<h2 class="p1">19,2 proc. vartojimo išlaidų – maistui</h2>
<p class="p1">Dėl geopolitinių įvykių ir infliacijos maisto produktų, degalų bei paslaugų kainos Lietuvoje šoko į neregėtas aukštumas. Tai pajuto tiek vidurinioji klasė, tiek tie, kurie yra priversti atidžiai skaičiuoti kiekvieną eurą. </p>
<p class="p1">Žmonės pradeda taupyti kaip tik išmano, tačiau jei siekiant sutaupyti gali atsisakyti pramogų, išlaidų laisvalaikiui ar kitų ne pirmo būtinumo prekių, tai sumažinti biudžeto dalį, skiriamą maistui, daugeliui yra sudėtinga. O būtent maisto produktai sudaro ženklią dalį lietuvių mėnesinio biudžeto.</p>
<p class="p1">Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengta pirmo šių metų ketvirčio maisto kainų kitimo tendencijų apžvalga rodo, kad pabrangus maisto produktams, gyventojai jų pirko šiek tiek mažiau, tačiau nepaisant to, išlaidų dalis, tenkanti maistui, padidėjo[1].</p>
<blockquote>
<p>Remiantis suderintu vartotojų kainų indeksu<strong> (</strong>SVKI), Lietuvos gyventojų išlaidos maistui 2022 m. sudaro 19,2 proc. vartojimo išlaidų. Tuo tarpu Latvijoje – 23,4 proc., Estijoje – 19,2 proc., Lenkijoje – 16,7 proc., vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES) – 15,9 proc.</p>
</blockquote>
<p>Tarp ES valstybių narių maistui gyventojai didžiausią vartojimo išlaidų dalį skiria Rumunijoje (28,3 proc.), mažiausią – Airijoje (10,8 proc.)</p>
<p>Tačiau jei penktadalį savo biudžeto lietuviai skiria maistui, kokia dalis tenka namams, transportui ar sveikatai? Pasirodo, lietuviai daug išleidžia ne tik maisto prekių parduotuvėse, tačiau ir ieškodami rūbų ar rūpindamiesi savo transporto priemone.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/josh-appel-netpasr-bmq-unsplash-6.jpg" alt="" /></p>
<h2>Labiausiai pabrango pieno gaminiai bei daržovės</h2>
<p>Pernai vartotojų išlaidų dalis, tenkanti maistui, buvo panaši ir siekė 19 proc., o 2019 ir 2020 m. kiek viršijo 18 proc. Tačiau, šiais metais maisto produktų kainų augimas pastebimas plika akimi, o gyventojai nevengia dėl to skųstis vis garsiau.</p>
<p>Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, maisto kainos Lietuvoje padidėjo 15,2 proc. Palyginimui, Latvijoje maistas pabrango 12,3 proc., Estijoje – 11,9 proc., Lenkijoje – 8,6 proc., vidutiniškai ES – 5,8 proc.</p>
<blockquote>
<p>Didžiausią įtaką metiniam maisto kainų pokyčiui darė daržovių (ypač bulvių) ir pieno bei pieno gaminių kainų didėjimas.</p>
</blockquote>
<p>Tai siejama su sezoniškumu, mažesniu ir prastesnės kokybės derliumi, taip pat su tuo, kad lyginama su prieš metus buvusiomis žemomis daržovių kainomis.</p>
<p>Lyginant su praėjusiais metais, svarbu suvokti ir kontekstą. Praėjusių metų pradžioje dėl epideminės situacijos vis dar taikant viešojo maitinimo įstaigų, ugdymo įstaigų veiklos apribojimus, dalis su šiomis įstaigomis tiekimo sutarčių sudariusių daržovių augintojų turėjo produkcijos perteklių – tai lėmė gerokai žemesnes žemės ūkio produktų kainas.</p>
<p>Pieno ir pieno gaminių mažmeninių kainų didėjimą lėmė išaugusios žalio pieno supirkimo kainos Lietuvoje bei užsienio rinkose, taip pat išaugusi pieno ir jo gaminių paklausa. Be to, maistas brango dėl didėjusių sąnaudų žemės ūkio, maisto pramonės, logistikos ir didmeninės bei mažmeninės prekybos sektoriuose.</p>
