<h2>Lietuvos bankas nepažaboja komercinių bankų godumo</h2>
<p>Pagrindinė bankų savivalę galinti pažaboti institucija – Lietuvos bankas, panašu, miega it ant laurų lapų ir nesiima jokių veiksmų bankų įkainių kreivės kilimo aukštyn pažabojimui. Institucijos tingumui kritikos botago nepagailėjo socialdemokratė Rasa Budbergytė, atkreipusi dėmesį, jog bankai daro, ką tik nori, o nei Lietuvos bankas, nei Konkurencijos tarnyba iki šiolei nesiėmė jokių veiksmų. O štai „skurstantys“ bankai tik ir skaičiuoja kasmet papildomus milijonus. Tuo tarpu Ispanijos vyriausybė imasi žingsnių bankų savivalei pažaboti ir jų pelną nukreipti žmonių gerovei. Visgi, Lietuvoje veikiančios ir vartotojus atstovaujančios institucijos tokių žingsnių nedaro.</p>
<p>Kaitinant milžiniškai infliacijai ir drastiškai bankams keliant paslaugų įkainius, socialdemokratai nutarė, kad jau pats laikas kalbėtis su Lietuvos banko vadovu Gediminu Šimkumi. Taip pat jie ragina Vyriausybę aktyviai ginti vartotojų teises. </p>
<p>R. Budbergytė Lietuvos banko vadovui G. Šimkui siūlys keisti Mokėjimų įstatymą ir jame numatyti priemones, kaip pažaboti komercinių bankų godumą, kad vartotojai būtų apsaugoti nuo nepagrįsto tarifų didinimo. </p>
<blockquote>
<p>„Lietuvos bankas nesugebėjo numatyti rekordinės infliacijos. O dabar, tik stebėdamas, kas vyksta, tarsi pateisina komercinių bankų godumą ir drastiškai išaugusius įkainius. Lietuvos bankas neslepia, kad jam, kaip priežiūros institucijai, terūpi bankų likvidumas, taigi ir pelningumas. Tačiau Lietuvos bankas vykdo kredito įstaigų kontrolės funkciją. Jei jam visai nerūpi kita pusė – vartotojai, tai kam ji turi rūpėti?“, – klausė socialdemokratė[3].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/bankai-5.jpg" alt="" /></p>
<h2>Įkainius kelia sutartinai? Įtaria net bankų kartelinį susitarimą</h2>
<blockquote>
<p>Kadangi jau nuo rudens paslaugų įkainiai kyla visuose šalies didžiuosiuose bankuose, R. Budbergytė įtaria, kad tarp bankų gali būti ir karteliniai susitarimai[3]. Toks kainų šokas, pasak jos, Lietuvą krečia pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų. O patys bankai, panašu, tikrai neskursta – vien per metus bankų turtas esą išaugo 5,1 mlrd. eurų.</p>
</blockquote>
<p>O tuo tarpu kol didieji lobsta, mažieji (t. y., Lietuvos gyventojai) vis giliau brenda į skolas. Parlamentarės žiniomis, gyventojų skolos išaugo 12 mln. eurų, o daugiausiai jie skolingi būtent bankams ir kredito unijoms.</p>
<p>Tačiau nepaisant to, bankai ir toliau kelia įkainius, kontroliuoja ir vis labiau siekia prisirišti vartotoją, o tam pasitarnauja ir pati Vyriausybė, priimdama sprendimus, itin palankius patiems bankams ir skausmingus gyventojams.</p>
<p>Keista, kad į tai neatkreipia dėmesio nei pats Lietuvos bankas, nei Konkurencijos tarnyba – galbūt tai jiems yra naudinga?</p>
<blockquote>
<p>„Koncentracija Lietuvos bankų sektoriuje milžiniška: didieji bankai vis dar užima 90 proc. visos rinkos. Tokia rinka – puiki dirva visokiems susitarimams“, – tikina Seimo narė[3].</p>
</blockquote>
<h2>Lietuvos banko argumentai, ginantys privačius bankus, pribloškiantys</h2>
<p>Neįtikina ir Lietuvos banko argumentai, siekiant pridengti didžiuosius komercinius bankus dėl šių staigaus įkainių kėlimo. Pats bankas meistriškai pasinaudojęs dabartine geopolitine padėtimi pradeda įrodinėti, jog įkainius teko kelti dėl to, kad išleidžiama daugiau pinigų tam, kad būtų apsisaugota nuo kibernetinių atakų iš Rusijos.</p>
<p>Kaip teigia R. Budbergytė, akivaizdu, kad bankų pelnai ne mažėja, bet didėja, o patys bankininkai esą tik ir neriasi iš kailio galvodami, ką čia dar apmokestinus.</p>
<p>Socialdemokratė taip pat siūlo, kad būtų padidinta pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelyje nustatyta 550 eurų suma, o žmonės negalėtų būti baudžiami už tai, kad naudoja savo pinigus.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ikainiai-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pelną dalins ir gyventojams</h2>
