Prezidentūra apie Roberto Kauno likimą: Gitanas Nausėda susitiks su ministru ir aptars situaciją

Prezidentas Gitanas Nausėda dėl Roberto Kauno ateities ketina pirmiausia pasikalbėti su pačiu ministru

Prezidentas Gitanas Nausėda ketina susitikti su krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu ir aptarti situaciją, kilusią po beveik 48 tūkst. eurų kainavusio Krašto apsaugos ministerijos darbuotojų renginio. Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius nurodė, kad ministro politinės ateities klausimas bus aptartas tiesioginiame šalies vadovo ir R. Kauno pokalbyje.

Prezidentūra kol kas nėra paskelbusi, kad G. Nausėda reikalautų ministro atsistatydinimo. Pats šalies vadovas taip pat viešai neatsakė, ar po kilusios istorijos vis dar pasitiki R. Kaunu.

Prezidento pozicija šiuo metu yra laukti ministro paaiškinimo. G. Nausėda yra sakęs norintis išgirsti, ar R. Kaunas pripažįsta, kad situacija buvo netinkama, ir ar gali užtikrinti, jog tokie atvejai nepasikartos.

Tai reiškia, kad galutinis Prezidentūros vertinimas dėl ministro kol kas nėra paskelbtas, o svarbiausiu artimiausiu įvykiu tampa tiesioginis prezidento ir krašto apsaugos ministro pokalbis.

G. Nausėda iš R. Kauno tikisi atsiprašymo ir kritikavo ministro pirminę reakciją į kilusį skandalą

G. Nausėda rugsėjo 28 d. pareiškė iš krašto apsaugos ministro besitikintis aiškaus atsiprašymo Lietuvos žmonių. Prezidentas leido suprasti, kad problema jam yra ne vien beveik 48 tūkst. eurų kainavęs renginys, bet ir R. Kauno reakcija į viešai iškilusius klausimus.

Šalies vadovas kritikavo ministro argumentą,

kad Krašto apsaugos ministerijoje dirba „ne robotai“ ir kad darbuotojų bendruomenei reikalingi tokie renginiai. G. Nausėda teigė, kad tokia reakcija problemos nesprendžia ir gali būti vertinama kaip dar viena ministro klaida.

Prezidentas sakė norintis išgirsti aiškią R. Kauno poziciją: ar ministras mano, kad nieko reikšmingo neįvyko, ar pripažįsta problemą, atsiprašo visuomenės ir įsipareigoja užtikrinti, kad tokia situacija nepasikartotų.

Anksčiau G. Nausėda taip pat teigė, kad tokios istorijos diskredituoja krašto apsaugos sistemos finansavimą, ypač tuo metu, kai valstybė gynybai skiria rekordines biudžeto lėšas.

KAM darbuotojų renginio galutinė sąmata siekė 47 559 eurus, iš kurių beveik 45 tūkst. eurų sumokėjo ministerija

Krašto apsaugos ministerijos darbuotojų renginys „KAM bendruomenės susitikimas“ rugsėjo 10 d. vyko Vilniaus „Bokšto skvere“. Jame dalyvavo apie 200 Krašto apsaugos ministerijos ir Bendrųjų reikalų departamento darbuotojų.

Pradinė renginio sąmata siekė 50 364 eurus. Ministerijos Biudžeto ir finansų departamentui paraginus išlaidas sumažinti, galutinė renginio vertė sudarė 47 559 eurus. Iš šios sumos 44 994 eurai buvo sumokėti KAM lėšomis, o likusią dalį padengė patys renginio dalyviai.

Pradinėje sąmatoje 5,1 tūkst. eurų buvo numatyta vietos nuomai, 12 tūkst. eurų – maitinimui, 1,5 tūkst. eurų – moderatoriaus paslaugoms.

Grupės „Baltos varnos“ pasirodymas kainavo 1 452 eurus, Donato Montvydo – 7 865 eurus, iliuzionisto Antono Lavrentjevo – 2 178 eurus.

Papildomai mokėta už scenos nuomą, įgarsinimą, apšvietimą, techninį aptarnavimą, renginio organizavimą, koordinavimą, didžėjų, fotosienelę ir kitas

paslaugas. Darbuotojai taip pat mokėjo po 15 eurų už alkoholinius gėrimus.

Robertas Kaunas iš pradžių gynė šventės organizavimą, tačiau vėliau pripažino, kad išlaidos galėjo būti įvertintos netinkamai

Pirmoji R. Kauno reakcija į viešą kritiką buvo

gana kategoriška. Rugsėjo 23 d. ministras pareiškė, kad darbuotojų bendruomenės renginiai yra įprastas dalykas organizacijose ir kad nereikėtų apsimesti, jog ministerijoje dirba „robotai, o ne žmonės“.

R. Kaunas aiškino, kad KAM siekia pritraukti kvalifikuotų specialistų, taip pat ir iš privataus sektoriaus, todėl darbuotojams turi būti kuriama šiuolaikiška darbo aplinka ir stiprinamas bendruomeniškumas. Ministras patvirtino pats dalyvavęs renginyje.

Kitą dieną jo tonas tapo atsargesnis. R. Kaunas pripažino, kad organizuojant renginį „ne viskas buvo tinkamai apskaičiuota ir įvertinta“, bei nurodė komandai dar kartą peržiūrėti sąmatą.

Ministras taip pat paskelbė, kad bus vertinama, ar išlaidos nebuvo per didelės, ir žadėjo nustatyti griežtesnes vidines taisykles bei limitus tokioms darbuotojų skatinimo priemonėms.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius pareikalavo paaiškinimų, tačiau viešai pareiškė pasitikintis R. Kaunu

Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, paviešinus KAM renginio išlaidas, pareikalavo R. Kauno pateikti paaiškinimą, kodėl tokio masto renginys buvo organizuotas ir kas priėmė sprendimą dėl jo finansavimo.

Premjeras pripažino, kad kolektyvams skirti renginiai savaime nėra neįprasti, tačiau beveik 48 tūkst. eurų suma jam sukėlė klausimų. M. Sinkevičius taip pat teigė besitikintis ministro atsiprašymo visuomenės.

Vis dėlto Vyriausybės vadovas pareiškė, kad jo pasitikėjimas R. Kaunu kol kas nėra susvyravęs. Todėl ministro politinės padėties vertinimas Prezidentūroje ir Vyriausybėje šiuo metu nėra visiškai vienodas.

Premjeras viešai išreiškė pasitikėjimą ministru, o G. Nausėda pasitikėjimo klausimo kol kas neuždarė ir savo poziciją sieja su būsimu pokalbiu su R. Kaunu.

Prezidentas ministro negali atleisti savo iniciatyva – pagal Konstituciją reikalingas premjero teikimas

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 92 straipsnis numato, kad ministrus skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas ministro pirmininko teikimu.

Tai reiškia, kad net ir tuo atveju, jeigu G. Nausėda viešai pareikštų nepasitikėjimą R. Kaunu, formalus ministro atleidimas priklausytų ir nuo premjero M. Sinkevičiaus sprendimo teikti prezidentui siūlymą ministrą atleisti.

Ministras taip pat gali atsistatydinti savo iniciatyva. Tokiu atveju apie atsistatydinimą jis raštu praneša ministrui pirmininkui, kuris jį teikia Respublikos Prezidentui.

Kol kas apie R. Kauno atsistatydinimą ar premjero teikimą jį atleisti nėra paskelbta. Todėl artimiausias politinis šios istorijos etapas bus G. Nausėdos ir R. Kauno susitikimas bei po jo paskelbta Prezidentūros pozicija.