<h2>Kainų sumažėjimo nenusimato?</h2>
<p>Lietuvoje sparčiai augo tiek pagaminto, tiek importuoto maisto kainos. 2022 m. kovo mėnesį fiksuotas gamintojų kainų augimas (17,0 proc.) beveik prilygo metiniam mažmeninių kainų didėjimui (17,6 proc.).</p>
<p>Panašus metinis importuotų maisto produktų didmeninių kainų didėjimas (16,5 proc.) sietinas su pasauliniu energijos išteklių kainų kilimu, padidėjusiomis užsienio gamintojų sąnaudomis, taip pat su išaugusiomis išlaidomis transportavimui.</p>
<p>ŽŪM analitikai pastebi, kad mažmeninių kainų didėjimo tendencija išlieka:<strong> </strong>2022 m. balandžio mėnesį metinis vartojimo prekių ir paslaugų augimas sudarė 16,6 proc., o palyginti su 2022 m. kovo mėnesiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,9 proc.</p>
<p>Nors artimiausiu metu kainos gali stabilizuotis, ekspertai pabrėžia, kad didžiausią įtaką kainoms turės geopolitiniai įvykiai regione.</p>
<blockquote>
<p>Pagal optimistinį scenarijų, manant, kad įtampa sumažės, nenumatoma kainas didinančių veiksnių. Tačiau, pesimistinis scenarijus yra paremtas prielaidomis, kad išliekanti geopolitinė įtampa ir sankcijos Rusijai lems tebesitęsiantį žaliavų kainų didėjimą.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/franki-chamaki-ivfp_yxzuyq-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Lietuviai daug išleidžia ir rūbams, ir transportui</h2>
<p>Gyventojų vartojimo įpročiai atskirose šalyse labai skiriasi. Tą lemia nevienodas pragyvenimo lygis, tos pačios paslaugų ir prekių kainos, taip pat – kultūrinės ypatybės, klimatas, net gamtinės sąlygos.</p>
<p>Žinoma, svarbus ir šalies išsivystymo lygis. Pavyzdžiui, per tris Nepriklausomybės dešimtmečius pasikeitė ir pačių lietuvių išlaidos. </p>
<p>Ekspertai pabrėžia, kad žemo išsivystymo šalių namų ūkių išlaidose dominuoja lėšos, skiriamos neišvengiamoms būtiniausioms prekėms, pavyzdžiui, maistui.</p>
<p>Tai atsispindi ir mūsų istorijoje. 1996 m. maistui vidutiniškai skirdavome net 52 proc. visų savo išlaidų. Pagal šį rodiklį pirmavome Europoje ir 2,5 karto lenkėme Vakarų šalių vidurkį.</p>
<p>Ilgainiui, Lietuvai vystantis ir mums patiems tampant Europos valstybių šeimos dalimi, ėmėme sekti Vakarų europiečių pavyzdžiu: atradome pramogas, keliones, savišvietą. Tam skiriamos išlaidos nuo 1996 m. fiksuotų 2,8 proc. pašoko iki 8,8 proc[2].</p>
<p>Ženklią dalį finansų skiriame ir savo namams. Šiandien vidutinis lietuvis būsto išlaikymui, apstatymui ir komunaliniams patarnavimams skiria 17,9 proc.</p>
<blockquote>
<p>Įdomu, kad noras turėti nuosavą automobilį ir visur juo važiuoti net jei tam nėra būtinybės, lietuviams atsisuka kitu galu – tam išleidžiame kur kas daugiau pinigų nei europiečiai[3]: skiriame apie 15,7 proc. savo biudžeto.</p>
</blockquote>
<p>Rūbams ir avalynei lietuviai vidutiniškai išleidžia 6,8 proc. Lyginant su ES vidurkiu, tai taip pat yra didesnė dalis biudžeto. Tai aiškinama tuo, kad rūbai bei avalynė Lietuvoje vis dar yra brangesni nei kitose ES šalyse.</p>
<p>Vidutiniškai ES gyventojai daugiausiai išleidžia namų apyvokai, apstatymui ir komunalinėms paslaugoms.</p>
