Planuojama pertvarka valstybės valdomose įmonėse kelia nerimą ekspertams
Naujosios Vyriausybės programoje numatyta „valstybės valdomų įmonių procesų peržiūra“ kelia diskusijas dėl galimų pasekmių nepriklausomoms valdyboms. Vienas iš programos autorių, Remigijus Žemaitaitis, užsiminė apie nepriklausomų valdybų panaikinimą, teigdamas, kad jų tikslas – pelno siekimas, o ne valstybės interesų gynimas.
Šiuo metu „Nemuno aušros“ frakcija Seime svarsto, kaip įgyvendinti šiuos planus, ir užsiminė, kad tai gali apimti net energetikos bendrovės „Ignitis“ išbraukimą iš biržos, siekiant didesnės valstybės kontrolės. Kol kas premjerė Inga Ruginienė tik pabrėžė, kad valstybė sieks išlaikyti kuo daugiau įmonių savo rankose, vertindama visas galimybes efektyviai valdyti VVĮ[1].
„Nemuno aušros“ nariai, įskaitant Robertą Puchovičių, tikina, kad norima ieškoti būdų didinti valstybės akcijų dalį „Ignityje“, o tai gali užtrukti nuo vienerių iki penkerių metų. Artūras Skardžius šią temą kėlė per programos pristatymą, klausdamas premjerės, ar Vyriausybė ketina įvertinti, ar valstybės valdomos įmonės veikia efektyviai ir tarnauja viešajam interesui.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 33 valstybės valdomos įmonės, turinčios 122 valdybos narius, iš kurių 59 proc. yra nepriklausomi. Nepriklausomų valdybų sistema įdiegta nuo 2010 metų, siekiant didesnio efektyvumo ir skaidrumo.
Grįžimas prie politizuotų valdybų stabdytų svarbius valstybės projektus
Bendrovių valdysenos ekspertas Rytis Ambrazevičius pabrėžė, kad nepriklausomi nariai padėjo sėkmingai įgyvendinti stambius projektus, tokius kaip suskystintų dujų terminalas ar elektros tinklų integracija į kontinentinę Europą. Ambrazevičius kritiškai vertina „Nemuno aušros“ siūlymus, teigdamas, kad grįžimas prie politizuoto valdymo būtų žingsnis atgal, panaikinant per dešimtmetį pasiektą pažangą.
Pastaruoju metu buvo keli atvejai, kai visos VVĮ valdybos buvo pakeistos be aiškių priežasčių, pavyzdžiui, „Lietuvos žirgyno“ ar Valstybinių miškų urėdijos valdybose. Ambrazevičius pažymi, kad tokie pokyčiai gali sulėtinti įmonių veiklą, nes nauji nariai įmonės specifiką įsisavina maždaug per metus, o tai trikdo strategijų įgyvendinimą ir mažina pasitikėjimą viešuoju sektoriumi.
Ekspertai sutaria, kad nepriklausomos valdybos yra būtinos VVĮ efektyvumui, profesionalumui ir skaidrumui užtikrinti. „Nemuno aušros“ siekiai riboti nepriklausomų valdybų vaidmenį esą kelia pavojų įmonių pelningumui, svarbių projektų įgyvendinimui ir visuomenės pasitikėjimui valstybės institucijomis.
Ilgametė praktika rodo, kad kompetentinga ir nepriklausoma valdyba padeda įgyvendinti strateginius projektus, užtikrinti efektyvų valdymą ir prisideda prie šalies gerovės.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 33 VVĮ
Vyriausybės įsteigto analitinio bei gerosios valdysenos principų įgyvendinimo centro duomenimis, šiuo metu šalyje veikia šios valstybės valdomos įmonės:
- AB „Ignitis grupė“;
- LITGRID AB;
- AB „KN Energies“;
- VĮ Ignalinos atominė elektrinė;
- AB „Lietuvos geležinkeliai“;
- AB Lietuvos pašto įmonių grupė;
- AB Lietuvos radijo ir televizijos centras;
- AB „Smiltynės perkėla“;
- AB „Kelių priežiūra“;
- AB „Oro navigacija“;
- AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija;
- AB Lietuvos oro uostai;
- AB Vidaus vandens kelių direkcija;
- AB „Via Lietuva“;
- VĮ Valstybinių miškų urėdija;
- UAB „Būsto paskolų draudimas“;
- VĮ Turto bankas;
- AB Giraitės ginkluotės gamykla;
- UAB ILTE;
- UAB „Valstybės investicinis kapitalas“;
- UAB Lietuvos monetų kalykla;
- UAB „Detonas“;
- AB „VIAMATIKA“;
- VĮ Registrų centras;
- UAB „Toksika“;
- UAB Lietuvos parodų ir kongresų centras „LITEXPO“;
- AB „Regitra“;
- AB „Jonavos grūdai“;
- AB „Lietuvos veislininkystė“;
- UAB „Lietuvos žirgynas“;
- UAB „Genetiniai ištekliai“;
- UAB „Pieno tyrimai“;
- VĮ Žemės ūkio duomenų centras.
Verda aistros dėl „Ignitis“ akcijų išpirkimo
Buvęs Seimo pirmininkas ir demokratas Saulius Skvernelis kritikavo planus išpirkti smulkiųjų akcininkų turimas „Ignitis grupės“ akcijas. Politiko teigimu, toks sprendimas būtų itin brangus valstybei ir vartotojams, nes papildomas išlaidas padengtų elektros tarifai[2].
„Vartotojams tikrai elektros neatpigins, atvirkščiai – bus brangiau.“ – sakė S. Skvernelis.
Jis pabrėžė, kad akcijų išpirkimas neturi jokio ryšio su elektros kainų mažinimu. Politikas taip pat kritikavo idėją, kad smulkieji akcininkai siekia asmeninės naudos, vadindamas tai „visiška nesąmone“.
Paskirtasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas taip pat skeptiškai vertina iniciatyvą. Jo teigimu, nėra įrodymų, kad valstybės turint 100 proc. akcijų pagerėtų įmonės veiklos efektyvumas.
Nors galimybė išpirkti 25 proc. akcijų paketą dar nėra atmesta, K. Vaitiekūnas nepritaria „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pasiūlymui stabdyti dividendų mokėjimą, kad įmonė pati išpirktų akcijas.
Šiuo metu valstybė valdo 74,99 proc. „Ignitis grupės“ akcijų, o smulkiesiems investuotojams priklauso 25,01 proc. Diskusijos apie pilną valstybės kontrolę ir tolesnę strategiją kelia klausimų dėl finansinių ir vartotojų interesų pusiausvyros.