<p>O štai kol Lietuvos bankai lobsta iš savų, Ispanijos vyriausybė ketina metų laikotarpiui bankams įvesti papildomą pelno mokestį, nors infliacija šioje šalyje – perpus mažesnė nei Lietuvoje ir šiuo metu siekia 10 proc.[5] Tokiu sprendimu Ispanija į valstybės biudžetą ketina surinkti 7 mlrd. eurų, o dalį jų skirti nemokamoms žmonių kelionėms traukiniais.</p>
<p>Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas antradienį paskelbė apie laikinus vyriausybės siekius papildomu pelno mokesčiu apmokestinti ne tik bankus, bet ir energetikos bendroves. Skelbiama, kad elektros energijos kainos šiemet Ispanijoje pasiekė rekordines aukštumas, mat dėl karo su Ukraina daugelyje šalių sutriko jos tiekimas.</p>
<blockquote>
<p>„Mes prašome didelių bendrovių užtikrinti, kad bet kokia papildoma nauda, gaunama dabartinių aplinkybių kontekste, būtų nukreipta atgal darbuotojams“, – teigė P. Sánchezas[5].</p>
</blockquote>
<h2>Ketina sekti Ispanijos pavyzdžiu?</h2>
<p>Galimybės Lietuvoje veikiantiems bankams pasidalinti savo pelnu neatmetė ir Lietuvos opozicija. Socialdemokratas Gintautas Paluckas teigė, kad dalis bankų pelno galėtų būti nukreipiama infliacijos pasekmių mažinimui[9].</p>
<p>„Valstietis“ Valius Ąžuolas taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje veikiančių bankų pelnai yra vieni didžiausių visoje Europoje, tad tai reiškia, kad Lietuvoje yra geriausios sąlygos veikti bankų verslui, jei šie sukaupia tokius pelnus.</p>
<p>Todėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) esą būtų nieko prieš, jei bankams, kaip ir absoliučiai daugumai kitų sektorių, būtų taikomas 21 proc. PVM. </p>
<blockquote>
<p>„Vien dėl to, kad Lietuvos bankai nemoka PVM mokesčio, per metus jie į valstybės biudžetą nesumoka maždaug 0,5 mlrd. eurų mokesčių“, – teigė V. Ąžuolas[9].</p>
</blockquote>
<p>Skaičiuojama, kad bankų pelnas auga kasmet: 2017 m. jis siekė 240 mln. eurų, 2018 m. – 356 mln. eurų, 2019 m. – 334 mln. eurų, 2020 m. – 280 mln. eurų ir 2021 m. siekė 329 mln. eurų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pelnas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kainos kyla, nes daugiau skolinamasi</h2>
<p>Tuo tarpu Lietuvos gyventojai ir kai kurie verslai yra priversti skolintis pinigus, nes išsilaikyti darosi sunku. O pasak Lietuvos bankų asociacijos, bankų pelnai auga būtent dėl aktyvesnio skolinimosi iš jų.</p>
<blockquote>
<p>„Lyginant su pernai metais, šiemet bankai tiek verslui, tiek gyventojams skolina daugiau nei 10 proc. O tai atsispindi ir jų rezultatuose“, – patikino Lietuvos bankų asociacijos vadovė Eivilė Čipkutė[9].</p>
</blockquote>
<p>Vis dėlto, kalbėdama apie Ispanijos pavyzdį, E. Čipkutė neslėpė, kad skirtumai ten ir Lietuvoje – akivaizdūs, mat čia bankai moka 20 proc. pelno mokestį, o štai Ispanijoje tokio mokesčio apskritai nebuvo. </p>
<p>„Pagal šį mokestį pernai metais bankai į valstybės biudžetą pervedė papildomus 38 mln. eurų. O štai Ispanijoje bankai jokio papildomo mokesčio nemoka“, – teigė E. Čipkutė[9].</p>
<h2>Pelno mokesčio kėlimas kirstų per kišenę vartotojui</h2>
<p>Tačiau tokio pelno mokesčio kėlimui nepritaria vartotojus ginančios organizacijos, teigdamos, kad tai kirs tik pačiam vartotojui per kišenę, nes galiausiai papildomą bankų mokestį sumokės patys vartotojai.</p>
<blockquote>
<p>Visgi, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas atmeta galimybę bankui taikyti PVM, mat nei viena Europos šalis jo netaiko, o tai galiausiai tik pakels pačių paslaugų įkainius. </p>
</blockquote>
<p>O štai ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė neslepia, kad įvedus PVM bankams, nebūtų patenkinti ne tik čia veikiantys bankai, bet į Lietuvą esą nesidairytų ir kiti investuotojai, mat toks sprendimas esą pablogintų investicinį klimatą.</p>
<p>Šalyje veikiantys komerciniai bankai jau nuo rugsėjo ženkliai kelia savo įkainius – bankų klientams už banko teikiamas paslaugas teks susimokėti kone trečdaliu brangiau, prabanga taps ir PIN generatoriai, kurių išdavimas atsieis net dvigubai daugiau. Be to, įvedama ir didesnė klientų kontrolė, mat šie turės pateikti pasiaiškinimą, jei norės pasinaudoti 10 tūkst. eurų ir didesne suma iš savo bankinės sąskaitos[10].</p>
