ir vietoje jų pastatyti naujus, kuriuose ir įsikurs ministerijos.
Vyriausybė numatė, kad ministerijų miestelis įsikurs netoli Seimo esančioje teritorijoje, kuri šiuo metu priklauso Turto bankui, kuris užsimojo per penkerius metus rekonstruoti keletą šioje teritorijoje esančių pastatų ir greta jų pastatyti keturis naujus korpusus.
Tiesa, kol kas numatomas projektas Turto bankui bus nuostolingas – už viską teks išleisti beveik 170 mln. eurų, kas yra net 16 milijonų eurų daugiau nei tikimasi gauti pardavus devynių ministerijų pastatus.
Visgi, nesutikti su šiuo projektu, pasak finansų viceministro Gedimino Norkūno, neišeitų, mat jei ne šis projektas, valstybė esą būtų priversta investuoti į kitus pastatus, dėl ko patirtų išlaidas. Tuo tarpu šis projektas esą finansiškai gyvybingas ir atsiperkantis[4].
Turto banko vadovo Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, valdininkų išlaikymas ministerijų miestelyje esą atsieis pigiau, tad per tuos 5 metus nuostolis esą bus padengtas.
Naujajame ministerijų miestelyje Turto bankas ketina įrengti 6 tūkstančius biurokratinių darbo vietų ir penkiskart mažiau automobilių stovėjimo vietų tiek ant žemės, tiek po žeme.
Regionais susirūpinusios Estijos vyriausybė tūkstantį darbo vietų perkels į užmiesčius
Tuo tarpu kol sostinė Vilnius nesiskundžia klestėjimu, kaip jau minėta, Estijos vyriausybė 2017 metais aptarė galimybes iš Talino perkelti 1 000 viešojo sektoriaus darbo vietų, kas liečia maždaug 40 valstybės institucijų[5].
Tuometinis už valstybės valdymą atsakingas ministras Mihhailas Korbas teigė, kad pokyčių imamasi su tikslu didinti valstybės dalyvavimą visoje Estijoje ir didinti darbo rinkos įvairovę šalyje esančiuose regionuose.
Skelbta, kad darbo vietos, kurias nuspręsta perkelti į regionus, yra susijusios su kasdienine veikla, nepriklausančia nuo vietos. Tačiau konstitucinės institucijos, ministerijos ar įstaigos, teikiančios paslaugas sostinės ir aplinkinių rajonų gyventojams ir įmonėms, taip ir liks sostinėje Taline.
