Mobiliųjų mokėjimų programėlių ilgalaikio saugumo vertinimas: įspėja tarnybos
„Venmo“, „CashApp“ ir „PayPal“ pakeitė mūsų finansinių operacijų atlikimo būdus. Programėlės suteikia progą kitaip tvarkyti savo finansus ir paveikia operacijų greitį bei verčia visa tai pasualiniu procesu. Dėl savo patogumo ir paprastumo naudoti šios programėlės labai išpopuliarėjo tarp milijonų naudotojų įvairiuose kontinentuose.
Tačiau naujausi JAV Vartotojų finansinės apsaugos biuro (CFPB) įspėjimai atskleidė galimą riziką, susijusią su ilgalaikiu lėšų saugojimu šiose programėlėse. Jie perspėja apie įvairias rizikas, kurios kyla ilgą laiką laikant santaupas tokiose sitemose ir kaip tokie įpročiai gali būti nesaugūs[1].
Indėlių draudimo trūkumas
Skirtingai nuo tradicinių banko sąskaitų, kurios yra apdraustos Federalinės indėlių draudimo korporacijos (FDIC), mobiliųjų mokėjimų programėlėse laikomos lėšos nėra laikomos tradicinėse banko sąskaitose. Todėl, jei dėl krizės susiklostytų situacija, panaši į bankų bankrotą, „Venmo“, „CashApp“ ir „PayPal“ laikomos lėšos gali būti neapsaugotos. Tai kelia didelę riziką naudotojams, kurie pasitiki šiomis programėlėmis kaip ilgalaikiais savo pinigų saugojimo sprendimais.
Ribota draudimo apsauga
Nors kai kurioms šiose programėlėse esančioms lėšoms gali būti taikoma pereinamoji draudimo apsauga dėl tam tikrų veiksmų, tačiau paprastai tai nėra numatytoji funkcija. Pavyzdžiui, atidarant „PayPal“ taupomąją sąskaitą, indėlių draudimą suteikia pats „PayPal“ bankas ir partneris „Synchrony Bank“. Tačiau bendroji aplikacijos sąskaita neturi draudimo apsaugos.
Norint gauti indėlių draudimą, „Apple Cash“, kurią galima apdrausti per „Green Dot Bank“, reikalaujama, kad naudotojai patvirtintų savo tapatybę. Dėl tokio visapusiško draudimo trūkumo vartotojai tampa pažeidžiami finansinių sunkumų atveju arba žlugus nebankinę mokėjimo platformą valdančiam subjektui.
Vartotojų informuotumas ir supratimas
Finasinės tarnybos ataskaitoje pabrėžiama vartotojų informuotumo apie indėlių draudimą svarba. Daugelis vartotojų gali nevisiškai suvokti aplinkybes, kuriomis jų lėšos būtų apsaugotos. Labai svarbu, kad asmenys šviestųsi apie mobiliųjų mokėjimų programėlių siūlomo indėlių draudimo apribojimus ir sąlygas. Neturėdami tokio supratimo, naudotojai gali nesąmoningai rizikuoti, kad jų lėšos gali būti prarastos finansų krizės ar platformos gedimo metu.
Spartus augimas ir poveikis pramonei
Pastaraisiais metais tarpusavio mokėjimų programėlės ir nebankinės įstaigos, siūlančios panašias į bankų paslaugas, sparčiai auga. Tokios programėlės kaip „Venmo“ gali pasigirti daugiau nei 90 mln. vartotojų, o jų populiarumas ir toliau auga. Tokios bendrovės kaip „Apple“ taip pat įžengė į rinką siūlydamos su savo produktais susietas taupomąsias sąskaitas. Nors šie pokyčiai suteikia naudotojams patogių finansinių sprendimų, būtina suvokti galimą riziką, susijusią su lėšų laikymu šiose programėlėse ilgesnį laiką[2].
