Numatyti kiti prioritetai – žadama kelti pensijas
Kitų metų biudžeto projekte nenumatyta nei „aušriečių“ idėjų dėl bendrovės „Ignitis“, nei „valstiečių“ siūlymų dėl tabako ir alkoholio akcizų – valdantieji akcentuoja, kad prioritetas kitais metais bus gynyba ir socialinės išmokos.
2026 m. biudžeto projektas, kurį Seimui ketinama pateikti spalio 17 d., bus deficitinis, o valstybės skola – auganti. Išlaidos viršys pajamas bent 4 milijardais eurų, neįskaitant gynybos finansavimo. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pabrėžia, kad didžiausias iššūkis – užtikrinti gynybos poreikius, tačiau biudžetas kartu užtikrins ir socialinius prioritetus[1].
Pensijos kitąmet didės vidutiniškai 12 procentų – iki 750 eurų, turint būtinojo stažo – iki 810 eurų. Vidutinė pensija žmonėms su darbo stažu pasieks apie 50 procentų vidutinio darbo užmokesčio, o tiems, kurie neturi pilno stažo – apie 47 procentus.
Opozicija kritikuoja, kad augimas mažesnis nei žadėta prieš rinkimus. Minimalioji alga padidės 11 procentų – iki 1 153 eurų prieš mokesčius, o viešojo sektoriaus darbuotojų bazinis atlyginimas kils 12 eurų – iki 1 798 eurų, nors realiai kai kuriems grupėms augimas bus minimalus.
Triukšmingi pažadai nugulė giliai į stalčių?
Infliacija gali „suvalgyti“ atlyginimų augimą, nes gyventojai galės atsiimti lėšas iš antrosios pensijų pakopos, todėl valdantieji siekia kompensuoti pajamų mažėjimą, pavyzdžiui, pigindami elektrą pasirinkusiems visuomeninį tiekėją. Dėl gynybos finansavimo konkrečių skaičių dar nėra, tačiau ministras pabrėžia, kad svarbiausia ne tik procentai, bet ir kaip efektyviai bus panaudoti pinigai.
Kalbant apie mokesčius, naujo mokesčio bankams nebus, socialinio draudimo įmokos savarankiškai dirbantiems bus mokamos nuo 90 procentų apmokestinamų pajamų.
Taip pat nebus ir PVM lengvatos šildymui ar maistui, nemažės ir akcizas dyzelinui, o tabako ir alkoholio akcizai kils pagal ankstesnius planus. Premjerė Inga Ruginienė pažymi, kad pagrindinis biudžeto prioritetas – saugumas, o gyventojų pajamų išsaugojimas bus siekiamas kitais būdais. Finansų ministras dar nesugalvojo biudžeto pavadinimo – ankstesni variantai buvo „Galimybių“, „Žmonių“ ir „Ištesėtų pažadų“.
Sinkevičius: kitų metų biudžetas didins pensijas ir minimalų atlyginimą, saugodamas labiausiai pažeidžiamus
Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius teigia, kad kitų metų biudžetas užtikrins socialinį saugumą labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms[2].
Pasak jo, pensijos augs daugiau nei planuota – indeksavimas, kuris buvo numatytas 8–9 proc., sieks 12 proc., o tai džiugins ypač senjorus. Be to, kils vaiko pinigai, o minimali mėnesinė alga esą padidės dviženkliu skaičiumi.
Kalbėdamas apie kelių finansavimą, Sinkevičius pabrėžia, kad įkūrus Valstybinį kelių fondą sumažėjo Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos vietinės reikšmės keliams, tačiau koalicijos partneriai svarsto, kaip išlaikyti finansavimą savivaldos keliams tame pačiame lygyje. Jis atkreipia dėmesį, kad išlaikymas „tam pačiam lygyje“ reiškia, jog esminių didelių darbų nebus padaryta, todėl galutinis sprendimas priklauso Seimui.
Olekas: kitų metų biudžetas įtemptas, gynybai skiriama 5,2 proc. BVP
Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigia, kad kitų metų biudžetas yra įtemptas dėl geopolitinės situacijos ir įsipareigojimų finansuoti gynybą. Jis pabrėžia, kad krašto apsaugai numatyta skirti apie 5,2 proc. bendrojo vidaus produkto, todėl biudžeto rengimas reikalauja ypatingo dėmesio prioritetams ir išlaidų balansui[3].
Olekas pažymi, kad pirmadienį aptarti tik pirminiai biudžeto siūlymai, kurie dar bus tobulinami ir kitą savaitę pristatyti Vyriausybėje. Seimo pirmininkas pabrėžia, kad galutinius sprendimus dėl išlaidų ir prioritetų priims Seimas, todėl biudžeto projektas dar gali keistis, siekiant užtikrinti efektyvų finansavimą svarbiausioms sritims.
Galimybė valstybei išpirkti „Ignitis“ akcijas sukėlė nerimą
Planuota valstybės valdomų įmonių pertvarka sukėlė nemenką audrą tarp ekspertų ir politikų dėl galimų pasekmių nepriklausomoms valdyboms. „Nemuno aušros“ frakcija siūlė didinti valstybės kontrolę, įskaitant galimą „Ignitis“ akcijų išpirkimą ir nepriklausomų valdybų vaidmens ribojimą.
Savo ruožtu I. Ruginienė pabrėžė, kad valstybė sieks išlaikyti kuo daugiau įmonių savo rankose ir vertins visas galimybes efektyviai valdyti VVĮ. Ekspertai kritikavo tokias idėjas, teigdami, kad nepriklausomos valdybos užtikrina įmonių efektyvumą, profesionalumą ir skaidrumą, bei padėjo sėkmingai įgyvendinti strateginius projektus, tokius kaip suskystintų dujų terminalas ar elektros tinklų integracija į Europą.
Diskusijos dėl „Ignitis“ akcijų išpirkimo taip pat įplieskė nemenkus ginčus. Valstybė šiuo metu valdo 74,99 proc. bendrovės akcijų, smulkieji investuotojai – 25,01 proc. Buvęs Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis ir paskirtasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas kritikuoja planus, teigdami, kad išpirkimas pabrangintų elektros kainas ir nebūtinai pagerintų įmonės veiklos efektyvumą.
Ekspertų teigimu, grįžimas prie politizuotų valdybų gali sulėtinti projektų įgyvendinimą, mažinti pasitikėjimą valstybės institucijomis ir kelti pavojų viešajam interesui.
