Kanada gali tapti pirmąja ES „asocijuota nare“ – ką reikštų naujas statusas ir kodėl pasirinkta būtent ji

Europos Komisija pasiūlė Kanadai tapti pirmąja ES „asocijuota nare“, nors toks statusas Sąjungos sutartyse neegzistuoja

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen rugsėjo 16 d., sakydama metinę kalbą apie Europos Sąjungos padėtį Strasbūre, pasiūlė Kanadai tapti pirmąja ES „asocijuota nare“. Kanados ministras pirmininkas Markas Carney tuo metu buvo Europos Parlamente ir kitą dieną pareiškė, kad Otava pasiūlymą vertina palankiai.

Tačiau „asocijuota narystė“ šiuo metu nėra oficiali Europos Sąjungos teisinė kategorija. ES sutartyse nėra nustatyta, kokias teises turėtų tokia valstybė, kokius įsipareigojimus ji prisiimtų ar kokį vaidmenį galėtų turėti ES institucijose.

Europos Komisijos pareigūnai teigia, kad naują modelį būtų galima sukurti nekeičiant pagrindinių ES sutarčių. Tai reikštų individualų ES ir Kanados susitarimą, kurio turinys dar turėtų būti suderintas.

M. Carney savo ruožtu pabrėžė, kad Kanada nesiekia visateisės narystės ir neketina perduoti savo suvereniteto Briuseliui. Otava būsimas santykių formas dažniau apibūdina kaip platesnį „ateities aljansą“.

Kanada pagal dabartines ES taisykles negalėtų tapti įprasta Europos Sąjungos nare

Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnyje numatyta, kad prašymą tapti ES nare gali pateikti Europos valstybė, gerbianti Sąjungos demokratines ir teisines vertybes. Kanada geografiškai nėra Europos valstybė, todėl tradicinis stojimo procesas jai nėra pritaikytas.

Būtent dėl to naujai siūlomas statusas smarkiai skirtųsi nuo Ukrainos, Moldovos ar Vakarų Balkanų valstybių stojimo proceso. Kanada nebūtų kandidatė į ES ir jai nereikėtų pereiti tradicinių stojimo derybų etapų bei perimti viso ES teisyno.

Vienu iš galimų teisinių pagrindų laikomas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 straipsnis. Jis leidžia Sąjungai sudaryti asociacijos susitarimus su trečiosiomis valstybėmis, nustatant abipuses teises, pareigas, bendrus veiksmus ir specialias bendradarbiavimo procedūras.

Šis straipsnis jau naudojamas įvairiems ES santykiams su trečiosiomis šalimis reguliuoti, tačiau Kanados atveju siūlomas politinis modelis būtų precedento neturintis. Kol kas nėra nuspręsta, ar terminas „asocijuota narė“ galiausiai taps teisiniu statusu, ar išliks politiniu būsimo susitarimo apibūdinimu.

ES ir Kanada nori kurti bendrą ekonominio saugumo erdvę nuo gynybos iki dirbtinio intelekto

U. von der Leyen pasiūlymas gerokai platesnis už įprastą prekybos susitarimą. Komisijos pirmininkė nurodė, kad būsimas „Ateities aljansas“ turėtų apimti išmaniąją gamybą, technologijas, gynybos pramonę, Arkties regioną, energetiką, kritines žaliavas, baterijas, dirbtinį intelektą, kvantines technologijas, kibernetinį ir ekonominį saugumą.

ES ir Kanada jau turi tvirtą ekonominį pagrindą. Nuo 2017 m. didelę jų ekonominių santykių dalį reguliuoja CETA susitarimas. U. von der Leyen teigimu, nuo jo taikymo pradžios ES ir Kanados prekyba prekėmis išaugo apie 75 proc.

Kanada Europai svarbi ir dėl kritinių mineralų bei energetinių išteklių. ES siekia mažinti priklausomybę nuo riboto skaičiaus pasaulio tiekėjų, ypač strateginėse baterijų, gynybos, energetikos ir aukštųjų technologijų tiekimo grandinėse.

Kanadai glaudesnis ryšys su Europa suteiktų galimybę diversifikuoti prekybą bei investicijas ir sumažinti ekonominę priklausomybę nuo JAV rinkos.

Kanada jau tapo pirmąja ne Europos valstybe, įtraukta į ES gynybos finansavimo priemonę SAFE

Naujas „asocijuotos narystės“ pasiūlymas neatsirado tuščioje vietoje. 2026 m. birželį ES Taryba galutinai patvirtino susitarimą, leidžiantį Kanados bendrovėms ir Kanados kilmės produktams dalyvauti bendruose pirkimuose pagal SAFE gynybos priemonę.

Kanada tapo pirmąja ne Europos valstybe, gavusia tokį priėjimą. SAFE yra iki 150 mlrd. eurų vertės ES finansinis instrumentas, skirtas padėti valstybėms narėms didinti gynybos pramonės pajėgumus vykdant bendrus pirkimus.