Pramonės reakcija ir naudotojų pasitikėjimas
Finansinių technologijų asociacija, atstovaujanti tokiems pramonės lyderiams kaip „PayPal“ ar „CashApp “ patikino naudotojus, kad šie produktai yra saugūs. Jos pabrėžia, kad milijonai vartotojų ir mažųjų įmonių pasitiki šiomis programėlėmis, ir pabrėžia skaidrumą bei agentūrų draudimą, priklausomai nuo konkrečių naudojamų produktų. Tačiau labai svarbu, kad vartotojai patys atliktų išsamų patikrinimą ir įvertintų savo lėšų saugumą, atsižvelgdami į individualias aplinkybes ir rizikos toleranciją.
Nors mobiliosios mokėjimo programėlės, tokios kaip „Venmo“, „CashApp“ ar „PayPal“, užtikrina patogų ir efektyvų finansinių operacijų atlikimą, naudotojams būtina apsvarstyti galimą riziką, susijusią su ilgalaikiu lėšų saugojimu šiose programėlėse.
Indėlių draudimo nebuvimas ir ribota draudimo apsauga rodo, kad vartotojai turi būti budrūs ir informuoti apie savo pinigų saugumą. Besirūpinantiems savo lėšų saugumu krizės ar platformos gedimo metu gali būti patartina įvertinti alternatyvias galimybes, pavyzdžiui, tradicines banko sąskaitas ar investicines priemones su tinkama draudimo apsauga.
Apsauga nuo įsilaužėlių, vagių ir kompiuterių virusų tampa vis svarbesne
Skaitmeninimo ir patogumo laikais vis labiau populiarėja finansinės programėlės, skirtos asmeniniams finansams valdyti, sandoriams sudaryti ir investuoti. Šiose programėlėse siūloma daugybė funkcijų, todėl finansinės užduotys tampa prieinamesnės nei bet kada anksčiau.
Tačiau kartu su šiuo patogumu atsiranda poreikis taikyti griežtesnes saugumo priemones, kad būtų apsaugotos naudotojų lėšos. Reikia žinoti visas rizikas ir apgalvoti, kas riekalinga norint užtikrinti jūsų pinigų saugumą finansinėse programėlėse. Agnetūros nemini taip stipriai, bet privalu aptarti ir įsilaužėlių, vagių ir kompiuterinių virusų keliamus pavojus, dėl kurių šios lėšos gali dingti[3].
Finansinių programėlių atsiradimas iš esmės pakeitė mūsų elgesį su pinigais. Nuo tradicinių bankų teikiamų mobiliosios bankininkystės programėlių iki trečiųjų šalių fintech programėlių: šios platformos siūlo įvairias paslaugas, įskaitant sąskaitų valdymą, mokėjimus, investicijas ir biudžeto sudarymo priemones. Jos užtikrina patogumą ir prieinamumą, todėl naudotojai gali valdyti savo finansus keliaudami.
Programėlių saugumo klausimas yra daug svarbesnis, nei atrodo iš pradžių. Kadangi finansinėse programėlėse saugoma jautri naudotojų informacija, įskaitant banko įgaliojimus ir asmens duomenis, labai svarbu užtikrinti patikimas saugumo priemones. Programėlių kūrėjai taiko įvairius naudotojų duomenų apsaugos būdus, įskaitant šifravimą, saugias prisijungimo procedūras ir sukčiavimo aptikimo algoritmus. Tačiau saugumo pažeidimų rizika išlieka, todėl naudotojai turi išlikti budrūs, kad apsaugotų savo lėšas.
Įsilaužėlių pavojai, vagys ir jų kuriamos programėlės kelia didžiulį pavojų
Įsilaužėliai kelia didelę grėsmę finansinių programėlių saugumui. Siekdami gauti neteisėtą prieigą prie naudotojų paskyrų, jie taiko sudėtingus metodus, pavyzdžiui, sukčiavimą, kenkėjiškų programų atakas ir socialinę inžineriją[4]. Patekę į įrenginius ar programėles, įsilaužėliai gali manipuliuoti operacijomis, vogti lėšas ar net pažeisti asmeninę informaciją.