Susitarimas su Kanada buvo pasirašytas vasario 14 d., o birželio 15 d. ES Taryba jį oficialiai užbaigė. Jis remiasi dar 2025 m. birželį sudaryta ES ir Kanados saugumo bei gynybos partneryste.

Todėl gynybos srityje tam tikri būsimos glaudesnės integracijos elementai jau praktiškai veikia, nors „asocijuotos narystės“ politinis ir teisinis turinys dar tik kuriamas.

Kanada taip pat derasi dėl prisijungimo prie „Erasmus+“ ir galimo glaudesnio dalyvavimo „Horizon Europe“

Otava ir Briuselis pradėjo ankstyvas derybas dėl Kanados dalyvavimo ES studentų ir jaunimo mainų programoje „Erasmus+“. Toks susitarimas leistų Kanados ir Europos studentams paprasčiau studijuoti vieni kitų universitetuose pagal bendrą programą.

Taip pat svarstomas glaudesnis Kanados dalyvavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizon Europe“. Šios diskusijos rodo, kad kuriamas santykių modelis neapsiribotų prekyba ar kariniu bendradarbiavimu.

M. Carney Europos Parlamente kalbėjo ir apie didesnes galimybes jaunimui gyventi, studijuoti bei dirbti abiejose Atlanto pusėse. Tačiau kol kas nekalbama apie automatinę laisvo asmenų judėjimo sistemą, analogišką tai, kuri galioja ES ar Europos ekonominėje erdvėje.

Tikslus programų, į kurias Kanada galėtų būti įtraukta, sąrašas turės būti nustatytas būsimose derybose.

Kanada pasirinkta todėl, kad jos santykiai su ES jau dabar yra vieni glaudžiausių tarp ne Europos valstybių

Kanada ir Europos Sąjunga turi laisvosios prekybos susitarimą, saugumo ir gynybos partnerystę, glaudžiai bendradarbiauja NATO bei koordinuoja pozicijas dėl Ukrainos, Arkties, kritinių žaliavų, energetikos ir technologijų.

U. von der Leyen savo kalboje pabrėžė, kad abi pusės panašiai vertina demokratiją, geopolitiką, klimato politiką ir technologinį saugumą. Jos pasiūlymas iš esmės remiasi prielaida, kad ES gali kurti kur kas gilesnius ryšius su politiškai artimomis valstybėmis net tada, kai jos nėra Europoje.

Kanados vyriausybei glaudesnis ryšys su ES taip pat tapo svarbesnis stiprėjant ekonominei ir politinei įtampai santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis. Tačiau M. Carney ir Europos Komisija viešai pabrėžia, kad naujoji partnerystė neturėtų būti suprantama kaip sąjunga, nukreipta prieš JAV ar kitą valstybę.

M. Carney pabrėžė, kad Kanada siekia išplėsti savo pasirinkimus ir partnerystes, bet nenori vienos priklausomybės pakeisti kita.

Kanados modelis ateityje galėtų atverti ES duris kitoms demokratinėms valstybėms

Naujoji koncepcija svarbi ne vien Kanadai. Jeigu Briuseliui ir Otavai pavyktų sukurti veikiančią „asocijuotos narystės“ sistemą, ji galėtų tapti nauju ES santykių su trečiosiomis šalimis modeliu.

M. Carney yra sakęs norintis, kad būsimas susitarimas būtų pakankamai atviras ir prie jo ilgainiui galėtų prisidėti kitos panašiai mąstančios valstybės.

Diskusijose minimos tokios šalys kaip Australija ir Naujoji Zelandija. Jos, kaip ir Kanada, glaudžiai bendradarbiauja su Europa saugumo, prekybos bei technologijų srityse, tačiau nėra galimos tradicinės ES narės.

Toks modelis leistų Europos Sąjungai kurti platesnį ekonominį ir politinį tinklą už savo geografinių ribų, nesuteikiant partneriams visų ES valstybės narės teisių.

Kol kas neaišku, kokias teises Kanada iš tikrųjų gautų kaip „asocijuota narė“

Didžiausias klausimas išlieka pats būsimo statuso turinys. Neaišku, ar Kanada turėtų prieigą prie bendrosios rinkos papildomose srityse, ar galėtų dalyvauti ES institucijų posėdžiuose stebėtojos teisėmis ir kokius finansinius įsipareigojimus prisiimtų.

Taip pat nėra susitarta, kiek ES teisės Kanada turėtų perimti mainais į platesnį patekimą į europines programas ir rinkas. Tai vienas svarbiausių klausimų, nes glaudesnis ekonominis dalyvavimas paprastai siejamas su bendrų taisyklių laikymusi.

Briuselis kol kas kalba apie modelį, kuris būtų sukurtas specialiai Kanadai. Todėl ankstesni ES partnerystės susitarimai gali būti tik orientyras, o ne tikslus būsimos sistemos pavyzdys.

2026 m. rugsėjo pabaigoje Kanada nėra ES „asocijuota narė“. Tai politinis pasiūlymas, kuriam dar reikia konkretaus teisinio turinio ir ES bei Kanados susitarimo.