Labai svarbu taikyti geriausią praktiką, pavyzdžiui, naudoti stiprius, unikalius slaptažodžius, įjungti daugiafaktorinį autentifikavimą ir atsargiai elgtis su įtartinais el. laiškais ar nuorodomis. Tai kenkėjiška programinė įranga, skirta slaptai informacijai, pavyzdžiui, prisijungimo duomenims ir finansinei informacijai, užfiksuoti.
Jos dažnai veikia tyliai fone, vartotojams nežinant. Šios programos gali perimti klavišų paspaudimus, daryti ekrano nuotraukas ir gauti prieigą prie iškarpinės duomenų. Vartotojai turi reguliariai atnaujinti savo įrenginius naujausiais saugumo pataisymais ir naudoti patikimą antivirusinę programinę įrangą, kad aptiktų ir pašalintų tokias grėsmes.
Kompiuterių virusai kelia dar vieną didelę grėsmę finansinių programėlių saugumui. Šios kenkėjiškos programos gali užkrėsti įrenginius ir pakenkti ne tik programėlei, bet ir visai operacinei sistemai. Virusai gali:
- pavogti finansinius duomenis,
- sutrikdyti programėlės veikimą,
- net padaryti prietaisą neveikiančiu.
Reguliariai atnaujinant operacinę sistemą, vengiant įtartinų atsisiuntimų ir susilaikant nuo prietaisų įsišaknijimo ar galima sumažinti šią riziką. Visada reikia būti budriems naršant internete ir naudojantis nesaugiais ryšiais, viešai prieinamais tinklais, interneto ryšiu. Taip kenkėjų kūrėjai ir pavojingi kibernetiniai nusikaltėliai pasiekia pažeidžiamas sistemas ir tyliai veikdami fone platina svao kampanijas bei atlieka operacijas.
Finansinių programėlių teikėjų taikomos saugumo priemonės ribotos
Siekdami kovoti su galimais saugumo pažeidimais, finansinių programėlių teikėjai daug investuoja į saugumo priemones. Jie naudoja šifravimo protokolus, kad apsaugotų duomenų perdavimą, dviejų veiksnių autentifikavimą, kad užtikrintų papildomą paskyros saugumą, ir įdiegia patikimas sukčiavimo aptikimo sistemas, kad nustatytų įtartiną veiklą.
Siekiant pašalinti galimus trūkumus, reguliariai atliekamas saugumo auditas ir pažeidžiamumo vertinimas. Tačiau nors finansinių programėlių teikėjai imasi svarbių priemonių, kad užtikrintų savo platformų saugumą, naudotojai taip pat yra atsakingi už savo saugumą.
Labai svarbu laikytis geros saugumo higienos, pavyzdžiui, reguliariai peržiūrėti sąskaitos veiklą, stebėti pranešimus ir perspėjimus ir nedelsdami pranešti programėlės teikėjui arba finansų įstaigai apie bet kokias įtartinas operacijas. Be to, naudotojai turėtų vengti naudoti viešuosius „Wi-fi“ tinklus finansinėms operacijoms atlikti ir būti atsargūs suteikdami programėlių leidimus.
Finansinės programėlės suteikia didžiulį patogumą ir prieinamumą, todėl naudotojai gali be vargo valdyti savo pinigus. Tačiau šių programėlių kaip „Venmo“, „CashApp“ ar „PayPal“ saugumas ir naudotojų lėšų apsauga tebėra labai svarbus klausimas. Įsilaužėliai, vagys ir kompiuterių virusai kelia didelę riziką. Tačiau naudotojai, taikydami geriausią praktiką ir išlikdami budrūs, gali sumažinti šias grėsmes.
Finansinių programėlių teikėjams taip pat tenka pagrindinis vaidmuo užtikrinant patikimas saugumo priemones, kad būtų apsaugotos naudotojų lėšos. Derindami naudotojų sąmoningumą ir paslaugų teikėjų atsakomybę, galime ramiau naršyti skaitmeniniame finansiniame kraštovaizdyje.
